Paskaitų medžiaga
5 (100%) 1 vote

Paskaitų medžiaga

TURINYS

Pirma dalis. Bendrosios žinios apie kompiuterius

1. Įvadas 7

1.1. Kompiuterinis raštingumas 7

1.2. Kompiuterinė revoliucija 8

1.3. Kompiuterių tinklai 9

1.4. Kompiuterinės sistemos samprata. 10

1.5. Informacinės sistemos samprata 14

1.6. Kontroliniai klausimai 17

2. Personalinio kompiuterio techninė įranga 18

2.1. Personalinio kompiuterio sukūrimo istorija 18

2.2. Personalinio kompiuterio sukūrimo pagrindai 18

2.3. Centrinis procesorius 20

2.4. Duomenų šynos 24

2.5. Operatyvioji atmintis 26

2.6. Išorinė atmintis 27

2.7. Modemai 31

2.8. Monitorius 32

2.9. Spausdintuvas 36

2.10. Kontroliniai klausimai 40

3. Kompiuterinės sistemos programinė įranga 41

3.1. Programinės įrangos tipai 41

3.2. Operacinės sistemos 42

3.3. Taikomoji programinė įranga 54

3.4. Integruota programinė įranga 58

3.5. Programų rengimo įranga 61

3.6. Kontroliniai klausimai 65

4. Operacinė sistema Windows 66

4.1. Windows aplinkos valdymo pagrindai 67

4.2. Windows darbalaukis 67

4.3. Langai 70

4.4. Meniu 76

4.5. Programa My Computer 78

4.6. Failų ir katalogų sistema 80

4.7. Failų ir katalogų tvarkymas 82

4.8. Programų įdiegimas 83

4.9. Programų vykdymas 84

4.10. Microsoft operacinių sistemų šeima Windows 86

4.11. OS Windows versijų palyginimas 91

4.12. Kontroliniai klausimai 93

5. Archyvatoriai ir virusai 94

5.1. Archyvavimo samprata ir paskirtis 94

5.2. Archyvavimo programos 95

5.3. Viruso apibrėžimas 97

5.4. Virusų klasifikacija 98

5.5. Antivirusinė programinė įranga 103

5.6. Kovos su virusais priemonės 107

5.7. Kontroliniai klausimai 109

Antra dalis. Taikomoji programinė įranga

6. Dokumentų redagavimo pagrindai 110

6.1. Tekstų redaktoriaus paskirtis ir funkcijos 110

6.2. Darbo aplinka 112

6.3. Pagrindiniai tekstinio dokumento elementai 115

6.4. Teksto įvedimas ir tvarkymas 118

6.5. Simbolių ir pastraipų formavimas 122

6.6. Darbas su lentelėmis ir stulpeliais 131

6.7. Dokumentų šablonai 134

6.8. Dokumento puslapio apipavidalinimas ir spausdinimas 135

6.9. Makrokomandos ir vartotojo funkcijos 137

6.10. Gramatika teksto redaktoriuose 138

6.11. Serijiniai laiškai 140

6.12. Grafinių objektų kūrimo ir komponavimo pradmenys 142

6.13. Kontroliniai klausimai 154

7. Elektroninės lentelės 156

7.1. Bendra apžvalga ir istorija 156

7.2. Pagrindinės sąvokos ir darbo aplinka 158

7.3. Darbas su knygomis, lentelėmis ir langais 162

7.4. Duomenų įvedimas į celę. 163

7.5. Formulės 165

7.6. Lentelės redagavimas 172

7.7. Diagramos 174

7.8. Makrokomandos 176

7.9. Duomenų bazės 177

7.10. Grafiniai objektai 179

7.11. Dokumentų spausdinimas 179

7.12. Kontroliniai klausimai. 1808. Duomenų bazės 181

8.1. Duomenų bazės samprata 181

8.2. Duomenų organizavimo principai, duomenų vaizdavimas 182

8.3. Reliacinės duomenų bazės, jų savybės 186

8.4. Duomenų normalizavimas ir normalinės formos 189

8.5. Tipinis duomenų normalizavimo pavyzdys 192

8.6. Duomenų bazių valdymo sistemos, jų funkcijos ir sudėtis 193

8.7. Darbo aplinka ir tipinis darbo scenarijus 194

8.8. Duomenų bazės kūrimas ir redagavimas 196

8.9. Navigacijos duomenų bazėje priemonės 198

8.10. Duomenų bazės rikiavimas ir indeksiniai failai 199

8.11. Paieškos priemonės 200

8.12. Filtrai 202

8.13. Ataskaitų kūrimas 203

8.14. Taikomųjų programų kūrimas, užklausų kalba SQL 204

8.15. Ryšys su kitomis programomis 207

8.16. Duomenų bazių taikymas 208

8.17. Populiarios duomenų bazių valdymo sistemos 210

8.18. Kontroliniai klausimai 211

9. Internetas 213

9.1. Bendrosios žinios 213

9.2. Elektroninis paštas 217

9.3. FTP paslauga 218

9.4. Telnet paslauga 219

9.5. WWW paslauga 220

9.6. IRC paslauga 221

9.7. Informacijos paieška Internete 222

9.8. Kontroliniai klausimai 234



PIRMA DALIS

Bendrosios žinios apie kompiuterius

1. Įvadas

1.1. Kompiuterinis raštingumas

Dvidešimt pirmajame amžiuje spartus visuomenės vystamasis tęsiasi: vis greičiau atnaujinama technika ir technologijos, keičiasi sukuriamos ir suvartojamos energijos proporcijos, naudojamos vis tobulesnės ryšio ir susisiekimo priemonės. Nemažesniu tempu gausėja ir informacijos. Didelės apimties informacijos apdorojimas neįsivaizduojamas be kompiuterio ir atitinkamų informacinių technologijų. Todėl pastaruoju metu iškilo kompiuterinio raštingumo problema. Kiekvienas žmogus, siekiantis aukštojo išsilavinimo, privalo išmokti naudotis kompiuteriu, nes be kompiuterio jau neįsivaizduojamas šiandieninis gyvenimas. Žmonės, besinaudojantys kompiuteriu yra skirstomi į dvi kategorijas: profesionalus ir vartotojus. Kompiuterių profesionalai turi specialų išsilavinimą kompiuterių srityje. Tai inžinieriai-programuotojai, kurių pagrindinis rūpestis – prižiūrėti kompiuterines sistemas, kad jos suteiktų reikalingą informaciją vartotojams. Tačiau dauguma žmonių, dirbančių kompiuteriu, yra vartotojai. Jie neturi specialaus kompiuterinio išsilavinimo, bet moka panaudoti kompiuterį savo veiklos srityje. Šio vadovėlio tikslas ir yra padėti studentams įgyti kompiuterinį raštingumą, kad jie ne tik suprastų kompiuterių naudojimo svarbą, bet ir galėtų aktyviai juos naudoti savo studijose ir tolimesnėje profesinėje veikloje.

Dar neseniai dauguma žmonių ne tik kad nemokėjo dirbti kompiuteriu, bet ir buvo linkę šią veiklą palikti kompiuterių profesionalams.
Greičiau nei per vieną žmonių kartą kompiuterinis raštingumas tapo būtinas bet kuriai veiklos sričiai. Tai ypač aktualu dabar norint tapti aktyviu ir efektyviu informacinės visuomenės dalyviu.Žmogus, įgyjęs kompiuterinį raštingumą, turėtų:

· jaustis jaukiai, atlikdamas įvairius skaičiavimus;

· naudotis juo nuolat, tiek atliekant skaičiavimus, ruošiant ataskaitas, dokumentus ar laiškus verslo partneriams, tiek planuojant savo darbus ar praleidžiant laisvalaikį;

· mokėti išsikviesti įvairias programas, įvesti duomenis ir analizuoti gautus rezultatus;

· suprasti kompiuterių poveikį visuomenei;

· žinoti kompiuterių terminologiją;

· būti sumaniu kompiuterių ir programinės įrangos vartotoju;

Dabar pradedate kelionę, kuri lavins jūsų vaizduotę, praplės intelektą ir padės suprasti informacinių technologijų svarbą. Šiandieniniame pasaulyje jos keičiasi kiekvieną minutę, atsiranda vis naujų informacinių technologijų koncepcijų, programų ir techninės įrangos. Laimei, jūs turėsite įgiję žinių bazę, kurios pagrindu galėsite jas įsisavinti ir panaudoti savo veikloje. Mokymasis dirbti kompiuteriu – tai daugiau negu išsilavinimas, tai nuotykis, kuris tęsis visą gyvenimą!

1.2. Kompiuterinė revoliucija

Pastaruoju metu informacija tampa svarbiu komercijos objektu. Sakoma, kad kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį! Visuomenė pergyvena technologinę revoliuciją, kurios kertinis akmuo yra kompiuteris. Jis keičia mūsų bendravimo būdą, mokymo ir veiklos metodus, o spartus kompiuterių vystymasis didina šių pokyčių tempą.

Personaliniai kompiuteriai (PK) siūlo didžiulę naujų technologijų aibę. Pavyzdžiui, PK gali turėti vaizdžius ir detalius žemėlapius, kurie padeda verslo žmonėms ir turistams planuoti savo keliones. Dabar jau galima prisijungus prie kompiuterių tinklo nusipirkti naują automobilį, užsisakyti bilietus į teatrą, žaisti šachmatais su kokiu nors didmeistriu ar pasiklausyti tolimos radijos stoties.

Milijonai žmonių, turintys nešiojamus PK, gali „būti darbe” iš tiesų būdami visai kitur- kliento biure, lėktuve ar namuose. Nešiojami PK gali sujungti su milžiniškomis duomenų bazėmis, padeda susisiekti su klientais ir kolegomis. Kompiuteris tampa bendravimo priemone. Tiek elektroninis paštas, tiek elektroninės skelbimų lentos leidžia siųsti ir gauti informaciją per kompiuterius, sujungtus į tinklą.

Ateityje nauja technologijų banga sukels radikalius pasikeitimus mūsų gyvenime. Pavyzdžiui, jeigu jūs norėsite pirkti naują namą, galėsite jį apžiūrėti neišeidami iš namų ar biuro (savo kompiuterio ekrane) naudodamiesi kompiuterių tinkle esančia informacija. Jums tereiks nurodyti kompiuteriui, kokio namo pageidaujate ir įvesti paieškos kriterijus. Tuomet gausite namų, kurie atitinka jūsų kriterijus, sąrašą ir detalią informaciją apie pasirinktus namus, be to, galėsite juos apžiūrėti įvairiais rakursais. Tai atrodo šiek tiek neįprasta, tačiau tokios sistemos jau pradedamos vystyti.

Kompiuterių vystymo istorija trumpa (tik pusė amžiaus!), o tempai įspūdingi. Iki 1946 metų mūsų tėvai ir seneliai statė laivus, atliko finansinius skaičiavimus, sveikatos tyrimus ir kt. be kompiuterių, nes jų dar nebuvo. Septintajame šio amžiaus dešimtmetyje multimilijoninės vertės kompiuteriai buvo naudojami tik stambiose ir finansiškai stipriose organizacijose. Šiuos kompiuterius prižiūrėdavo aukštos klasės specialistai už užrakintų durų. Tais laikais kompiuterinės sistemos buvo suprojektuotos taip, kad kompiuterių profesionalas veikdavo kaip tarpininkas tarp vartotojo ir kompiuterio.

Aštuntojo dešimtmečio viduryje kompiuteriai tapo mažesni, pigesni ir jų naudojimas supaprastėjo. Ši tendencija paskatino personalinių kompiuterių sukūrimą. Prabėgo dar dešimt metų, ir įvairiausių veiklos sričių žmonės įsigijo šiuos mažuosius technikos stebuklus. Staiga kompiuteriai tapo prieinami kiekvienam!

Dabar vienas iš keturių amerikiečių turi personalinį kompiuterį, galingesnį už tuos, kurie apdorodavo didžiųjų kompanijų duomenis septintajame dešimtmetyje. Toks kompiuterių paplitimas sukėlė ir naujų programų spartų kūrimą. Dabar mes galime klajoti po elektroninės fantazijos plotus arba palaikyti elektroninį ryšį su draugais ar kolegomis visame pasaulyje. Beveik kiekvienas verslininkas yra suvokęs informacinių technologijų svarbą, ir jas naudoja, norėdamas pasiūlyti geresnes paslaugas ir išsilaikyti konkurencinėje kovoje.

1.3. Kompiuterių tinklai

Mes jau žinome, kad kompiuteriai labai naudingi duomenų surinkimui ir informacijos gavimui iš jų. Kompiuteriai taip pat gali suburti įvairių veiklos sričių žmones iš viso pasaulio ir pagerinti jų bendradarbiavimą.

Jau prieš 3 dešimtmečius buvo manoma, kad elektronikos vystymasis įgalins įgyvendinti viso pasaulio globalinius ryšius. Ši įžvalgi prognozė dabar jau įvykęs faktas. Dauguma esamų kompiuterių yra elektroniškai sujungti į tinklą, siekiant pasidalyti informacija ir resursais. Įsijungus į kompiuterių tinklą, galima organizuoti pasitarimus ir net video konferencijas su plačiai po pasaulį išsibarsčiusiais kolegomis, gauti informaciją iš pasaulinių duomenų bazių, užsisakyti viešbučius, lėktuvų bilietus bet kuriam skrydžiui. Prekybą Niujorko biržoje vienu metu gali vykdyti
esantys Honkonge, Los Andželese ar Berlyne. Naudodamiesi kompiuterių tinklais verslininkai randa partnerius, užsakovus ir konkurentus visame pasaulyje. Gerinamas vartotojų aptarnavimas, nes suprantama, kaip greitai nepatenkintas vartotojas gali paskleisti kompiuterių tinklais nepalankų pranešimą. Jeigu produktas neatitiks reklamuotų galimybių (ypač kompiuterių ir jų programinės įrangos srityje), tai neužilgo sužinos milijonai galimų pirkėjų. Internete yra šimtai elektroninių skelbimo lentų, skirtų diskusijoms specialiomis temomis.

Internetas yra pasaulinis kompiuterių tinklas, kuris jungia dešimtis tūkstančių lokalių kompiuterių tinklų, milijonus kompiuterių ir dar daugiau vartotojų kiekvienoje šalyje. Juo gali naudotis vartotojai, turintys personalinius kompiuterius ir ryšio su internetu priemones. Visi universitetai yra prisijungę prie interneto tinklo. Studijuodami universitete nemokamai naudositės daugeliu interneto paslaugų. Be to, galite užsiregistruoti komercinėje organizacijoje, teikiančioje interneto paslaugas, ir tada galėsite jomis naudotis neišeidami iš namų. Kai vartotojas prisijungia prie Interneto, jo kompiuteris tampa tinklo dalimi, ir tada galima betarpiškai pasinaudoti daugeliu pasaulinio kompiuterių tinklo paslaugų.

Internetas atsirado kaip vyriausybės remiamas projektas, skirtas mokslinės informacijos pasikeitimui tarp darbuotojų. Ši informacijos pasidalijimo dvasia yra vyraujanti tema internete. Tačiau internetas dažnai naudojamas tiesiog savo informacijos paskleidimui, tikintis susilaukti dėmesio. Čia galima būtų paminėti pradedančiuosius rašytojus ir dar nesusilaukusius pripažinimo muzikinių kūrinių autorius bei atlikėjus.

Internetas, be abejo, atveria naujas galimybes verslui. Tūkstančiai organizacijų leidžia nemokamai naudoti jų informaciją, siekdamos populiarinti savo veiklą. Kasdien augančios interneto galimybės ir komercinės informacijos paslaugos daro labai didelį poveikį mūsų informacinės visuomenės formavimuisi.

1.4. Kompiuterinės sistemos samprata.

Kompiuteris yra elektroninių ir elektromechaninių įtaisų sistema, kuri gali dekoduoti ir vykdyti įvairias programas. Kompiuterį (kompiuterinę sistemą) sudaro dviejų tipų įranga: techninė ir programinė.

Techninė įranga. Kompiuterio techninė įranga skirstoma į 4 grupes: įvedimo, saugojimo, apdorojimo ir išvedimo.

Įvedimo įrangos paskirtis – priimti duomenis ir pateikti juos kompiuteriui tinkama forma. Paprasčiausias įvedimo įrenginys yra klaviatūra. Ji atrodo beveik taip pat kaip spausdinimo mašinėlės klaviatūra, tik turi papildomų klavišų. Yra ir kitų įvedimo įrenginių, tačiau klaviatūra naudojama dažniausiai.

Saugojimo įrangos paskirtis – išsaugoti kompiuterio programas ir duomenis santykinai pastovia forma, kad išjungus kompiuterį jie nedingtų. Visa vartotojo informacija kompiuteryje saugoma diske arba kasetėje elektromagnetine forma.

Apdorojimo įrangos paskirtis – surasti reikiamus duomenis ir įvykdyti programas. Svarbiausi jos komponentai yra centrinis procesorius ir pagrindinė atmintis. Centrinis procesorius yra kompiuterio „smegenys“. Jis skaito ir vykdo programinės įrangos komandas, koordinuoja visų kompiuterio komponentų darbą. Nuo centrinio procesoriaus priklauso kompiuterio darbo greitis ir pagrindinės atminties kiekis, kurį jis gali naudoti efektyviai. Pagrindinę atmintį galima įsivaizduoti kaip elektroninį stalą. Kuo didesnis stalo paviršius, tuo daugiau galima ant jo visko sudėti. Lygiai taip pat, kuo didesnę atmintį turi kompiuteris, tuo daugiau galima patalpinti į ją programinės įrangos ir duomenų. Kompiuterio turimos atminties kiekis apsprendžia, ar galės kompiuteris vykdyti sudėtingą programinę įrangą, nes tokiai įrangai reikia daug atminties.

Išvedimo įrangos paskirtis – suteikti vartotojui galimybę peržiūrėti informaciją, kurią sukuria kompiuterinė sistema. Ši informacija dažniausiai pateikiama spausdinta kopija arba monitoriaus ekrane.

Programinė įranga. Jau minėta, kad kompiuterio techninė įranga neturi intelektualiųjų sugebėjimų. Kad kompiuteris „protingai“ veiktų jam būtina programinė įranga, kuri nurodo kompiuteriui, ką daryti, kaip daryti ir kada daryti. Programinės įrangos reikšmė itin didelė. Jūs galite turėti geriausią kompiuterį, tačiau be programinės įrangos jis tik užims vietą – iš jo nebus jokios naudos. Programinę įrangą sudaro grupė susijusių programų, kurios atlieka specifinius apdorojimo uždavinius. Atskirai programų grupei pažymėti dažnai vartojamas programų paketo terminas. Programų paketas visada turi dokumentaciją – vartotojo vadovus, kurie paaiškina, kaip naudotis tuo paketu. Programinė įranga yra skirstoma į dvi grupes: sisteminę programinę įrangą ir taikomąją programinę įrangą.

Sisteminė programinė įranga valdo kompiuterio išteklius Tačiau ji nesprendžia specifinių problemų, susijusių su verslu ar profesija.

Programų rinkinys, skirtas specifinių vartotojo poreikių tenkinimui, vadinamas taikomąja programine įranga. Tai teksto procesoriai, skaičiuoklės, duomenų bazių valdymo sistemos ir kt.

Kompiuteriai gali būti įvairaus dydžio ir galingumo. Pagal skaičiavimo galingumą (bet ne pagal fizinį dydį) kompiuteriai skirstomi į 4 grupes: superkompiuteriai, universalieji kompiuteriai, darbo stotys ir personaliniai
Jie čia išvardinti galingumo mažėjimo tvarka. Reikia pastebėti, kad šis skirstymas yra santykinis. Tai ką mes vadiname personaliniu kompiuteriu, ateityje gali būti vadinama darbo stotimi ir atvirkščiai.

Apskritai, kompiuterio tipą apsprendžia tokie 4 faktoriai:

· pagrindinės atminties kiekis – kompiuteris, kuris turi didesnę atmintį, gali vykdyti sudėtingesnes programas;

· atminties įrenginių talpa – didesnės kompiuterinės sistemos turi didesnės talpos atminties įrenginius;

· apdorojimo greitis, kuris matuojamas milijonais instrukcijų per sekundę ( mips ) – mažesnių kompiuterių greitis yra 3 – 4 mips, galingų kompiuterių – 70-100 mips ar daugiau, superkompiuterių greitis yra didesnis už 200 mips;

· skaičius vartotojų, kurie gali naudotis kompiuteriu vienu metu – personaliniai kompiuteriai vienu metu gali aptarnauti tik vieną vartotoją, o galingi kompiuteriai vienu metu gali aptarnauti tūkstančius vartotojų.

Panagrinėsime kiekvieną kompiuterių grupę atskirai.

Plačiausiai paplitę yra personaliniai kompiuteriai (PK). Kiekvienu PK naudojasi vienas žmogus (konkrečiu laiko momentu). Vartotojas įsijungia PK ir pasirenka programinę įrangą, kuria naudosis. PK gali būti naudojami įvairiausiose srityse, pradedant verslo reikalų kontrole ir baigiant namų ūkio vedimu. Personalinių kompiuterių šeimą sudaro dvi grupės: bendros paskirties PK ir specialios paskirties PK. Bendros paskirties PK yra kišeniniai, nešiojami (angliškai laptop, notebook) ir staliniai (angliškai desktop). Visi jie turi monitorių, klaviatūrą ir gali funkcionuoti kaip atskiros sistemos. Kišeniniai ir nešiojami PK yra lengvi, elektros srovę jie gauna iš vidinių maitinimo elementų ir gali funkcionuoti be išorinio srovės šaltinio. Kišeniniai kompiuteriai yra tokio dydžio, kad gali tilpti į apsiausto kišenę ar į rankinę. Staliniai PK nėra laikomi nešiojamais, nes jiems reikalingas išorinis maitinimo šaltinis, ir jie nėra suprojektuoti dažnam vietos keitimui.

PK galingumas nėra tiesiogiai susijęs su jo dydžiu. Kai kurie nešiojami kompiuteriai yra galingesni už stalinius. Tačiau norint kompiuterį nešiotis, tenka kai ko atsisakyti, pavyzdžiui, įvedimo įrenginiams (klaviatūrai, pelei), suteikiama mažiau erdvės, ir jų naudojimas gali būti šiek tiek varginantis. Daugelio nešiojamų ir kišeninių PK ekranas yra monochrominis ir esant blogesniam apšvietimui gali būti sunku skaityti pateiktą jame informaciją. Šie kompiuteriai turi mažesnes atmintis pastoviam duomenų saugojimui. Tačiau didžiausia mažųjų kompiuterių problema – tai trumpas maitinimo elementų naudojimo laikas (2 – 20 valandų). Nešiojamus kompiuterius naudoja kariškiai, teisininkai ir kiti mobilūs tarnautojai. Jie taip pat turėtų gerai tikti ir studentams.

Yra PK, kurie gali būti naudojami kaip nešiojami ir kaip staliniai. Jie turi dvi dalis: nešiojamą PK ir prisijungimo stotelę. Šių PK konfigūracija leidžia išnaudoti abiejų kompiuterių tipų privalumus. Nešiojamas PK paprasčiausiai prijungiamas prie stotelės, kuri gali turėti didelės apimties kietą diską, gerą monitorių, didesnę atmintį ar kitas savybes, kurių neturi nešiojamas kompiuteris.

Specialios paskirties PK grupę sudaro plunksna valdomi kompiuteriai, personaliniai skaitmeniniai pagalbininkai ir tinklo kompiuteriai.

Plunksna valdomi kompiuteriai. Vis daugėja darbuotojų, naudojančių nešiojamus PK su plunksna vietoj klaviatūros. Vartotojai įveda duomenis, pasirenka komandas ar jų grupes specialia plunksna.

Personaliniai skaitmeniniai pagalbininkai (PSP) yra nešiojami PK, kurie dar turi radiotelefonus, įgalinančius siųsti ir gauti faksus, prisijungti prie Interneto. Todėl galima gauti norimą informaciją bet kuriuo metu. Duomenys ir įvairūs nurodymai įvedami plunksna arba liečiant ekraninius klavišus. PSP gali dirbti su įvairiomis taikomosiomis programomis.

Tinklo kompiuteris (TK) yra suprojektuotas taip, kad gali dirbti tik įjungtas į kompiuterių tinklą. TK atrodo taip pat kaip ir PK, bet turi esminių konfigūracijos skirtumų. Pirmiausia, jis turi sąlyginai negalingą procesorių ir mažiau pagrindinės atminties negu šiuolaikiniai PK. Antra, jis neturi pastovaus disko. Trečia, jis yra pigesnis nei PK. TK skaičiavimų ir duomenų saugojimo galimybės tiesiogiai priklauso nuo centrinio tinklo kompiuterio. Nebereikia skirti laiko kiekvieno TK programinės įrangos įrašymui ir palaikymui. TK turi galimybę vykdyti daug tinklo programų, tačiau šios programos yra perrašomos tik dalimis iš centrinio tinklo kompiuterio. TK nepakeis PK, tačiau jo pakanka vartotojams, kurie naudojasi internetu, tvarko tekstus ir naudoja kitas bendrąsias verslo programas.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2702 žodžiai iš 8643 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.