Pasirinktos grupės katechezės ypatumai
5 (100%) 1 vote

Pasirinktos grupės katechezės ypatumai

1121

Pasirinktos grupės katechezės ypatumai.

Katecheze pradėta vadinti Bažnyčios pastangas rasti sau mokinių, padėti žmonėms suprasti, kad Jėzus yra Dievo Sūnus. Katechezė – tai vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų tikėjimo ugdymas, tai tikslas, įvesti juos į pilnutinį krikščionišką gyvenimą. Katechezė glaudžiai siejasi su Bažnyčia. Nuo katechezės priklauso ne tik Bažnyčios išplitimas ir jos kiekybinis didėjimas, bet jos vidinis augimas, Bažnyčios atitikimas Dievo planui. Katechezė kaip evangelizacija yra svarbi Bažnyčios apaštališkos misijos dalis.

Nuolat auklėti tikėjimui ir yra katechezės vaidmuo. Katechezė yra vienas, labai svarbus evangelizacijos proceso momentas.

Žmogaus tikėjimui į Dievą reikalingas Krikštas. Pats Kristus įsakė savo apaštalams padaryti mokiniais visas tautas ir jas pakrikštyti. Jie žmonės, kurie, atsiverčia į Kristų ir katechezės dėka brandina tikėjimą per krikščioniškuosius sakramentus – Krikštą, Sutvirtinimą, Eucharistiją, – bus „išlaisvinti iš tamsybių galios; mirę, palaidoti ir prisikėlę kartu su Kristumi; jie gauna įsūnystės Dvasią ir kartu su visa Dievo tauta švenčia Viešpaties mirties ir prisikėlimo priėmimą“17

Katechezė yra fundamentalus įvedimo į tikėjimą elementas ir yra glaudžiai susijęs su įvedimo sakramentais, o ypatingai su Krikštu. Katecheze ir Krikštą jungia tikėjimo, išpažinimas, kuris yra šio sakramento vidinis elementas ir katechezės tikslas. „Katechetinės veiklos tikslo esmė – skatinti gyvą, atvirą ir veiksmingą tikėjimo išpažinimą“19. Katechezė yra krikščionio dvasinio pastato pamatas, pratinantis tikinčiuosius priimti kasdieninį krikščionių bendruomenės gyvenimą.

Jėzaus Kristaus mokiniai, krikščionių bendruomenėje gauna dvejopą peną: „Ir Dievo žodį, ir Kristaus Kūną“. Evangelija ir Eucharistija yra pagrindinis maistas. Nuolatinis tikėjimo ugdymas turi būti nukreiptas ne tik į kiekvieną krikščionį, bet ir į visą bendruomenę, nes ją daro brandesne tiek meilės Dievui ir savo brolių atžvilgiu. Jėzaus malda, kuria jis kreipiasi į Tėvą, tampa pabrėžtinu kvietimu: „Tegul visi bus viena! Kaip tu, Tėve, esi manyje ir aš esu tavyje, tegul ir jie bus viena mumyse, kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“.31 (Jn 17, 21).

Norint priartėti prie šio idealo, reikia turėti begalinį pasitikėjimą Šventosios Dvasios veikimu; nuolatos maitintis Viešpaties Jėzaus Kristaus Kūnu ir Krauju ir nuolat šviestis tikėjimo klausimais.

Ugdant tikėjimą, žodžio tarnystė įtakoja daugelį katechezės formų.

Formos yra šios:

– tai gilinimasis ir skaitymas Šventąjį Raštą ne vien bažnyčioje, bet su Bažnyčia ir jos tikėjimu.

– krikščioniškųjų įvykių studijos, kurių reikalauja krikščionių bendruomenės mesijinis pašaukimas.

– liturginė katechezės, kuri paruošia sakramentų priėmimui ir padeda geriau suprasti liturgiją.

– proginė katechezės, kuri padeda, šeimyninio bei bažnytinio gyvenimo situacijas suprasti ir išgyventi tikėjimo dvasia.

– dvasinės farmacijos pratybos, jos stiprina religinius įsitikinimus.

– sistemingas gilinimasis į krikščioniškąjį skelbimą teologinėmis studijomis, kuris tikrai veda į Tikėjimą. Tokį mokymą galime vadinti „tobulinimosi katecheze“.

17AG 14; plg. CCC 1212, 1229.

19CD 14.

31Jn, 21.

Tikrasis katechezės subjektas yra Bažnyčia, kuri tęsdama Jėzaus misiją yra pasiųsta būti tikėjimo mokytoja. Bažnyčia, sekdama, Dievo Motiną, savo širdyje saugo ir brangina Evangeliją, ją skelbia, ja gyvena ir perteikia tiems, kurie apsisprendžia sekti Jėzų Kristų.

Bažnyčia perteikia žmonėms tikėjimą, kuriuo pati gyvena. Įvedimu į krikščionybę žmonija pradeda naują gyvenimą, Bažnyčia tampa žmonijos motina. Bažnyčia, būdama mūsų Motina, yra, tuo pačiu ir mūsų tikėjimo auklėtoja. Per katechezę ji maitina savo vaikus tikėjimu ir juos įveda į bažnytinę šeimą. Ji kaip peną, jiems teikia autentiškąją Evangeliją.

Katechezės tikslas yra ne tik supažindinti žmogų su Dievu, bet ir atvesti jį, į bendrystę su Jėzumi Kristumi.

„Katechezė kyla iš tikėjimo išpažinimo ir veda prie tikėjimo išpažinimo“12. Nuolatinė katechezė padeda brandinti žmogui tikėjimo išpažinimą, jį skelbti per Eucharistiją ir vis atnaujinti krikščioniškuosius įsipareigojimus.

Katechezė vykdydama įvairius uždavinius įkvėpimo semiasi iš Jėzaus, stebėdama kaip Jėzus formavo savo mokinius. Jėzus mokė juos melstis, atskleidė evangelinius reikalavimus, „mokėtės iš manęs, nes aš romus ir nuolankios širdies“ Mt 11,29, rengė misijoms.

Vatikano II susirinkime katechezės uždavinius taip apibūdino: „ …katechetinis mokymas apšviečia ir stiprina tikėjimą, maitina gyvenimą Kristaus dvasia“, įveda į sąmoningą ir aktyvų dalyvavimą liturginėse paslaptyse ir skatina apaštalauti“..23

Žmogui yra būdinga, tai, jog jis mylėdamas kitą žmogų, turi geriau jį pažinti. Todėl ir katechezė privalo vesti prie „ laipsniško dieviškojo plano pažinimo“25, supažindindama Jėzaus mokinį su Tradicija ir Šventuoju Raštu, kuris yra „aukščiausias Kristaus mokslas“26.

„Kristus visada dalyvauja Bažnyčios gyvenime, ypač liturginėse apeigose“27.

Bažnyčia norėtų, kad visi tikintieji būtų įtraukti į pilnutinį,
sąmoningą ir aktyvų dalyvavimą liturginėse pamaldose. Todėl katechezė, privalo Jėzaus Kristaus mokinius mokyti „maldos, dėkojimo, atgailos, visiško pasitikėjimo, bendruomeniškumo, gyvenimo prasmės ir liturginių simbolių kalbos supratimo“29, nes viso šito reikia tikram liturginiam gyvenimui.

Išmokti melstis su Jėzumi Kristumi, reiškia melstis taip jaučiant, kaip jautėsi, kai kreipdavosi Tėvą: garbindamos ir šlovindamos, dėkodamas ir gėrėdamasis jo garbe. Šiuos jausmus atspindi, malda „Tėve mūsų“. Kurią Jėzus išmokė savo mokinius.

12MPD8; plg. CCC 185 -197

Mt 11,29

23Ge; plg. RICA 19, CIC 788,2.

25DCG (1971) 24.

26AV 25a.

27SC7.

29DCG (1971) 25b.

Katechezė krikščionį parengia gyventi su bendruomene, dalyvaujant Bažnyčios gyvenime ir misijoje.

Evangelijoje pagal Matą parodytas Kristaus mokymas apie bendruomeninį gyvenimą, nurodo reikalingas nuostatas, kurias diegti privalo katechezė: paprastumos nusižeminimas „Jei netapsite tokie kaip vaikai“ (Mt 18,3); užuojauta vaikams „Jei kas papiktins bent vieną iš šių mažutėlių“ (Mt 18,6); Jėzaus Kristaus abipusis atlaidumas, „net iki septyniasdešimt septynių kartų“ (Mt 18,22). Broliška meilė visiems žmonėms „mylėkite vieni kitus taip kaip aš jus mylėjau“ (Jn 13,34).

Katechezė siekia Jėzaus mokinius parengti būti krikščionimis visuomenėje, profesiniame kultūriniame ir socialiniame gyvenime.

Jėzus Kristus mokė savo mokinius, prieš siųsdamas juos skelbti Evangeliją, juos mokė nuostatų, kurias taip pat turėtų skelbti katechezė: „ieškoti prapuolusios avelės; skelbti ir kartu gydyti; būti vargšais, be skatiko ar mantos; mokėti priimti atmetimą ir persekiojimus; pasitikėti Tėvu ir Šventąja Dvasia.“43.

Katechezės uždaviniai sudaro visumą, kuri pasižymi bruožų turtingumu ir visapusiškumu. Brandžiam krikščioniškajam gyvenime būtina, kad būtų praktikuojamas: tikėjimo pažinimas, liturginis gyvenimas, moralinė formacija, malda, bendruomeninė priklausomybė, mesijinė dvasia, katechezė negali apleisti nei vieno iš jų, nes krikščioniškasis gyvenimas negalės bręsti.

Katechezė savo uždaviniams įgyvendinti naudoja du pagrindinius dalykus: Evangelijos mokslo perteikimą ir krikščioniškojo gyvenimo patirtį. Liturginis auklėjimas aiškina, kas yra krikščioniškoji liturgija ir kas yra sakramentai.

Moralinė formacija, perteikia krikščioniškosios moralės turinį ir aktyviai praktikuoja Evangelijos nuostatas bei krikščioniškąsias vertybes.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1200 žodžiai iš 2378 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.