Paslaptingi žmogaus psichikos reiškiniai
5 (100%) 1 vote

Paslaptingi žmogaus psichikos reiškiniai

Darbo tikslas



· Demaskuoti prietarus, kuriuos sukelia naivus kai kurių “paslaptingų” nervinio – psichinio pobūdžio reiškinių supratimas

· Supažindinti skaitytoją su retai pasireiškiančiais ir mažai žinomas psichines būsenas

· Gilinti žinias apie žmogaus psichinę esmę

Paslaptingi psichikos reiškiniai – prietarų šaltinis

Senovėje, kai mokslas apie gamtą ir žmogų žengė tik pirmuosius kūdikio žingsnius, visi nepaprasti reiškiniai atrodė žmonėms paslaptingi, mįslingi, žadino jų prietaringumą. Žmogus jautėsi esąs bejėgis, kai susidurdavo su paslapčių ir stebuklų kupina gamta. Saulės ir mėnulio užtemimai, kometos, meteorai, smarkios audros – visi savo neįprastumu bauginantys kosminiai ir meteorologiniai reiškiniai buvo laikomi artėjančių karų, bado, maro ir kitų liaudies nelaimių pranašais.

Kitas prietarų šaltinis buvo siaubingi arba nepaaiškinami biologinio pobūdžio reiškiniai. Raupsų, choleros, maro ir kitos epidemijos, kurios senovėje sunaikindavo ištisų šalių gyventojus, buvo laikomos įpykusio dievo bausme, šėtono pinklėmis arba kerėtojų ir raganų burtais. Psichologinės ligos, kartais būdamos ,,psichinių epidemijų” pobūdžio, buvo aiškinams šėtono apsėdimu, kerais, apžavais, ,,blogos akies nužiūrėjimu”, maginių operaciju rezultatu. Apytikriais duomenimis, viduramžiais ant laužų ir nuo kankinimų žuvo apie devyni milijonai žmonių, apkaltintų susidėjimu su velniu. Paskutinis inkvizacijoa laužas, ant kurio buvo sudegintas ,,burtininkas”, užgeso Ispanijoje 1780 metais.

Dar ir dabar mūsų laikraščių puslapiuose kartkartėmis pasirodo žinutės apie vienaip ar kitaip pasireiškiantį žmonių prietaringumą. Dauguma rašoma kaip burtininkais pasivadinę žmonės gydo lengvabūdžius, iš kurių lengvai išvilioja pinigus ir brangius daiktus.

Šiuo metu užsienio šalyse gana plačiai paplito savotiška mokslinės minties kryptis, vadinama parapsichologija arba metapsichologija. Ji yra užsibrėžusi uždavinį stebėjimais ir specialiais eksperimentais patvirtinti arba galutinai paneigti kai kuriuos retai sutinkamus ir atrodančius neįtikimais psichinių, greičiau net psihofiziologinius, reiškinius. Jų tarpe: kito žmogaus psichinių pergyvenimų suvokimas be kalbos arba kurių nors kitų jutimo organų pagalbos (vadinamasis betarpiškas minties arba jausmo perdavimas, kitaip – telepatija); daiktų ir reiškinių suvokimas be žinomų mums organų pagalbos (nejausminis suvokimas, telestezija, kuri anksčiau buvo vadinama aiškiaregyste); raumenų jėgos ir jų mechaninio poveikio perdavimas gyviems ir negyviems kūnams per atstumą(vadinamoji telekinezė).

Bet visų svarbiausias ir labiausiai paplitęs žmonių prietaringumo šaltinis visuomet buvo ir vis dar lieka toks žmogaus sąmonę sukrečiantis reiškinys, kaip mirtis. Mirties baimė, didžiulis skausmas, kurį sukelia artimų, brangių žmonių mirtis, sudarė sąlygas atsirasti vienam iš pagrindinių religijos ramsčių – tikėjimui dvasios nemirtingumu arba jos nuosekliu persikėlimu iš kažkokio nemirtingumo asmenybės likučio, sugebančio priminti apie save gyviesiems.

Miegas ir sapnai

Senovėje buvo manoma, kad sapnai yra dievų apreiškimas. Žmonės tikėjo, kad gerosios ir piktosios dvasios gali pereiti į miegančiojo kūną ir per sapnus gali pranešti įvairias žinias, pastumėti jį vieniems ar kitiems poelgiams, išpranašauti įvykius. Bet ir tuomet jau buvo pastebėta, kad dvasios ir dievai per sapnus pasireiškia neaiškiai, kartais simboliškai, palikdami patiems žmonėms spėti paslaptingą sapnų prasmę. Tai buvo laikoma nelengvu dalyku, prieinamu tik žyniams ir profesionaliems sapnų aiškintojams.

Toks sapnų supratimas buvo susijęs su animistinėmis (dvasiškosiomis) pažiūromis. Buvo manoma, kad miego metu dvasia laikinai galinti atsiskirti nuo kūno, judėti erdvėje, persikelti į praeitį bei ateitį, tuo pačiu metu palaikydama tam tikrą ryšį su kūnu. Klaidžiodama dvasia prisirenkati įvairių įspūdžių, ir juos miegantysis suvokia kaip sapnus, kaip neregėtų šalių vaizdus, kaip nematytų daiktų, pažįstamų arba nepažįstamų, gyvų arba mirusių asmenų paveikslus.

Viduramžiais sapnų aiškinimusi vertėsi net daugelis filosofų ir gydytojų. Jų tarpe ypatingą autoritetą turėjo gydytojas Kardanas (XVI a.). Jo aiškinimus kruopščiai perrašinėjo iki pat XX amžiaus vėlesni ,,sapnininkų” sudarytojai. Lyginant įvairius ,,sapnininkus”, lengva pastebėti, vieni tie patys sapnai įvairiu laiku įvairiai aiškinami.

Reikia dar paminėti liaudies ženklus, susijusius su sapnais. Dauguma tokių ženklų – gryniausė nesąmonė, ir vis dėl to reikia pripažinti, kad kai kuriuose iš jų tam tikra dalis liaudies išminties ir pastabumo. Štai ką apie juos yra parašęs įžymus rusų fizeologas N. Vedenskis, įžvelgęs slaptą kai kurių liaudies ženklų prasmę:

,,Įstabu yra tai, kad juo gilesnis miegas, tuo iš ankstesnio gyvenimo laikotarpio kyla asociacijos ir įspūdžių aiškinimas, tarsi negilaus miego metu paliečiamas tik paviršutinis prisiminimų sluoksnis, o gilaus miego metu iškyla vaizdai iš gilesnių, seniau susidariusių įspūdžių sferos. Mūsų valstiečių tarpe susiformavo prietaringas tikėjimas, kad,
sapnuojant seniai mirusius tėvus, bus blogas oras. Čia, tur būt, yra tiesos, nes prieš blogą orą paprastai jaučiamas didesnis mieguistumas, kuriam ir būdingi pergyventų įvykių vaizdai, iškylantieji sapne”.

Atlikti stebėjimai rodo, kad sapnus `gali sukelti atsitiktinis vienų ar kitų jutimo organų dirginimas miego metu. To negana, jei miegantysis veikiamas kokio nors dirgiklio – garso, šviesos arba paliečiamas, kartais pavyksta sukelti iš anksto sumanytus sapnus, visiškai atitinkančius esamojo dirgiklio pobūdį. Tuo būdu buvo atverstas kelias eksperimentiniam sapnų tirimui. Ypač daug šioje srityje padirbėjo prancūzų mokslininkas Mori ir vokiečių mokslininkas Veigandas, paskyręs savo gyvenimą sapnus sukeliančioms priežastims tirti. Rusijoje šiuos klausimus nagrinėjo V. Bechterevas ir M. Astvacaturovas; pastarasis tas ypatybes, kuriomis pasižįmi sapnai, esant įvairių organų susirgimams, ir vienas iš pirmųjų panaudojo šį būdą ligoms nustatyti.

Mori pasakoja, kad kartą, jam miegant, panosėje buvo padėtas flakonas su odekolonu; to pakako, kad jam tuoj pat prisisapnuotų parfumerijos parduotuvė, Kairas, Rytų šalys, kur jis neseniai buvo lankęsis. Kito bandymo metu Mori apšvietė raudona šviesa miegančio veidą; tiriamasis sapnavo audrą, žaibo blykstelėjimus, griaustinį. Viename keleivių perpildytame Šveicarijos viešbutyje kartą naktį audros metu beveik visi sapnavo vieną ir tą patį sapną: esą, į kiemą su kurtinančiu triukšmu įvažiuoja karietos, vežančios naujus keliautojus, kurie dar labiau suvaržys gyvenančiuosius viežbutyje. Šie faktai rodo, kaip išoriniai dirgikliai veikia smegenų veiklą miego metu.

Įdomus yra tas sapnams įprastas faktas, kad turtingi sapnai, kurie miegančiajam atrodo ilgai trunkančiais, iš tikrųjų trunka labai neilgai-iš viso tik kelias sekundes. Laiko ir erdvės suvokimas miego metu esti smarkiai sutrikęs. Pavyzdžiui yra aprašytas toks atvėjis. Vienas įžymus dramaturgas į savo pjesės spektaklį truputi negaluodamas ir nuvargęs užmigo. Jis susapnavo visą savo pjesę nuo pradžių iki pabaigos, sekė, kaip vystomas veiksmas ir kaip jo kūrinį sutinka publika. Pagaliau uždanga nusileidžia, aidint triukšmingiems plojimams, dramaturgas prabunda ir stebėdamasis girdi, kaip scenoje tariamos dar tik pirmos replikos iš pirmos scenos. Tuo būdu visos pjesės periptijos, praslinkusios pro jo akis sapnuojant, truko tik kelias sekundes.

Nemiego būsenoje vaizdiniai ir prisiminimai gali kartais praskriesti nepaprastai greitai.

Tai patvirtino žmonės, pergyvenę mirtinio pavojaus akimirkas. Tokia akimirka tartum aprėpia beveik beveik viso gyvenimo prisiminimus

Ne retesnis sapnų šaltinis yra dirginimai, pasiekiantys smegenis ne iš išorinio pasaulio, o iš vidaus organų-skrandžio, žarnų, šlapimo pūslės, plaučių, širdies ir t.t. Visi šie organai yra jautrūs ir susiję nervais su “psichikos organu” – galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žieve. Dieną mes paprastai nepastebime “signalų” , einančių iš vidaus organų, todėl, kad sąmonę užpildo stipresni įspūdžiai iš išorinio pasaulio. Naktį aplinka pasikeičia: kuo labiau aprimsta išorinių jutimo organų veikla, tuo aiškiau jaučiami dirginimai , ateinantys iš vidaus organų,- ypač jeigu šiuos dirginimus sukelia kokie nors skausmingi procesai. Taip atsiranda sunkūs, košmariniai sapnai, bauginantys prietaringus žmones. Dažniausiai tokie sapnai prisisapnuoja , miego metu sutrikus normaliai širdies veiklai arba kvėpavimui. Mes tuomet sapnuojame, kad bėgame, sunkiai atgaudami kvapą, persekiojami laukinio žvėries arba plėšiko, kad skęstame arba trokštame ugnyje ir liepsnose. Vokiečių psichologas Berneris, darydamas bandymus, uždengdavo miegančiųjų nosį vata ir beveik visuomet matydavo, kaip miegantysis imdavo blaškytis, dejuoti, o prabudęs pasakodavo, jog sapnavęs , kad kažkokia vis didėjanti pabaisa norėjusi jį pasmaugti. “Smaugė aitvaras”, – sakydavo anksčiau valstiečiai, kai užeidavo kalba apie tokius sapnus.

Didžiausia sapnų paslaptimi daug kas iki šiol laiko jų tariamai įspėjančią, pranašišką reikšmę. Prietarų dar neatsikračiusį žmogų ypač stebina fantastinio pobūdžio sapnai. Iš tikrųjų, kodėl sapnai dažnai visiškai nebūna panašūs į visa tai, ką mes prisimename iš savo patyrimo? Tai sudėtingas klausimas, bet mokslas gali išsamiai paaiškinti šį reiškinį.

Visų pirma, sapne galime pamatyti tai, ko tiesiog nepastebėjome nemiego būsenoje. Šiam teiginiui patvirtinti prancūzų mokslininkas Deliažas nurodo tokį atsitikimą. Jo buto laiptus puošė stiklo rutulys, kuris kartą buvo sudaužytas ir gana ilgą laiką nepakeistas nauju. Kartą Daliažas sapnavo, kad rutulio vietoj pastatytas varinis eglės kankorežio pavidalo papuošalas. Rytą jis papasakojo savo sapną namiškiams ir labia nustebo sužinojęs, kad prieš kelias dienas toks varinis kankorėžis buvo pastatytas sudaužyto rutulio vietoj. Be abejo, Deliažas ne kartą matė šį kankorėžį, pats to nesuvokdamas, nes jis visiškai tiksliai jį nupasakojo.

Antra, sapne gali atgyti ir tokie įspūdžiai, kurie savo metu įsiminė, o po to visai išdilo iš atminties, pavyzdžiui, vaikystės metų įvykiai. Kai tokie nepastebėti arba užmiršti vaizdai prisisapnuoja, mes jų neatpažystame, jie mums atrodo svetimi,
kažkokie paslaptingi. Tą patį būtų galima teigti apie sapne matomus vaizdus, kuriuose “susilieja” keli įspūdžiai, liečiantys įvairius gyvenimo laikotarpius. Pavyzdžiui, vienas sapnų tyrinėtojas sapnavo savo pažįstamą, bet jis buvo visiškai mažo ūgio (prieš tai jis buvo sutikęs gatvėje neužaugą) ir su išsprogusiomis akimis, kaip japoniško dievuko, kurio statulėlę jis matė senų daiktų parduotuvėje). Štai kaip atsirado fantastiškas , iš tikrųjų niekuomet neegzistavęs paveikslas.

Dažnai “pranašiški sapnai” pagrįsti paprastu nesusipratimu. Beveik visi žmonės sapnuoja, kartais daug sapnų per naktį. Bet ar daug iš jų išsipildo? Žinoma, ne. Dažniausiai sapnai neišsipildo, ir tik išimtinais atvejais jie daugiau ar mažiau atitinka būsimus įvikius. Čia nieko nėra nuostabaus, bet prietaringas žmogusjau taip yra nusiteikęs, kad retiems sutapimams teikia daug reikšmės, negu įprastam jų nesutapimui.Jeigu mums pasirodo, kad matytas sapnas primena kokį įvykį, atsitikusį po dienos, po dviejų, praėjus savaitei ar mėnesiui, mes skambiname visais varpais pamiršdami, kad dešimtys ir šimtai kitų sapnų visiškai neatitiko mūsų gyvenimo įvykių.

Tikėjimas pranašiška sapnų prasme – viena iš atkakliausių žmogaus proto iliuzijų. Ją stiprina dar ir kita aplinkybė. Jau senai pastebėta, kad sapnuose dažnai išsipildo atviri arba slapti potraukiai bei norai. Vaiką vilioja daugybė saldainių parduotuvės vitrinoje, bet motina atsisako patenkinti jo prašymą. Vakare jis sunkiai užmiega, vis dar prisimindamas neišsipildžiusį norą, ir štai naktį sapne šis noras pagaliau išsipildo: vaikas mato save parduotuvėje ir ima tiek saldainių, kiek nori.Tas pats dažnai atsitinka ir su suaugusiais: stengdamiesi, kad išsipildytų karščiausias troškimas, mes sapne matome jį jau išsipildžiusį; kai pagaliau po daugelio pastangų mums pavyksta jį įgyvendinti, mes prisimename matytą sapną, stebimės, sakome jį esant pranašišką.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1927 žodžiai iš 6047 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.