LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS
Žemdirbystės katedra
PASVALIO rajono SALOČIŲ apylinkės
TAUPRIŲ kaimo
STRAGIO ANTANO S. JONO žemės
Laukininkystės projektas
Atliko:
AF IIIk. 2 gr.
Tikrino: D. JodaugienėKaunas – Akademija, 2005
ĮvadasKasmet toje pačioje vietoje augindami tos pačios rūšies augalus,
nesulauksite gero jų augimo. Iš dirvos imdami vienodas maisto medžiagas,
augalai blogai auga. Dar blogiau, – giminingus augalus puola tie patys
kenkėjai bei ligos. Tad norint to išvengti, būtina taikyti sėjomainą, t.y.
keisti auginimo vietą.
Sėjomainą galima apibrėžti taip: tai ariamos žemės naudojimo būdas, kai ji
suskirstoma lygiais ir pastoviais laukais, kuriuose žemės ūkio augalai
kaitomi iš anksto nustatyta tvarka, atsižvelgiant į ūkio gamtines,
ekonomines ir organizacines sąlygas. Žemės ūkio augalų kaitymo tvarka
vadinama sėjomainos schema, o laikas, per kurį visos schemoje numatytos
kultūros pereina per vieną sėjomainos lauką – sėjomainos rotacija.
Kiekvienas į sėjomainos schemą įeinantis augalas, pūdymas arba kelių
giminingų augalų, auginamų viename lauke, grupė yra sėjomainos narys. Kad
visi augalai minėti sėjomainos schemoje, rastų vietą, kur galėtų būti
pasėti, daroma tiek sėjomainos laukų, kiek yra sėjomainos narių. Sudarant
sėjomainos schemą galima numatyti, kad kiekviename lauke kultūriniai
augalai keistųsi kasmet arba, kad tas pasikeitimas vyktų periodiškai – kas
keleri metai. Kai viename sėjomainos lauke kelerius metus iš eilės sėjami
tie patys augalai, vadinama atsėliavimu. Jis gali būti trumpas ir ilgas.
Trumpai atsėliuojamus augalus skiriame prie laikinų atsėlių. Jų trukmė 2-3
metai. Jie neardo sėjomainos. Ilgai atsėliuojami augalai yra pastovūs
atsėliai arba monokultūros. Tokie pasėliai jau nepriklauso sėjomainai, nes
atsėliavimo trukmė viršija įprastinių sėjomainų rotacijas.
Pasėlių struktūra – tai visų ūkyje auginamų vienmečių ir daugiamečių augalų
sąrašas, kuriame nurodytas kiekvienos kultūros plotas procentais nuo
bendrojo pasėlių ploto. Pasėlio struktūros parinkimas rodo ne tik ūkio
gamybos kryptį, bet ir ūkininkavimo intensyvumą, todėl yra svarbus
ekonomikos rodiklis. Teisingai parinkta pasėlių struktūra sudaro palankias
sąlygas gamybai plėtoti, o bloga pasėlių struktūra ūkiui duoda tik
nuostolius.
Nustačius, kokia turi būti ūkio pasėlių struktūra, reikia pereiti prie
svarbiausio sėjomainos elemento – kultūrų kaitos, arba sėjomainos schemos
sudarymo. Kaitomi kultūriniai augalai turi savo priešsėlį ir posėlį.
Priešsėlis – tai anksčiau tame pačiame lauke augusieji kultūriniai augalai,
o posėlis – tai būsimi augalai, kurie augs dabartinius nuėmus. Gerai
sėjomainos schemai keliami šie reikalavimai:
1) ji turi derintis su pasėlių struktūra.2) joje turi būti išlaikyta kiekvieno kultūrinio augalo bent minimali į tą
pačią vietą leistino grįžimo pertrauka.3) kiekvienas jos narys turi eiti po kiek galima geresnio priešsėlio.
Šiuos nevienodos priešsėlinės vertės augalus galima suskirstyti į 2 grupes:
vieni – dirvos derlingumą išnaudoja, bet prie jo padidinimo neprisideda,
antri – dirvos derlingumą atkuria, palaiko ir didina. Prie pirmųjų
priskirtini linai ir varpiniai javai, prie antrųjų – kaupiamieji,
ankštiniai javai, daugiametės žolės. Kad visi žemės ūkio augalai sėjomainos
schemoje išsidėstytų po gerų priešsėlių, reikia, kad dirvos derlingumą
mažinantys augalai būtų keičiami dirvos derlingumą didinančiais augalais.
Šitokie kultūrinių augalų deriniai vadinami sėjomainos grandimis. Taigi
sėjomainos grandis yra ne atsitiktinis, o objektyvus dalykas. Ji turi
prasidėti pūdymais, ankštiniais javais, kaupiamaisiais, daugiametėmis
žolėmis ir baigtis varpiniais javais arba linais.
Narių skaičius grandyje daugiausia priklauso nuo derlingumą didinančių
augalų daromos įtakos dirvai. Jei ta įtaka didelė ir ilgai trunkanti,
grandyje galima turėti daugiau derlingumą išnaudojančių kultūrų. Dirvos
derlingumą didinančių augalų įtakai mažėjant, trumpėja derlingumą
išnaudojančių augalų auginimo laikotarpis. Sėjomainos grandis tikslinga
vadinti pagal dirvos derlingumą atkuriančius ir didinančius narius. Tad
galima skirti:
žolinę grandį, kuri prasideda pirmųjų naudojimo metų daugiametėmis žolėmis
;
ankštinę grandį, kur prasideda su ankštiniais javais grūdams arba žaliajai
masei ;
kaupiamąją grandį, prasidedančią šakniavaisiais, bulvėmis, kukurūzais ar
kitokiais kaupiamaisiais;
sideralinę grandį, kuri prasideda augalais, skirtais žaliajai trąšai;
mišriąją grandį. Į jos sudėtį įeina keli dirvą gerinantys kultūriniai
augalai, bet priklausantys skirtingoms biologinėms grupėms, pavyzdžiui,
daugiametės žolės ir bulvės, pupos ir cukriniai runkeliai
Kadangi dirvos derlingumą išnaudojantys augalai gali būti žieminiai ir
vasariniai, tai, ką sėti po dirvos derlingumą atkuriančių narių, priklauso
nuo pastarųjų derliaus nuėmimo laiko.
Pavyzdžiui, ankštinėje grandyje, kur
dirvos derlingumą didinantis narys yra vikių ir avižų mišinys, jei jis bus
panaudotas žaliajai masei, – galima sėti žiemkenčius, o jei grūdams – tik
vasarojų. Dirvožemio derlingumą galima palaikyti ir tarpinių pasėlių
augalais.
ŽEMĖS NAUDMENŲ EKSPLIKACIJA IR TRANSFORMACIJA – hektarais
1 lentelė
|Rodikliai |Iš |Žemė|Iš jų |Kit|Iš jų |
| |viso|s | |ų | |
| |žemė|ūkio| |žem| |
| |s ha|naud| |ės | |
| | |menų| |nau| |
| | |ha | |dme| |
| | | | |nų | |
| | | | |tonos |Pašariniai |Viršk.prot|
| | | | | |vnt. |. kg |
|1 |Linai |Sėmenys |0,2 |1,06 |1791 |191.8 |
| | |Pluoštas |0,2 |1,06 | | |
|2 |Javai |Grūdai |1,0 |5,3 |5830 |424 |
|3 |Žieminiai|Grūdai |1,2 |6.36 |6996 |508.8 |
| |kviečiai | | | | | |
|4 |Miežiai |Grūdai |1,0 |5,3 |5833 |429.3 |
| | |Šiaudai |0,8 |4,24 |1802 |56.4 |
|5 |Pašarinia|Šaknys |18 |95.4 |10494 |934.9 |
| |i |Lapai |4 |21,2 |2544 |332.8 |
| |runkeliai| | | | | |
|6 |Daugiamet|Šienas |1,6 |8.48 |4070 |381.6 |
| |ės žolės |Silosas |5 |26.5 |4770 |553.9 |
|7 |Kultūrinė|Žolė |8 |42.4 |7632 |1161.8 |
| |s | | | | | |
| |ganyklos | | | | | |
|8 |Bulvės |Gumbai |5 |26,5 |7685 |426.6 |
|9 |Žirnių – |Grūdai |0,7 |3,71 |4192 |411.8 |
| |miežių |Šiaudai |0,9 |4,77 |1335 | |
| |mišinys | | | | | |
|10 |Pievos |Šienas |0.8 |4.24 |3392 |193.7 |
|11 |Žirniai |Grūdai |0,7 |3,71 |2597 |693,7 |
|12 |Vikių- |Žal. masė | |31,8 |5724 |731,4 |
| |avižų | |6 | | | |
| |mišinys | | | | | |[pic]
A- bendroji augalininkystės produkcija pašariniais vienetais
Ž- perspektyvinis žemės ūkio naudmenų plotas ha
S- sodų plotas ha
P- prekinių augalų plotas ha
D- javų derlingumas pašariniais vienetais
K- žemės ūkio naudmenų derlingumo koeficientasTonos =D . derlingumo koeficientas
Pašariniai vnt = tonos . 1000 . pašariniai vnt.
Virškinamieji proteinai = tonos . virškinamieji prot.Melžiamų karvių ir vištų krypties ūkio metinė pašarų reikmė p.v. ir pašarų