Patalpų nuomos paslaugos didžiuosiuose Lietuvos miestuose
5 (100%) 1 vote

Patalpų nuomos paslaugos didžiuosiuose Lietuvos miestuose

Darbo tema: Patalpų nuomos paslaugos didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Darbo tikslas ir uždaviniai: apibendrinus patalpų nuomos paslaugų aspektus, išanalizuoti didžiausių Lietuvos miestų patalpų nuomos rinką. Tyrimo objektas – patalpų nuomos paslaugų aspektai. Tyrimo dalykas – patalpų nuomos paslaugų pasiūla ir kainos didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Darbe naudotasi moksline literatūra, straipsniais bei publikacijomis mokslinėje bei periodinėje spaudoje, atliktų statistinių tyrimų ataskaitomis, mokamąją, statistine medžiaga, internetiniais šaltiniais.

https://ntbumas.lt/komercines-patalpos/patalpos-siuvyklai-seskines-31.html

TURINYS

1.PASLAUGOS SAMPRATA 4

2. PREKYBINĖS PATALPOS 5

2.1.NAUJAUSIOS TENDENCIJOS PREKYBINIŲ PATALPŲ RINKOJE 5

2.2. PREKYBINIŲ PATALPŲ PLĖTRA 7

2.3.PREKYBINIŲ PATALPŲ NUOMA 7

3. TARNYBINĖS PASKIRTIES (BIURŲ) PATALPOS 9

3.1. TARNYBINĖS PASKIRTIES PATALPŲ PASIŪLA IR PAKLAUSA 9

3.2. TARNYBINĖS PASKIRTIES PATALPŲ NUOMA 12

3.3. TARNYBINĖS PASKIRTIES PATALPŲ PARDAVIMO KAINOS 14

3.4. TARNYBINĖS PASKIRTIES (BIURO) PATALPŲ NUOMOS KAINOS 15

4. GAMYBINĖS IR SANDĖLIAVIMO PATALPOS 17

IŠVADOS 20

1. PASLAUGOS SAMPRATA

Norėdami suvokti paslaugų veiklos savitumą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra paslauga ir kuo ji skiriasi nuo materialios prekės. Formuluoti paslaugos apibrėžimą skatina keletas aplinkybių, iš jų ypač paminėtinos dvi:

 Pirma, tai poreikis apibrėžti paslaugų sektorių, nustatyti jo vietą ir vaidmenį ūkio struktūroje, poveikį makroekonomikos procesams: augimui, užimtumui, investiciniam aktyvumui ir pan.

 Antra, būtinybė suvokti paslaugos esmę tam, kad būtų galima priimti teisingus vadybos bei marketingo sprendimus firmoje.

Surasti universalų paslaugos apibrėžimą pirmiausia trukdo paslaugų įvairovė. Paslaugos sąvoka turi daugelį reikšmių, apimančių veiklą nuo asmeninės paslaugos iki paslaugos kaip produkto sudėtinės dalies. Mašina ar koks kitas tolimas nuo paslaugos produktas supanašėja į paslaugą vartotojui, jei pardavėjas stengiasi pritaikyti prekę individualiems vartotojo reikalavimams šiam produktui. Mašina, be abejo, yra fizinė prekė, bet būdas, kuriuo ji vis dažniau pateikiama šiuolaikiniam vartotojui, kai atsižvelgiama į jo individualias ypatybes ir pageidavimus, jau yra paslauga. Klestinčios chemijos pramonės firmos, parduodamos savo produktus, kartais siūlo jų naudojimo paslaugas. Avalynę gaminančių kompanijų administracija gali įkurti reklamacijas patenkinantį padalinį, kuris teikia paslaugas vartotojui, keisdamas nekokybišką prekę. Nors vartotojas tokį keitimą dažniausiai suvokia kaip papildomą vargą, o ne paslaugą, tai nekeičia esmės. Firmos, turėdamos tokių “užmaskuotų” paslaugų, gali įgyti rinkoje konkurencinį pranašumą. Dabar rinkoje vis dažniau siūlomas prekės – paslaugos derinys priartina paslaugą prie materialiosios prekės ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

Suformuluoti paslaugos apibrėžimą labai sudėtingas uždavinys. Bet koks paslaugos apibrėžimas gali būti atmestas dėl to, kad visada atsiras reiškinių, kurie visuotinai pripažįstami paslaugomis, tačiau netelpa į jį. Kita vertus, galima teigti, kad tas ar kitas paslaugos apibrėžimas apima reiškinį, kurį visuomenė laiko preke, o ne paslauga.

Pateiksime kai kurių autorių suformuluotus tradicinius paslaugos apibrėžimus:[3,20]

“Paslauga yra veiksmas arba veiksmų serija, pasireiškianti asmenų kontaktu arba kontaktų su fiziniu įrengimu ar mašina, suteikianti pasitenkinimą vartotojui.” (Lethinen, 1983).

“Paslauga yra bet kokia nauda ar veikla, kurią viena pusė gali pasiūlyti kitai, pasižyminti neapčiuopiamumu bei tuo, kad nėra nuosavybės rezultatas. Jos išraiška gali būti susieta ar nesusieta su fiziniu produktu.” (Kotler and Bloom, 1984).

“Paslauga yra veiksmas ar serija veiksmų, kurie būdami neapčiuopiamos prigimties pasireiškia sąveika tarp vartotojo ir paslaugų darbuotojo, pastarajam pasiūlius fizinius išteklius, prekes ar sistemas vartotojo problemoms spręsti.”(Grőnroos, 1989).

Apibrėžimų sąrašą galima būtų pratęsti, tačiau problema lieka – kiekvienas apibrėžimas vienaip ar kitaip ribotas, kiekvienam iš jų galima išsakyti priekaištų. Paprastai apibrėžimuose iškeliama viena ar kelios paslaugų savybės, kurias autoriai laiko universaliomis. Dažniausiai yra akcentuojama, kad:

 Paslauga – tai veikla arba veikimo procesas;

 Paslauga neapčiuopiama;

 Paslauga – tai santykiai tarp teikėjo ir paslaugos vartotojo arba kliento, tam tikras jų tarpusavio kontaktas.

Teikiant paslaugą būtent veikla tampa kliento ar vartotojo poreikių tenkinimo priemone. Dėl to paslauga paprastai yra neapčiuopiama, nepasiduodanti daiktų pažinimo logikai. Ji nesveriama, nepervežama, nesandėliuojama ir pan. jeigu daiktai, būdami tam tikros veiklos rezultatais, sugeba atitrūkti nuo pačios veiklos, “gyventi” savo gyvenimą, tai to negalima pasakyti apie paslaugas. Tiekėjo ir vartotojo santykiai, jų sąveika tampa paslaugos atsiradimo, jos egzistavimo sąlyga. Tiesa, ši sąveika ne visuomet akivaizdi. Pasitaiko situacijų, kur vartotojas, kaip asmuo, tiesiogiai ir ištisai nekontaktuoja su paslaugų firma, o paslauga teikiama per vartotojui priklausančias materialines gėrybes. Pvz., automobilių serviso
stotis sutvarko automobilį nedalyvaujant klientui, santechnikas paruošia namo apšildymo sistemą žiemai arba sutvarko kanalizaciją, pasinaudojęs savo raktu, kartais net nežinant daugiaaukščio namo gyventojams.

2. PREKYBINĖS PATALPOS

2.1.NAUJAUSIOS TENDENCIJOS PREKYBINIŲ PATALPŲ RINKOJE

Po Rusijos krizės Lietuvos ekonomiką ištiko šokas, kurio padariniai labiausiai išryškėjo 1999 m. Neliko nuošalyje ir nekilnojamojo turto rinka. Pablogėjus verslo situacijai atsilaisvino dalis patalpų. Atitinkamai padidėjus patalpų pasiūlai ir sumažėjus jų paklausai, prekybinių patalpų kainos smarkiai nukrito. Šis procesas tęsėsi iki 2000 m. antrosios pusės. Didžiausią nuosmukį išgyveno Vilniaus rinka, kurioje prekybinių patalpų kainos vidutiniškai smuktelėjo 10 proc.

Kaip minėta, kainos stabilizavosi 2000 m. Joms daugiau įtakos turėjo patalpų kokybė, komerciniu ir strateginiu požiūriu patraukli vieta, patogumas privažiuoti ir laikyti automobilius. 2000 m. padidėjus investicijoms į nekilnojamojo turto objektus, beveik visuose didesniuose miestuose, ypač jų centre bei prestižiniuose rajonuose akivaizdžiai išaugo A kategorijos1 ,t.y. gerai ir šiuolaikiškai įrengtų prekybinių patalpų plotas. Tais pačiais metais Lietuvoje prasidėjo didžiųjų prekybos kompanijų “Vilniaus prekyba“, “Rimi“, “Iki“ ir kt. ekspansija. Pastatyta daug didelio, vidutinio ir mažo ploto prekybos vietų įvairiuose šalies miestuose ir rajonuose.

2000-2001 m., didėjant prekybinių centrų skaičiui ir atitinkamai prekybiniam plotui, sumažėjo B kategorijos2 mažo ir vidutinio ploto, ypač maisto produktų parduotuvių, neatlaikiusių didžiųjų prekybos tinklų konkurencijos, patalpų. Tai ypač pasakytina apie Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestus. Vilniuje, Klaipėdoje ir iš dalies Kaune, t.y. įrengtos 70-250 kv. m. ploto patalpos, esančios patogioje privažiuoti ir gerai matomoje vietoje. Viena iš svarbiausių sąlygų, lemiančių patalpų kainą, – įrengta talpi automobilių stovėjimo aikštelė.

Gerėjant miestų infrastruktūrai, suintensyvėjo prekybinio ploto plėtra iš miesto centrinės dalies į kitus rajonus, kuriuose yra patraukli aplinka ir daug potencialių vartotojų. Vilniuje tokie yra Naujamiesčio, Žirmūnų, Pašilaičių mikrorajonai, Kaune -Savanorių prospekto rajonas, Šilainių ir Kalniečių mikrorajonai, Klaipėdoje – pietinė miesto dalis.

_________________________________________________________________________________

A kategorija. Naujai statyti arba rekonstruoti pastatai (patalpos) su modernia vidaus apdaila bei šiuolaikiška inžinerine įranga (aukštos šiluminės varžos, su įrengtomis oro ventiliavimo – kondicionavimo, ryšių, kompiuterinių tinklų sistemomis, ekonomiški eksploatuoti) ,prie kurių patogu privažiuoti ir laikyti automobilius.

B kategorija. geros fizinės būklės ar po kapitalinio remonto pastatai (patalpos), statyti 1975 – 1990 m., iš dalies su šiuolaikiška inžinerine įranga.

C kategorija. Pastatai (patalpos), dažniausiai, įsigytos aukcionuose ar privatizavimo būdu, kurias reikia remontuoti, keisti inžinerinę įrangą, blogai matomos, esančios nepatraukliose vietose, prie kurių nepatogu privažiuoti, nėra įrengtų automobilių laikymo aikštelių.

2.2. Prekybinių patalpų plėtra

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2001 m. Vilniuje prekybinis plotas sudarė beveik 490 tūkst. kv.m., Kaune – 385 tūkst. kv.m., o Klaipėdoje – daugiau kaip 127 tūkst. kv.m. Taigi vienam gyventojui teko prekybinio ploto: Vilniuje – 0,88 kv.m., Kaune – 1,01 kv.m. ir Klaipėdoje – 0,65 kv.m. (pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalyse vienam gyventojui vidutiniškai teko apie 1,1 kv.m. prekybinio ploto). Kaip matome, Kaunas prekybinių patalpų “prisotinimu“ akivaizdžiai lenkia Klaipėdą ir net Vilnių, nors sostinė anaiptol negali skųstis prekybos centrų dėmesio stoka. Kauno rodiklis beveik prilygsta Europos Sąjungos vidurkiui, o tai byloja apie gana menką ekstensyvios prekybos įmonių plėtros potencialą šiame mieste.

Prekybinio ploto augimą pagrindiniuose šalies miestuose pastaraisiais metais labiausiai skatino spartus didelio ploto prekybos centrų steigimas.

2.3.Prekybinių patalpų nuoma

Prekybinių, kaip ir biuro patalpų rinka pastaruoju metu yra daugiau orientuota į patalpų nuomą, o pardavimo rinkos aktyvumas yra kur kas mažesnis. Prekybinių patalpų rinkoje vis aštresnė konkurencija įsiliepsnoja tarp prekybinių tinklų, kurie visuose didesniuose šalies miestuose ir tankiau apgyvendintose vietovėse plečia savo mažmeninių parduotuvių tinklą. Nedidelių parduotuvių savininkai, matydami savo ribotas galimybes konkuruoti su prekybos tinklais, stengiasi parduoti arba išnuomoti savo patalpas investuotojams. Kai kuriais atvejais gamybine veikla užsiimančios įmonės, turinčios patalpas patrauklioje vietoje, savo veiklą nutraukia ir patalpas išnuomoja, taip padidindamos savo pajamas.

Didieji prekybos centai savo ruožtu išnuomoja dalį patalpų smulkiems vartojimo reikmenimis prekiaujantiems arba aptarnavimo paslaugas teikiantiems verslininkams, nors sudaromos nuomos sutartys ir su gerai žinomomis parduotuvėmis. Esant dideliam potencialių pirkėjų srautui patalpų nuoma prekybos centruose yra populiari, nepaisant gana aukštų kainų.

Vilnius išsiskiria brangiausia patalpų
centruose nuoma, kuri, priklausomai nuo prekybos ploto dydžio, svyruoja vidutiniškai nuo 40 iki 72 Lt už kv.m per mėn., Kaune ir Klaipėdoje – nuo 28 iki 40 Lt už kv.m. per mėn., rajonų centruose ir kitose vietovėse – nuo 12 iki 24 Lt už kv.m. per mėn. Ne prekybos centruose didžiausias gerai įrengtų patalpų nuomos mokestis yra Vilniaus Gedimino pr., Pilies, Didžiojoje ir Vokiečių gatvėse – priklausomai nuo patalpų kokybės ir ploto nuoma svyruoja vidutiniškai nuo 40 iki 160 Lt už kv.m. per mėn. Kituose Vilniaus miesto mikrorajonuose B kategorijos patalpų nuomos kainos yra mažesnės – nuo 20 iki 60 Lt už kv.m. per mėn.

1 diagrama

Kauno mieste didžiausios prekybinių patalpų nuomos kainos susiformavo Laisvės al., kurioje šiuolaikiškai įrengtų prekybinių patalpų nuomos mokestis dabartiniu metu sudaro iki 100 Lt už kv.m. per mėn. Savanorių pr., kuriame sparčiai daugėja gerai įrengtų patalpų, prekybinių patalpų nuomos kaina svyruoja nuo 40 iki 60 Lt už kv.m. pr mėn. Miesto priemiesčiuose žemesnės kokybės prekybinių patalpų nuomos kaina – nuo 20 iki 40 Lt už kv.m. per mėn.

Klaipėdos mieste, kaip ir kituose miestuose, didžiausios patalpų nuomos kainos susiformavo rekonstruotose ar naujos statybos patalpose. Nuomos mokestis centrinėje miesto dalyje kinta nuo 40 iki 80 Lt, kitose vietose – nuo 16 iki 40 Lt už kv.m. per mėn.

2 diagrama

 

Pastaruoju metu didžiausiuose miestuose patalpų nuomininkų kaita yra gana didelė. Be to, strateginiu ir komerciniu požiūriu nepatraukliose vietose nuomos kainos palaipsniui mažėja.

Daugeliui atveju prekybos centrai statomi ir prekybinės paskirties patalpos perkamos ne investiciniais tikslais, o nuosavam verslui (visų pirma – mažmeninei prekybai) plėtoti. Panaši padėtis yra ir kaimyninėse šalyse, nes didelio ploto prekybos centrų statyba būdinga Vidurio ir Rytų Europos regionui. Taline naujos statybos prekybinių patalpų plotas sudaro apie 200 tūkst.kv.m., Vilniuje – daugiau kaip 177 tūkst.kv.m., Rygoje – daugiau kaip 166 tūkst.kv.m. Neužimtų ar neišnuomotų patalpų šiuose miestuose beveik nėra.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1794 žodžiai iš 5779 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.