Pasiutligė
5 (100%) 1 vote

Pasiutligė

Turinys

Įvadas 3

Ligos priežastys 4

Simptomai 4

Ligos eiga 5

Komplikacijos 5

Tyrimai 6

Gydymas 6

Profilaktika 6

Ar reikia bijoti skiepų? 7

Miršta tūkstančiai 7

Išvados 8

Naudota literatūra: 10

Įvadas

Vis dažniau tenka išgirsti apie gyvūnų apkandžiotus žmones. Patirtą stresą ir skausmą paprastai lydi baimė susirgti pasiutlige. Apie riziką susirgti pasiutlige, apie pirmąją pagalbą, gydymą ir kitus svarbius dalykus, kuriuos reikia žinoti kiekvienam žmogui, pakalbėsime šiame pranešime.

Iš dabar žinomų įvairių žmogaus ligų svarbiausios yra patogeninių mikroorganizmų sukeltos ligos. Šiomis ligomis žmogus užsikrečia nuo kito žmogaus arba gyvulių, paukščių, nariuotakojų, žuvų. Būtent pasiutligė žmogus užsikrečia nuo sergančių gyvulių. Tačiau ir dabar kai kuriose šalyse ūminių infekcinių ligų problema dar ne iki galo išspręsta.

Pastaraisiais metais visuomenės informavimo priemonėse dažnai girdime apie padažnėjusius gyvūnų pasiutligės atvejus. Tokiais atvejais dažniausiai kalbama apie lapes, mangutus ir šunis, nes tarp šių gyvūnų ypač dažnai registruojama ir mirtina liga.

Norėčiau priminti, kad šia liga gali sirgti ir katės, ir kiti naminiai gyvūnai.

Pasiutligė (lot. rabies) – tai virusinė liga, kurios metu pažeidžiama centrinė nervų sistema, todėl kyla traukulių, rijimo bei kvėpavimo raumenų spazmų.

BŪTINA ŽINOTI: Įkandus gyvūnui, žaizdą ir odą aplink ją būtina nuplauti muilu,nusausinti, patepti jodo tirpalu ar kitu dezinfektantu. Pasiutligės virusas sušalusio gyvūno galvos smegenyse gyvybingas išlieka iki 90 dienų. 60 laipsnių temperatūroje jis žūva per 5 minutes, verdant – per 2 minutes. Greitai žūva veikiamas dezinfekcinių medžiagų ir proteolitinių fermentų. Jautrus ultravioletiniams spinduliams, tiesioginiams saulės spinduliams, išdžiūvimui, pakartotinam atšildymui ir atšaldymui, eteriui, acetonui, chloroformui, metilo alkoholiui. Sutvarkius žaizdą, būtina uždėti tvarstį ir kreiptis pagalbos.

Ligos priežastys

Ligą sukelia virusas, kurio nešiotojai yra šunys, vilkai, lapės, katės, žiurkės, karvės, arkliai, kiaulės, paukščiai ir kiti gyvūnai. Žmogus užsikrečia įkandus pasiutusiam gyvuliui ir su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą. Labai retai galima užsikrėsti seilėms patekus ant sužeistos odos ar gleivinės.

Šunų pasiutligė dažniausiai pasireiškia išreikštu sujaudinimu. Šunų pasiutligės inkubacinis periodas trunka 3-10 savaičių. Šunų šeimininkams derėtų žinoti, jog ligos pradžioje pasikeičia šuns elgsena: jis tampa nepaklusnus, neėda, tik graužia įvairius daiktus, blaškosi, loja užkimusiu balsu, nelaka ir vengia vandens, negali nuryti seilių.Tačiau liga gali pasireikšti ir ramiąja forma, kai sujaudinimo reiškinių nebūna. Po kelių dienų paralyžiuojamas apatinis žandikaulis ir užpakalinės galūnės. Šuo graužia ir laižo įkandimo vietą, jam išsiplečia vyzdžiai. Jis gali pabėgti iš namų, be lojimo pulti ir kandžioti kitus gyvūnus ar žmones, ryti nevalgomus daiktus. Šuniui būna stiprus seilėtekis ir vėmimas. Pasiutęs šuo nugaišta per 1-2 savaites.

Simptomai

Agresyvumas

Bendras silpnumas

Haliucinacijos

Sutrikęs miegas

Nežymus karščiavimas

Traukuliai

Rijimo sutrikimai

Paralyžiai

Sąmonės sutrikimas

Pažeistos vietos deginimas, paraudimas

Ligos eiga

Liga prasideda įkandimo vietos patinimu, paraudimu, atsiradusiu jos skausmingumu. Pablogėja bendra savijauta, balsas užkimsta, galūnės pasidaro šaltos, pila prakaitas šiek tiek pakyla temperatūra, atsiranda nemiga, baimė, žmogus tampa irzlus. Vėliau, mėginant gerti skysčius ar pamačius vandenį, užeina skausmingi rijimo raumenų traukuliai, ligonis negali praryti seilių, vėliau stemplės raumenys skausmingai susitraukia net pamačius ar išgirdus vandes čiurlenimą. Stipri šviesa, triukšmas, skersvėjis taip pat sukelia traukulių priepuolį. Vėliau laikosi aukšta temperatūra. Iš pradžių sąmonė būna normali, vėliau sutrinka psichika. Sutrikus sąmonei, prasideda regėjimo ir klausos haliucinacijos, kalba tampa nerišli, ligonis būna agresyvus, gali įkąsti aplinkiniams. Kvėpavimas tampa nelygus, gilus, ligonis dūsauja ir žagsi. Sustiprėja seilėtekis ir traukuliai.Prasidėjus paralyžiui ligonis gali mirti dėl kvėpavimo sustojimo.

Liga pasireiškia praėjus nuo 10 dienų iki 1 metų, dažniausiai – po 30-60 dienų nuo įkandimo. Tai priklauso nuo įkandimo vietos, žaizdos gylio, nukentėjusiojo amžiaus ir paskiepijimo laiko.

Nuo pasiutligės mirštama 5-7, retesniais atvejais 10-12 parą nuo ligos pasireiškimo.

Komplikacijos

Laiku nepradėjus skiepijimo, susergama, o susirgus mirštama. Skiepytiems asmenims gali būti laikinų paralyžių.

Tyrimai

Liga nustatoma įvertinus įkandimo duomenis, simptomus, ištyrus įkandusio gyvūno smegenis ir nustačius, kad gyvūnas sirgo pasiutlige.

Gydymas

Ligonis gydomas ligoninėje, atskiroje palatoje, pritaikytoje neramiems pacientams, saugomas nuo išorinių dirgiklių (stiprios šviesos, triukšmo). Suleidžiama antikūnų (imunoglobulinų, serumo) prieš pasiutligę. Efektyvių gydymo priemonių nėra. Būtina individuali nuolatinė ligonio priežiūra. Naudojamos raminamosios priemonės:
chloralhidrato klizmos, fenobarbitalis, atropinas, narkotikai.

Profilaktika

Šunis būtina registruoti ir skiepyti nuo pasiutligės. Susirgęs gyvūnas užmigdomas ir gabenamas į veterinarinę laboratoriją. Jei ligos požymių nėra, gyvūnas izoliuojamas ir stebimas 10 parų. Jei sveiką gyvūną apkandžioja pasiutęs, pirmasis skiepijamas ir paliekamas veterinarijos gydykloje. Žmonių rūbai, lietę pasiutusį gyvūną ar užteršti seilėmis, turi būti virinami ar dezinfekuojami.

Įkandus įtartinam gyvūnui, žaizda kruopščiai sutvarkoma. Jei kraujavimas iš žaizdos nežymus, jis nestabdomas. Žaizda praplaunama muilo tirpalu, patepama 10 proc. spiritiniu jodo tirpalu. Nedelsiant, nesugaišus nė dienos, nukentėjusiajam švirkščiama pasiutligės vakcina. Skiepų kursas individualus – nuo 7 iki 25 dienų. Esant sunkiems įkandimams, skiepai kombinuojami su imunoglobulinais.

Gydytojai epidemiologai primygtinai prašo visų gyventojų būti budriems, vengti kontaktų su nežinomais, keisto elgesio gyvūnais, o įvykusį sąlytį įvertinti kaip pavojų gyvybei. Medikams paskyrus, nukentėjusysis privalo skubiai pasiskiepyti nuo pasiutligės ir paskirto vakcinų kurso savo noru jokiu būdu nenutraukti. Deja, vis dar atsiranda nukentėjusiųjų, atsisakančių skiepytis arba norinčių nutraukti vakcinaciją, nors sužalojusiam gyvūnui jau yra diagnozuota pasiutligė.Šia liga užsikrečiama, kai pasiutęs gyvūnas sukandžioja, apdrasko arba vien tik apseilėja pažeistą odą. Nuo šios ligos nėra jokios kitos pagalbos, tik laiku pradėtas ir baigtas profilaktinio gydymo kursas imunoglobulinu arba antirabine vakcina. Pasirodžius pirmiesiems pasiutligės požymiams, medikai pagelbėti negali, žmogus miršta.

Pasiutlige segantys laukiniai gyvūnai šiais metais pradėjo migruoti į miestus, sukeldami didelį pavojų gyventojams.

Per pastaruosius dešimtį metų net 2,5 karto padaugėjo įvairių gyvūnų apkandžiotų ir apdraskytų Lietuvos gyventojų. Įtarimą dėl galimos pasiutligės dažniausiai sukėlė usūrinių šunų, kiaunių ir lapių, rečiau šeškų, audinių, žebenkšties ar šikšnosparnio padaryti sužalojimai.

Ar reikia bijoti skiepų?

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1113 žodžiai iš 3691 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.