Pasvalio rajono saločių apylinkės laukininkystės projektas
5 (100%) 1 vote

Pasvalio rajono saločių apylinkės laukininkystės projektas

11

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

Žemdirbystės katedra

PASVALIO rajono SALOČIŲ apylinkės

TAUPRIŲ kaimo

STRAGIO ANTANO S. JONO žemės

Laukininkystės projektas

Atliko:

AF IIIk. 2 gr.

Tikrino: D. JodaugienėKaunas – Akademija, 2005

ĮvadasKasmet toje pačioje vietoje augindami tos pačios rūšies augalus,

nesulauksite gero jų augimo. Iš dirvos imdami vienodas maisto medžiagas,

augalai blogai auga. Dar blogiau, – giminingus augalus puola tie patys

kenkėjai bei ligos. Tad norint to išvengti, būtina taikyti sėjomainą, t.y.

keisti auginimo vietą.

Sėjomainą galima apibrėžti taip: tai ariamos žemės naudojimo būdas, kai ji

suskirstoma lygiais ir pastoviais laukais, kuriuose žemės ūkio augalai

kaitomi iš anksto nustatyta tvarka, atsižvelgiant į ūkio gamtines,

ekonomines ir organizacines sąlygas. Žemės ūkio augalų kaitymo tvarka

vadinama sėjomainos schema, o laikas, per kurį visos schemoje numatytos

kultūros pereina per vieną sėjomainos lauką – sėjomainos rotacija.

Kiekvienas į sėjomainos schemą įeinantis augalas, pūdymas arba kelių

giminingų augalų, auginamų viename lauke, grupė yra sėjomainos narys. Kad

visi augalai minėti sėjomainos schemoje, rastų vietą, kur galėtų būti

pasėti, daroma tiek sėjomainos laukų, kiek yra sėjomainos narių. Sudarant

sėjomainos schemą galima numatyti, kad kiekviename lauke kultūriniai

augalai keistųsi kasmet arba, kad tas pasikeitimas vyktų periodiškai – kas

keleri metai. Kai viename sėjomainos lauke kelerius metus iš eilės sėjami

tie patys augalai, vadinama atsėliavimu. Jis gali būti trumpas ir ilgas.

Trumpai atsėliuojamus augalus skiriame prie laikinų atsėlių. Jų trukmė 2-3

metai. Jie neardo sėjomainos. Ilgai atsėliuojami augalai yra pastovūs

atsėliai arba monokultūros. Tokie pasėliai jau nepriklauso sėjomainai, nes

atsėliavimo trukmė viršija įprastinių sėjomainų rotacijas.

Pasėlių struktūra – tai visų ūkyje auginamų vienmečių ir daugiamečių augalų

sąrašas, kuriame nurodytas kiekvienos kultūros plotas procentais nuo

bendrojo pasėlių ploto. Pasėlio struktūros parinkimas rodo ne tik ūkio

gamybos kryptį, bet ir ūkininkavimo intensyvumą, todėl yra svarbus

ekonomikos rodiklis. Teisingai parinkta pasėlių struktūra sudaro palankias

sąlygas gamybai plėtoti, o bloga pasėlių struktūra ūkiui duoda tik

nuostolius.

Nustačius, kokia turi būti ūkio pasėlių struktūra, reikia pereiti prie

svarbiausio sėjomainos elemento – kultūrų kaitos, arba sėjomainos schemos

sudarymo. Kaitomi kultūriniai augalai turi savo priešsėlį ir posėlį.

Priešsėlis – tai anksčiau tame pačiame lauke augusieji kultūriniai augalai,

o posėlis – tai būsimi augalai, kurie augs dabartinius nuėmus. Gerai

sėjomainos schemai keliami šie reikalavimai:

1) ji turi derintis su pasėlių struktūra.2) joje turi būti išlaikyta kiekvieno kultūrinio augalo bent minimali į tą

pačią vietą leistino grįžimo pertrauka.3) kiekvienas jos narys turi eiti po kiek galima geresnio priešsėlio.

Šiuos nevienodos priešsėlinės vertės augalus galima suskirstyti į 2 grupes:

vieni – dirvos derlingumą išnaudoja, bet prie jo padidinimo neprisideda,

antri – dirvos derlingumą atkuria, palaiko ir didina. Prie pirmųjų

priskirtini linai ir varpiniai javai, prie antrųjų – kaupiamieji,

ankštiniai javai, daugiametės žolės. Kad visi žemės ūkio augalai sėjomainos

schemoje išsidėstytų po gerų priešsėlių, reikia, kad dirvos derlingumą

mažinantys augalai būtų keičiami dirvos derlingumą didinančiais augalais.

Šitokie kultūrinių augalų deriniai vadinami sėjomainos grandimis. Taigi

sėjomainos grandis yra ne atsitiktinis, o objektyvus dalykas. Ji turi

prasidėti pūdymais, ankštiniais javais, kaupiamaisiais, daugiametėmis

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 596 žodžiai iš 1978 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.