Patalpų nuomos paslaugos didžiuosiuose Lietuvos miestuose
5 (100%) 1 vote

Patalpų nuomos paslaugos didžiuosiuose Lietuvos miestuose

1121314151

Darbo tema: Patalpų nuomos paslaugos didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Darbo tikslas ir uždaviniai: apibendrinus patalpų nuomos paslaugų aspektus, išanalizuoti didžiausių Lietuvos miestų patalpų nuomos rinką. Tyrimo objektas – patalpų nuomos paslaugų aspektai. Tyrimo dalykas – patalpų nuomos paslaugų pasiūla ir kainos didžiausiuose Lietuvos miestuose.

Darbe naudotasi moksline literatūra, straipsniais bei publikacijomis mokslinėje bei periodinėje spaudoje, atliktų statistinių tyrimų ataskaitomis, mokamąją, statistine medžiaga, internetiniais šaltiniais.

https://ntbumas.lt/komercines-patalpos/patalpos-siuvyklai-seskines-31.html

TURINYS

1.PASLAUGOS SAMPRATA 4

2. PREKYBINĖS PATALPOS 5

2.1.NAUJAUSIOS TENDENCIJOS PREKYBINIŲ PATALPŲ RINKOJE 5

2.2. PREKYBINIŲ PATALPŲ PLĖTRA 7

2.3.PREKYBINIŲ PATALPŲ NUOMA 7

3. TARNYBINĖS PASKIRTIES (BIURŲ) PATALPOS 9

3.1. TARNYBINĖS PASKIRTIES PATALPŲ PASIŪLA IR PAKLAUSA 9

3.2. TARNYBINĖS PASKIRTIES PATALPŲ NUOMA 12

3.3. TARNYBINĖS PASKIRTIES PATALPŲ PARDAVIMO KAINOS 14

3.4. TARNYBINĖS PASKIRTIES (BIURO) PATALPŲ NUOMOS KAINOS 15

4. GAMYBINĖS IR SANDĖLIAVIMO PATALPOS 17

IŠVADOS 20

1. PASLAUGOS SAMPRATA

Norėdami suvokti paslaugų veiklos savitumą, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas yra paslauga ir kuo ji skiriasi nuo materialios prekės. Formuluoti paslaugos apibrėžimą skatina keletas aplinkybių, iš jų ypač paminėtinos dvi:

 Pirma, tai poreikis apibrėžti paslaugų sektorių, nustatyti jo vietą ir vaidmenį ūkio struktūroje, poveikį makroekonomikos procesams: augimui, užimtumui, investiciniam aktyvumui ir pan.

 Antra, būtinybė suvokti paslaugos esmę tam, kad būtų galima priimti teisingus vadybos bei marketingo sprendimus firmoje.

Surasti universalų paslaugos apibrėžimą pirmiausia trukdo paslaugų įvairovė. Paslaugos sąvoka turi daugelį reikšmių, apimančių veiklą nuo asmeninės paslaugos iki paslaugos kaip produkto sudėtinės dalies. Mašina ar koks kitas tolimas nuo paslaugos produktas supanašėja į paslaugą vartotojui, jei pardavėjas stengiasi pritaikyti prekę individualiems vartotojo reikalavimams šiam produktui. Mašina, be abejo, yra fizinė prekė, bet būdas, kuriuo ji vis dažniau pateikiama šiuolaikiniam vartotojui, kai atsižvelgiama į jo individualias ypatybes ir pageidavimus, jau yra paslauga. Klestinčios chemijos pramonės firmos, parduodamos savo produktus, kartais siūlo jų naudojimo paslaugas. Avalynę gaminančių kompanijų administracija gali įkurti reklamacijas patenkinantį padalinį, kuris teikia paslaugas vartotojui, keisdamas nekokybišką prekę. Nors vartotojas tokį keitimą dažniausiai suvokia kaip papildomą vargą, o ne paslaugą, tai nekeičia esmės. Firmos, turėdamos tokių “užmaskuotų” paslaugų, gali įgyti rinkoje konkurencinį pranašumą. Dabar rinkoje vis dažniau siūlomas prekės – paslaugos derinys priartina paslaugą prie materialiosios prekės ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

Suformuluoti paslaugos apibrėžimą labai sudėtingas uždavinys. Bet koks paslaugos apibrėžimas gali būti atmestas dėl to, kad visada atsiras reiškinių, kurie visuotinai pripažįstami paslaugomis, tačiau netelpa į jį. Kita vertus, galima teigti, kad tas ar kitas paslaugos apibrėžimas apima reiškinį, kurį visuomenė laiko preke, o ne paslauga.

Pateiksime kai kurių autorių suformuluotus tradicinius paslaugos apibrėžimus:[3,20]

“Paslauga yra veiksmas arba veiksmų serija, pasireiškianti asmenų kontaktu arba kontaktų su fiziniu įrengimu ar mašina, suteikianti pasitenkinimą vartotojui.” (Lethinen, 1983).

“Paslauga yra bet kokia nauda ar veikla, kurią viena pusė gali pasiūlyti kitai, pasižyminti neapčiuopiamumu bei tuo, kad nėra nuosavybės rezultatas. Jos išraiška gali būti susieta ar nesusieta su fiziniu produktu.” (Kotler and Bloom, 1984).

“Paslauga yra veiksmas ar serija veiksmų, kurie būdami neapčiuopiamos prigimties pasireiškia sąveika tarp vartotojo ir paslaugų darbuotojo, pastarajam pasiūlius fizinius išteklius, prekes ar sistemas vartotojo problemoms spręsti.”(Grőnroos, 1989).

Apibrėžimų sąrašą galima būtų pratęsti, tačiau problema lieka – kiekvienas apibrėžimas vienaip ar kitaip ribotas, kiekvienam iš jų galima išsakyti priekaištų. Paprastai apibrėžimuose iškeliama viena ar kelios paslaugų savybės, kurias autoriai laiko universaliomis. Dažniausiai yra akcentuojama, kad:

 Paslauga – tai veikla arba veikimo procesas;

 Paslauga neapčiuopiama;

 Paslauga – tai santykiai tarp teikėjo ir paslaugos vartotojo arba kliento, tam tikras jų tarpusavio kontaktas.

Teikiant paslaugą būtent veikla tampa kliento ar vartotojo poreikių tenkinimo priemone. Dėl to paslauga paprastai yra neapčiuopiama, nepasiduodanti daiktų pažinimo logikai. Ji nesveriama, nepervežama, nesandėliuojama ir pan. jeigu daiktai, būdami tam tikros veiklos rezultatais, sugeba atitrūkti nuo pačios veiklos, “gyventi” savo gyvenimą, tai to negalima pasakyti apie paslaugas. Tiekėjo ir vartotojo santykiai, jų sąveika tampa paslaugos atsiradimo, jos egzistavimo sąlyga. Tiesa, ši sąveika ne visuomet akivaizdi. Pasitaiko situacijų, kur vartotojas, kaip asmuo, tiesiogiai ir ištisai nekontaktuoja su paslaugų firma, o paslauga teikiama per vartotojui priklausančias materialines gėrybes. Pvz., automobilių serviso
stotis sutvarko automobilį nedalyvaujant klientui, santechnikas paruošia namo apšildymo sistemą žiemai arba sutvarko kanalizaciją, pasinaudojęs savo raktu, kartais net nežinant daugiaaukščio namo gyventojams.

2. PREKYBINĖS PATALPOS

2.1.NAUJAUSIOS TENDENCIJOS PREKYBINIŲ PATALPŲ RINKOJE

Po Rusijos krizės Lietuvos ekonomiką ištiko šokas, kurio padariniai labiausiai išryškėjo 1999 m. Neliko nuošalyje ir nekilnojamojo turto rinka. Pablogėjus verslo situacijai atsilaisvino dalis patalpų. Atitinkamai padidėjus patalpų pasiūlai ir sumažėjus jų paklausai, prekybinių patalpų kainos smarkiai nukrito. Šis procesas tęsėsi iki 2000 m. antrosios pusės. Didžiausią nuosmukį išgyveno Vilniaus rinka, kurioje prekybinių patalpų kainos vidutiniškai smuktelėjo 10 proc.

Kaip minėta, kainos stabilizavosi 2000 m. Joms daugiau įtakos turėjo patalpų kokybė, komerciniu ir strateginiu požiūriu patraukli vieta, patogumas privažiuoti ir laikyti automobilius. 2000 m. padidėjus investicijoms į nekilnojamojo turto objektus, beveik visuose didesniuose miestuose, ypač jų centre bei prestižiniuose rajonuose akivaizdžiai išaugo A kategorijos1 ,t.y. gerai ir šiuolaikiškai įrengtų prekybinių patalpų plotas. Tais pačiais metais Lietuvoje prasidėjo didžiųjų prekybos kompanijų “Vilniaus prekyba“, “Rimi“, “Iki“ ir kt. ekspansija. Pastatyta daug didelio, vidutinio ir mažo ploto prekybos vietų įvairiuose šalies miestuose ir rajonuose.

2000-2001 m., didėjant prekybinių centrų skaičiui ir atitinkamai prekybiniam plotui, sumažėjo B kategorijos2 mažo ir vidutinio ploto, ypač maisto produktų parduotuvių, neatlaikiusių didžiųjų prekybos tinklų konkurencijos, patalpų. Tai ypač pasakytina apie Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių miestus. Vilniuje, Klaipėdoje ir iš dalies Kaune, t.y. įrengtos 70-250 kv. m. ploto patalpos, esančios patogioje privažiuoti ir gerai matomoje vietoje. Viena iš svarbiausių sąlygų, lemiančių patalpų kainą, – įrengta talpi automobilių stovėjimo aikštelė.

Gerėjant miestų infrastruktūrai, suintensyvėjo prekybinio ploto plėtra iš miesto centrinės dalies į kitus rajonus, kuriuose yra patraukli aplinka ir daug potencialių vartotojų. Vilniuje tokie yra Naujamiesčio, Žirmūnų, Pašilaičių mikrorajonai, Kaune -Savanorių prospekto rajonas, Šilainių ir Kalniečių mikrorajonai, Klaipėdoje – pietinė miesto dalis.

_________________________________________________________________________________

A kategorija. Naujai statyti arba rekonstruoti pastatai (patalpos) su modernia vidaus apdaila bei šiuolaikiška inžinerine įranga (aukštos šiluminės varžos, su įrengtomis oro ventiliavimo – kondicionavimo, ryšių, kompiuterinių tinklų sistemomis, ekonomiški eksploatuoti) ,prie kurių patogu privažiuoti ir laikyti automobilius.

B kategorija. geros fizinės būklės ar po kapitalinio remonto pastatai (patalpos), statyti 1975 – 1990 m., iš dalies su šiuolaikiška inžinerine įranga.

C kategorija. Pastatai (patalpos), dažniausiai, įsigytos aukcionuose ar privatizavimo būdu, kurias reikia remontuoti, keisti inžinerinę įrangą, blogai matomos, esančios nepatraukliose vietose, prie kurių nepatogu privažiuoti, nėra įrengtų automobilių laikymo aikštelių.

2.2. Prekybinių patalpų plėtra

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2001 m. Vilniuje prekybinis plotas sudarė beveik 490 tūkst. kv.m., Kaune – 385 tūkst. kv.m., o Klaipėdoje – daugiau kaip 127 tūkst. kv.m. Taigi vienam gyventojui teko prekybinio ploto: Vilniuje – 0,88 kv.m., Kaune – 1,01 kv.m. ir Klaipėdoje – 0,65 kv.m. (pavyzdžiui, Europos Sąjungos šalyse vienam gyventojui vidutiniškai teko apie 1,1 kv.m. prekybinio ploto). Kaip matome, Kaunas prekybinių patalpų “prisotinimu“ akivaizdžiai lenkia Klaipėdą ir net Vilnių, nors sostinė anaiptol negali skųstis prekybos centrų dėmesio stoka. Kauno rodiklis beveik prilygsta Europos Sąjungos vidurkiui, o tai byloja apie gana menką ekstensyvios prekybos įmonių plėtros potencialą šiame mieste.

Prekybinio ploto augimą pagrindiniuose šalies miestuose pastaraisiais metais labiausiai skatino spartus didelio ploto prekybos centrų steigimas.

2.3.Prekybinių patalpų nuoma

Prekybinių, kaip ir biuro patalpų rinka pastaruoju metu yra daugiau orientuota į patalpų nuomą, o pardavimo rinkos aktyvumas yra kur kas mažesnis. Prekybinių patalpų rinkoje vis aštresnė konkurencija įsiliepsnoja tarp prekybinių tinklų, kurie visuose didesniuose šalies miestuose ir tankiau apgyvendintose vietovėse plečia savo mažmeninių parduotuvių tinklą. Nedidelių parduotuvių savininkai, matydami savo ribotas galimybes konkuruoti su prekybos tinklais, stengiasi parduoti arba išnuomoti savo patalpas investuotojams. Kai kuriais atvejais gamybine veikla užsiimančios įmonės, turinčios patalpas patrauklioje vietoje, savo veiklą nutraukia ir patalpas išnuomoja, taip padidindamos savo pajamas.

Didieji prekybos centai savo ruožtu išnuomoja dalį patalpų smulkiems vartojimo reikmenimis prekiaujantiems arba aptarnavimo paslaugas teikiantiems verslininkams, nors sudaromos nuomos sutartys ir su gerai žinomomis parduotuvėmis. Esant dideliam potencialių pirkėjų srautui patalpų nuoma prekybos centruose yra populiari, nepaisant gana aukštų kainų.

Vilnius išsiskiria brangiausia patalpų
centruose nuoma, kuri, priklausomai nuo prekybos ploto dydžio, svyruoja vidutiniškai nuo 40 iki 72 Lt už kv.m per mėn., Kaune ir Klaipėdoje – nuo 28 iki 40 Lt už kv.m. per mėn., rajonų centruose ir kitose vietovėse – nuo 12 iki 24 Lt už kv.m. per mėn. Ne prekybos centruose didžiausias gerai įrengtų patalpų nuomos mokestis yra Vilniaus Gedimino pr., Pilies, Didžiojoje ir Vokiečių gatvėse – priklausomai nuo patalpų kokybės ir ploto nuoma svyruoja vidutiniškai nuo 40 iki 160 Lt už kv.m. per mėn. Kituose Vilniaus miesto mikrorajonuose B kategorijos patalpų nuomos kainos yra mažesnės – nuo 20 iki 60 Lt už kv.m. per mėn.

1 diagrama

Kauno mieste didžiausios prekybinių patalpų nuomos kainos susiformavo Laisvės al., kurioje šiuolaikiškai įrengtų prekybinių patalpų nuomos mokestis dabartiniu metu sudaro iki 100 Lt už kv.m. per mėn. Savanorių pr., kuriame sparčiai daugėja gerai įrengtų patalpų, prekybinių patalpų nuomos kaina svyruoja nuo 40 iki 60 Lt už kv.m. pr mėn. Miesto priemiesčiuose žemesnės kokybės prekybinių patalpų nuomos kaina – nuo 20 iki 40 Lt už kv.m. per mėn.

Klaipėdos mieste, kaip ir kituose miestuose, didžiausios patalpų nuomos kainos susiformavo rekonstruotose ar naujos statybos patalpose. Nuomos mokestis centrinėje miesto dalyje kinta nuo 40 iki 80 Lt, kitose vietose – nuo 16 iki 40 Lt už kv.m. per mėn.

2 diagrama

 

Pastaruoju metu didžiausiuose miestuose patalpų nuomininkų kaita yra gana didelė. Be to, strateginiu ir komerciniu požiūriu nepatraukliose vietose nuomos kainos palaipsniui mažėja.

Daugeliui atveju prekybos centrai statomi ir prekybinės paskirties patalpos perkamos ne investiciniais tikslais, o nuosavam verslui (visų pirma – mažmeninei prekybai) plėtoti. Panaši padėtis yra ir kaimyninėse šalyse, nes didelio ploto prekybos centrų statyba būdinga Vidurio ir Rytų Europos regionui. Taline naujos statybos prekybinių patalpų plotas sudaro apie 200 tūkst.kv.m., Vilniuje – daugiau kaip 177 tūkst.kv.m., Rygoje – daugiau kaip 166 tūkst.kv.m. Neužimtų ar neišnuomotų patalpų šiuose miestuose beveik nėra.

Prekybai skirtų objektų statybos mastas turėtų sparčiai didėti ir artimiausius 2-3 metus. Rygoje naujų prekybinių patalpų plotą numatyta dar padidinti 400 tūkst. Kv.m., Taline – 100 tūkst. kv.m., Vilniuje – 60 tūkst. kv.m. (šiuo metu naujai statytos arba rekonstruotos prekybinės patalpos mieste sudaro apie 250 tūkst. kv.m.).

3. Tarnybinės paskirties (biurų) patalpos

3.1. Tarnybinės paskirties patalpų pasiūla ir paklausa

Nuolat augant šiuolaikiškai suremontuotų biuro patalpų poreikiui, nagrinėjamu laikotarpiu Vilniuje susiformavo gana aukštos jų pardavimo ir nuomos kainos. Tai paskatino investicijas į A kategorijos, t.y. modernios konstrukcijos, aukštos šiluminės varžos, originalaus vidaus išplanavimo, tarnybinės paskirties pastatų statybą. Išaugo tarnybinių patalpų pasirinkimo galimybės. Didesnę paklausą turėjo kokybiškai įrengtos, nors ir brangesnės patalpos, nes didesnės vietos ir užsienio įmonės bei atstovybės rinkosi prestižinius, erdvesnius, moderniau įrengtus biurus su kondicionavimo, racionalaus apšildymo ir šiuolaikinėmis ryšio sistemomis. Pirmenybė buvo teikiama vietai, prie kurios patogu privažiuoti ir laikyti automobilius.

1999 m. antrojoje pusėje, pagilėjus ekonomikos nuosmukiui, biuro patalpų paklausa sumažėjo. Kartu prasidėjo spartus šios paskirties patalpų kainų, ypač nuomos, kritimas, kuris tęsėsi beveik iki 2000 m. pabaigos. Iš esmės per vienerius metus Vilniuje tiek A, tiek B kategorijos patalpų nuomos kainos sumažėjo apie 20-30 proc. (labiausiai paklausa ir nuomos kainos sumažėjo centro prieigose ir Senamiestyje), Klaipėdos mieste – iki 10 proc., o atokiau nuo miesto centro, pramoniniuose miesto rajonuose didelio neracionalaus ploto biurų – 20 proc. ir daugiau.

3 diagrama

4 diagrama

Kauno ūkinės plėtros tempai buvo mažesni nei Vilniaus ir Klaipėdos, todėl esant mažesniam biuro patalpų poreikiui, susiformavo daug mažesnės jų pardavimo bei nuomos kainos. Todėl ir šiuo kritiniu laikotarpiu Kaune kainos krito mažiau nei Vilniuje ir Klaipėdoje – vidutiniškai nuo 5 iki 10 proc.

Tarnybinių patalpų pardavimo ir nuomos kaina stabilizavosi 2000 m. antrąjį pusmetį, pagerėjus Lietuvos ekonominei situacijai. Pradėjo didėti šiuolaikiškai įrengtų biuro patalpų pasiūla.

Ieškodamos laisvų nuomojamų prekybinių patalpų organizacijos atsižvelgia į šiuos kriterijus:

a) intensyvų žmonių srautų judėjimą;

b) patogų patalpų pasiekiamumą (Ia.);

c) atskirą tiesioginį įėjimą;

d) vitrininius langus;

e) patogų privažiavimą ir parkavimą;

f) funkcinį ir erdvinį patalpų išplanavimą;

g) proporcingą kokybės ir kainos santykį.

3.2. Tarnybinės paskirties patalpų nuoma

1999-2001 m. aukštos kokybės, vakarietiškų standartų biurų trūkumas tiek Vilniuje, tiek kituose miestuose, paskatino statybos ir nekilnojamojo turto įmones investuoti į naujų šiuolaikiškų biuro ir verslo centrų statybą. Tai lėmė spartų, ypač Vilniuje, A kategorijos tarnybinių patalpų augimą. Jau 1999 m. pabaigoje bendrove „Hanner“ pradėjo eksploatuoti pirmąjį, investiciniais tikslais
pastatytą 2,2 tūkst. kv.m ploto A kategorijos biurų pastatą. Geležinio vilko g. Šiuolaikinių A kategorijos biuro patalpų bendrasis plotas mieste didėjo ir 2000-2001 m. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Vilniuje pastatytų A kategorijos patalpų bendras plotas išaugo iki 45 tūkst. kv.m. Nepaisant to, naujų biuro patalpų paklausa dar yra nepatenkinta. Antai, „Hanner“ biurų pastato patalpos buvo išnuomotos 100 proc. per trumpą laiką. Šiuolaikiškas biurų pastatas iš betono ir stiklo iškilo 33 arų sklype dešiniajame Neries upės krante, Geležinio Vilko ir Narbuto gatvių sankirtoje. Naujajame pastate – per 5’000m² nuomojamo ploto. Bendra projekto vertė – 20 mln. Lt. Šis ir kiti sostinėje statomi ar pastatyti šiuolaikiškai įrengti biurai su greta esančiomis didelėmis stovėjimo aikštelėmis juntamai paveikė biurų nuomos rinką sostinės centre. Nemažai privačių įstaigų pareiškė norą persikelti iš biurams nepritaikytų patalpų, nors ir esančių prestižinėje vietoje – pačiame miesto centre, į šiuolaikiškus pastatus, esančius kiek tolėliau nuo jo. Dėl to gali sumažėti biurų nuomos kainos miesto centre. Vienos iš pagrindinių tokios migracijos priežasčių – noras turėti šiuolaikišką bendrovės įvaizdį, patogesnis privažiavimas bei pakankamai erdvios automobilių stovėjimo aikštelės.

Sostinėje 2003-2004m. numatomas didelis biurų patalpų plotų padidėjimas. Jau dabar statoma keliasdešimt tūkstančių naujų biuro patalpų, o 2004 m. planuojamos papildomai naujos statybos. Naujų biurų rinkoje konkurencija prasidės dar aštresnė nei buvo iki šiol. Naujus pastatus Goštauto g. pastatė „Eika“, šalia patalpas atnaujino „MG Valda“, šiemet intensyviai statomas savivaldybės pastatas, o netoli jo naujasis miesto centras, kur per keletą metų taip pat planuojama pastatyti keliasdešimt tūkstančių kv.m. naujų biurų. Neabejotinai konkurencija biurų rinkoje stiprės, tačiau didės ir biurų poreikis Lietuvai einant į Europos Sąjungą, vietos bendrovėms vis svarbesnis bus įvaizdis, kurio svarbi dalis yra modernus įmonės biuras. Tam dabar skiriama nepakankamai dėmesio arba tas įvaizdis yra labiau skirtas vietos rinkai. Ateityje, atsiradus didelei naujų biurų įvairovei, klientų pasirinkimą lems biurų kokybė, ne tik naujumo faktas. Atsiras klientų, kurie sutiks už nuomą mokėti daugiau, tačiau turėti itin modernias patalpas. Tuo tarpu prastesnės patalpos, suprantama, kainuos pigiau. Lito susiejimas su euru komercinių patalpų nuomos rinkoje įtakos neturėjo, išskyrus tai, kad nuomos sutartyse patalpų nuomos kaina jau siejama ne su JAV doleriais, o su Europos sąjungos valiuta. Biuro patalpų rinka suaktyvėjo 2003m, kai patalpu rinka pasipildė naujais biuro pastatais Goštauto g., taip vadinamajame verslo trikampyje, netoli Seimo, kur sklypus turi nekilnojamojo turto plėtros ir statybos bendrovės. Verslo trikampyje „MG Valda“ pastatė 8 aukštų 10.000 kv.m. nuomojamą administracinį pastatą ir 5 aukštų 5.000 m2 tarnybines patalpas. Kartu yra įrengta 1.200 vietų antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė už 30 mln. Lt. Šalia 7.800 m2 ploto 12 aukštų statinį iškėlė „Eika“. Pirmi trys pastato aukštai skirti mažesniems biurams. Čia įsikurė vieno banko aptarnavimo skyrius, kavinė, kuri skirta daugiausiai pastato darbuotojų reikmėms, kitos įstaigos. Investicijos į šį projektą sudarė apie 17 mln. Lt. Be to, jei rinkoje bus poreikis „Eika“ šalimais statys dar vieną biurų pastatą. Verslo trikampis, 5 ha teritorijoje, kur kadaise buvo P. Eidukevičiaus avalynės fabrikas, taps dar patrauklesnis, kai 2004m. bus atidarytas transporto viadukas nuo Geležinio Vilko g. į Goštauto g. Kol kas viaduko statybą ketina finansuoti tik „Eika“ ir „MG Valda“, tačiau neabejojama, kad finansuotojų atsiras ir daugiau. „MG Valdos“ naujasis pastatas bus išskirtinis tuo, kad kai kurie biurai, ypač viršutiniuose aukštuose, bus su terasomis ir balkonais į Nėries pusę. Be to bus plečiama paslaugų sfera, kad kvartalas po darbo „nemirtų“. Jau dabar čia yra kavinė, boulingo salė, klubas, atsiras medicinos, banko, draudimo, turizmo paslaugas teikiančių įstaigų, kurioms numatyta skirti pirmuosius 2 aukštus. Jeigu nuomojamų biurų poreikis rinkoje didės, „MG Valda“ savo teritorijoje statys dar vieną 16 aukštų cilindro formos administracinį pastatą. Be to, palei Geležinio Vilko g. numatyta pastatyti 5 aukštų automobilių stovėjimo pastatą, kuris saugos teritoriją nuo gatvės triukšmo. Kad „MG Valda“ projektas taptų dar patrauklesnis, bendrovė ketina pasiūlyti verslininkams nuomotis butus, kurie bus įrengti Žvėryne, šalia tilto per Nerį ties Seimu. Čia įsigytame sklype „MG Valda“ ketina 2003m. pastatyti 2.000 kv.m. dešimties butų prabangų gyvenamą namą. Iki 2004 m. į verslo trikampį „MG Valda“ investuos apie 50 mln. Lt. 2003 m. numatyta baigti 15000 kv.m. naujo „Hanner“ biurų pastato statybą bei Savivaldybės pastatų komplekso statybą. Pastatų kompleksas susidės iš dviejų korpusų. Komplekse patalpų bendras plotas gali būti iki 30000 kv.m. Planuojama dviejų aukštų, apie 900 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Palei kvartalo ribas išsidėstę korpusai 6-7 aukštų, aukščiausia dalis numatoma 27 aukštų. Pastatų komplekse būsiančias apie 14500 kv.m. bendrojo ploto patalpas užims Vilniaus miesto Savivaldybės
administracija. Patalpos pastatų komplekse, kurių neužims Savivaldybės administracija ar kitos valstybės institucijos, gali priklausyti investuotojui nuosavybės teise ir būti naudojamos komercinei veiklai. Į administracinių pastatų statybos maratoną žada įsitraukti ir „Ranga-IV“, Valstybės turto fondo rengtame aukcione už 10,06 mln.Lt nusipirkusi šalia centrinės M.Mažvydo bibliotekos Gynėjų g. 12 stūksantį nebaigtą statyti administracinį pastatą ir sklypą šalia jo. Dabar šio pastato plotas yra apie 11000 kv.m., tačiau planuojam statyti 9000 kv.m. priestatą. Be to ketinama įrengti 8-10 aukštų automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje vienu metu galėtų būti statoma 500-800 automobilių. Didelio biurų susitelkimo verslo trikampyje nesibaiminama, nes tai kaip tik turėtų pritraukti daugiau verslo kompanijų. Taip pat planuojama statyti biurų pastatus Geležinio Vilko ir Narbuto gatvių sankirtoje, buvusioje Vilniaus pieninės teritorijoje. Sostinėje jau veikia keli nauji biurų pastatai, todėl jau dabar galima analizuoti tokių patalpų naudojimo, vadybos ir rinkodaros patirtį. Būtina ištirti šių pastatų privalumus ir trūkumus, į ką reiktu atkreipti dėmesį statant naujus.

Šiuo metu Jūs matote 56% šio straipsnio.
Matomi 3223 žodžiai iš 5779 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.