Paslaugų vadyba globalizacijos kontekste
5 (100%) 1 vote

Paslaugų vadyba globalizacijos kontekste

Įvadas

Prieš kelis dešimtmečius, pagal tradiciją, gamybinės kompanijos gamino ir tiekė prekes, kol paslaugų sektorius buvo vos matomos svarbos. Tačiau ši padėtis šiandien visiškai pasikeitė. Šiandieninėje ekonomikoje paslaugos yra pagrindinė veiklos rūšis. Daugelis planetos gyventojų neįsivaizduoja savo gyvenimo be įvairiausių paslaugų, pradedant sveikatos priežiūra, kas yra labai aktualu visose pasaulio valstybėse ir baigiant paslaugomis, kurios labiau būdingos išsivysčiusių šalių gyventojams.

Šiame darbe nagrinėsiu paslaugų sferos plėtrą ir tai sąlygojančias jėgas, pasauliniu aspektu. Parodysiu globalinę paslaugų sektoriaus plėtrą, tame tarpe ir paslaugų internacionalizaciją. Pateiksiu statistinius duomenis įrodančius paslaugų sektoriaus intensyvią plėtrą, tiek pirmaujančiose, tiek besivystančiose šalyse, taipogi įvairiuose geografiniuose ir politiniuose regionuose. Išsamiai pateiksiu ir atitinkamai įvertinsiu priežastis, kurios pagrinde įtakoja pasaulinį paslaugų sektoriaus augimą ir jo internacionalizaciją. Peržvelgsiu praktines problemas, su kuriomis vis dar susiduria ekonomiškai mažiau išsivysčiusių šalių paslaugų sektoriaus plėtojimas.

Pagrinde remsiuosi užsienio autorių knygomis (B. Van Looy, R. Vand Dierdonck “Services management. An Integrated Approach” ir kt.) ir straipsniais iš Interneto. Iš lietuvių autorių rašant paslaugų sferos tematika daugiausia nusipelnė B. Vengrienė, A. Pajuodis, S. Urbonavičius ir kt.

1. Paslaugų vertės kūrimas

Ekonomistai mėgsta skirstyti mūsų pramonę į tris, o kartais ketverius plačius sektorius.

• Pirminis sektorius, į kurį įeina žemdirbystė, žuvininkystė ir miškininkystė.

• Antrinis sektorius yra pramoninis sektorius.

• Tretinis sektorius yra paslaugų sektorius.

Paslaugų sektoriaus įsitraukimas į mūsų ekonomiką turi didelį susidomėjimą tarp ekonomistų ir filosofų. Kai kurie ekonomistai baiminosi, kad pramoninės ekonomikos perėjimas į paslaugų ekonomiką lydės ekonomikos augimo tempų sustojimą. Vaizdas, kad paslaugos yra mažiau produktyvesnės neatsirado antrojoje dvidešimto amžiaus pusėje, kaip galėtų mums pasirodyti. Adam’as Smith’as, vienas pirmųjų ekonomikos kaip mokslo pirmtakų, teigė, kad darbas yra produktyvus tik tada, kai didėja reikšmė to, dėl ko darbininkas buvo įdarbintas. Vis dėlto, šventikų, teisininkų ir daktarų paslaugos, taip kaip darbas prekyboje nebuvo produktyvios. Marksas ir Leninas laikėsi panašaus vaizdo neproduktyvioje prekyboje. Tai paaiškina kodėl anksčiau Socialistinėse šalyse mažas dėmesys tebuvo skiriamas paslaugoms ir paslaugų pramonei.

Šiandien daugelis ekonomistų sutinka, kad paslaugų sektorius daro didelę įtaka, ekonomikos plėtrai. Gamintojų paslaugos, pavyzdžiui, besąlygiškai įtakoja gamybos sektoriaus efektyvumą.

Šiandieną paslaugų pramonė sudaro didžiausią įnašą į darbingumo ir BNP didinimą daugelyje šalių. Tai ne visada būdavo priežastis. Maisto produkcija (žemdirbystė ir naminių gyvulių auginimas) buvo pasaulio pagrindinė ekonomikos šaka daugeliui amžių ir iki šiol yra daugelyje besivystančių šalių, ypač Afrikoje. Kitais dešimtmečiais, tai buvo aiškus pakaitas pereinant link trečiojo (paslaugų) sektoriaus. Po Pramonės Revoliucijos antrojoje aštuoniolikto amžiaus pusėje, antrasis sektoriaus dalis ekonomikoje pradėjo sparčiai augti, pirma Europoje. O po to ir likusiame pasaulyje. Dvidešimtojo amžiaus pradžioje, tai tapo didžiausiu ekonomikos sektoriumi. Vėliau paslaugų sektorius pradėjo pastoviai augti ir tapo svarbiu BNP dalies bendrininku 1950-aisiais.

Tokiu būdu buvo išbandytas pastovus paslaugų sektoriaus svarbos augimas pasaulinėje ekonomikoje. Nors paslaugų sektoriaus svarba gali reikšmingai varijuoti, jei lygintume išsivysčiusias ir besivystančias šalis, paslaugų sektoriaus augimas gali būti lyginamas bendroje tendencijoje.

Dabar panagrinėkime lentelę, kurioje pateiktos išsivysčiusių paslaugų rinkų raida, Bendrojo Nacionalinio Produkto konspekte:

Belgija Prancūzija Vokietija Japonija Olandija Didžioji

Britanija JAV Išsivysčiusių rinkų ekonomikos vidurkis

1970 54 – 47 47 56 52 63 56

1980 64 62 55 54 64 55 64 59

1993 67 67 65 58 68 65 76 67

1 lentelė. Kai kurių išsivysčiusių šalių paslaugų sektoriaus dalis BNP, 1970-1993 (%).

Situacija nežymiai yra skirtinga anksčiau buvusiose Rytų Europos Komunistinėse valstybėse:

Bulgarija Vengrija Lenkija Rumunija

1980 – 42 – 27

1990 31 55 37 25

1993 49 66 55 40

2 lentelė. Kai kurių Rytų Europos šalių paslaugų sektoriaus dalis BNP, 1980-1993 (%).

Kaip matome, paslaugų sektorius seka panašiomis tendencijomis kaip ir išsivysčiusių šalių rinkų ekonomikoje – kas rodo panašų paslaugų sektoriaus svarbos augimą. Tačiau, kaip bebūtų, faktiška paslaugų sektoriaus dalis BNP vis dar yra žemiau išsivysčiusių šalių rinkų ekonomikos lygio. Tai sakytina apie tas šalis, kurios iki 1960-ųjų buvo grynai agrarinės šalys ir tokioms šalims, kaip Bulgarija ir Rumunija, kur žemdirbystės sektorius vis dar tebėra. Pagrindinis viso to paaiškinimas yra tai, kad Komunistinės eros metu svarbiausias dėmesys buvo skiriamas prioritetiniam gamybos sektoriui. Kai kurios paslaugos buvo laikomos neproduktyviomis, kaip manė Marksas ir
Leninas, ar buvo laikomos buržuazinėmis. Tik ribotas skaičius paslaugų būdavo remiamos, ypač tos, kurios asocijuodavosi su Socialistiniu visuomenės vaizdu – kaip pavyzdžiui, socialinė apsauga, švietimas, mokslas ir sportas. Toks požiūris trukdė vystytis paslaugų sektoriui taip gerai kaip asmeninėms paslaugoms, kas yra labai svarbus šaltinis paslaugų sektoriaus augimui rinkos ekonomikoje. Tai paaiškina, kodėl eilė paslaugų, tokių kaip finansai ir draudimas, buvo ir vis dar nevaidina tokio vaidmens, kaip palyginus išsivysčiusiose šalyse. Pagrinde gamintojų paslaugų trūkumas, buvusiose Komunistinėse šalyse, yra apibrėžiama kaip viena iš pagrindinių ekonomikos stagnacijos priežasčių tose šalyse. Prieš gerą dešimtmetį žlugusio Komunistinio režimo šalyse, dabar einančioms laisvos rinkos ekonomikos link, mes galime tikėtis didėjančio paslaugų sektoriaus vaidmens tų šalių ekonomikoms.

Situacija besivystančiose šalyse yra gerokai įvairesnė:

Burundis Kinija Kolumbija Egiptas Indija Meksika Taivanis Besivystančių ekonomikų vidurkis

1970 19 28 47 42 33 59 47 42

1980 25 21 49 45 36 59 46 43

1993 27 33 58 60 41 63 57 50

3 lentelė. Kai kurių besivystančių šalių paslaugų sektoriaus dalis BNP, 1970-1993 (%)Paslaugų sektorius šiose šalyse pamažu įgauna svarbą, bet lygis ir augimo žingsnis rodo kai kurių gana pastebimų skirtumų. Kai kuriose šalyse, ypač dykumų Afrikoje, pirminis sektorius vis dar tebedominuoja ekonomikoje. Iš kitos pusės, antrasis sektorius yra didžiausias sektorius, tačiau paslaugų sektorius yra stipriausias. Gamintojų paslaugos yra labiausiai augantis išsivysčiusių šalių segmentas, šiuo metu generuojantis apie 20 procentų Bendrojo Nacionalinio Produkto. Tuo tarpu, besivystančiose šalyse tesudaro apie 5 procentus, o aukštesnes pajamas turinčiose besivystančiose šalyse sudaro ne daugiau kaip 10 procentų BNP.

Apibendrinimui, pateiksiu grafiką, kuriame atsispindi bendra paslaugų sektoriaus dalis BNP Vakarų, Rytų, Centrinėje Europoje ir Centrinėje Azijoje:

1 paveikslas. Paslaugų sektoriaus dalis BNP, proc.

Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, 1990 m. BNP krito kiek žemiau nei 40 procentų riba, dėl ekonominės krizės per 1990 m. Aukštas infliacijos lygis, sąlygojo didžiulį skurdą, ypač tarp senesnių žmonių gyvenančių senesniuose industriniuose regionuose.Daugelis Rytų ir Centrinės Europos šalių per 1990 – 1995 metus išsprendė kai kurias politines ir institucines problemas, kas lėmė ekonominį augimą, sąlygojantį kainų liberalizaciją, privatizaciją, mokesčių, finansų ir tarptautinės prekybos reformą. Kaip matome iš paveikslo, tiek Rytų ir Centrinėje Europoje, tiek Centrinėje Azijoje per 1990 – 1995 metus labai išaugo paslaugų sektoriaus svarba ir reikšmė ekonominiams valstybių rodikliams.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1110 žodžiai iš 3640 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.