Patrauklumas
5 (100%) 1 vote

Patrauklumas

11

TURINYS:

PATRAUKLUMO PSICHOLOGIJA 3

Artimumas 3

Fizinis patrauklumas 3

Panašumas 5

ROMANTIŠKOJI MEILĖ 5

Aistringoji meilė 5

Draugiškoji meilė 6

IŠVADOS 7

LITERATŪRA 8

Minutėlę pagalvokite apie savo santykius su dviem žmonėmis: artimu draugu ir tuo, kuriam jaučiate romantišką meilę. Kokie veiksniai skatina draugystę ir meilę? Kokie veiksniai stiprina šiuos santykius?

Mes nuolatos svarstome, kaip galėtume laimėti kito žmogaus meilę, kas skatina, o kas žlugdo mūsų pačių meilę. Ar labiau mus traukia panašaus ar priešingo būdo žmonės? Ar artimiau pažįstant vienam kitą stiprėja simpatija ar panieka? Ar laikinas išsiskyrimas sustiprina meilę, ar mes užmirštame tuos, kurių nėra šalia? Socialinė psichologija mėgina atsakyti į kai kuriuos klausimus.

PATRAUKLUMO PSICHOLOGIJA.

Artimumas.

Pirmiausia draugystė turi prasidėti ir tik paskui ji darosi vis artimesnė. Artimumas – geografinis artumas – tikriausiai yra geriausias draugystės pranašas. Žinoma, artimumas teikia galimybę kilti ir priešiškumui bei smurtui, tačiau daug dažniau jis padeda pamėgti kitą žmogų.

Kodėl artimumas toks svarbus, kad patiktume vieni kitiems? Akivaizdu, kad žmonės, kuriuos mes dažnai sutinkame, yra lengviau pasiekiami, bet tai tik dalis atsakymo. Kitas dalykas, kad labiau pamėgstame tuos dirgiklius, su kuriais susiduriame kartotinai, nesvarbu, ar tai būtų neprasmingi skiemenys, muzikos garsų deriniai, geometrinės figūros, kiniški rašmenys, žmonių veidai ar mūsų vardo raidės (Moreland ir Zajonc, 1982; Nuttin, 1987). Šis reiškinys vadinamas paprasčiausia ekspozicija. Su tam tikromis išlygomis (Bornstein, 1989), geriau pažįstant meilė stiprėja.

Fizinis patrauklumas.

Nors žmonės mokomi, kad “svarbiausia – vidinis grožis”, o “išvaizda gali būti apgaulinga”, fizinio patrauklumo galia yra didelė. Viename ankstyvųjų tyrimų Elaine Hatfield su bendradarbiais (Walster ir kt.,1966) atsitiktinai suporavo naujai priimtus Minesotos universiteto studentus “Atidarymo savaitės” šokiams. Vakaro metu poros šoko ir kalbėjosi daugiau kaip dvi valandas, o paskui, per trumpą pertraukėlę, įvertino savo partnerį. Tyrėjai nustatė, kad svarbus buvo tik vienas veiksnys – fizinis patrauklumas. Ir vyrams, ir moterims labiausiai patiko gražios išvaizdos partneriai. Nors moterys dažniau negu vyrai sako, kad partnerio išvaizda neturi joms reikšmės, kiti tyrimai taip pat patvirtino, kad vyro išvaizda veikia moters elgesį (Feingold, 1990; Sprecker, 1989; Wall, 1986).

Vėlesni tyrimaiparodė, kad su žmonių fiziniu patrauklumu siejasi pasimatymų dažnumas, jų populiarumo jausmas, pirmieji kitų žmonių įspūdžiai apie jų asmenybę. Patrauklus žmogus mums atrodo laimingesnis, švelnesnis, apsukresnis, geriau mokantis bendrauti, tačiau neatrodo, kad būtų sąžiningesnis ar labiau užjaustų kitus (Dion, 1986; Eagly ir kt., 1991, Hatfield ir Sprecher, 1986). Patrauklūs ir gražiai apsirengę žmonės sudaro geresnį įspūdį galimiems darbdaviams. Net kūdikiai, sprendžiant iš to, kiek ilgai jie žiūri, labiau mėgsta patrauklius, nei nepatrauklius veidus (Langlois ir kt., 1987).

Žmonėms gali patikti labai patrauklūs asmenys, tačiau jie nėra linkę susipažinti su tais, kurie yra “ne jų lygio”. Todėl mažiau patrauklūs žmonės dažnai sau į porą pasirenka pranašesnius už save (Murstein, 1986). Jei partnerių patrauklumas labai skiriasi, tai mažiau patrauklus asmuo dažniausiai turi kitų tai atsveriančių savybių. Tuo paaiškinama, kodėl jaunos, gražios moterys kartais išteka už vyresnio amžiaus vyro, kurio socialinė ir finansinė padėtis yra geresnė už jų (Elder, 1969).

Tai, kad išvaizda svarbi, gali atrodyti neteisinga ir būdinga, tik neapšviestiems žmonėms. Taip manė ir Romos valstybės veikėjas Ciceronas: “Išmintingo žmogaus tikslas ir svarbiausia pareiga yra atsispirti išvaizdos poveikiui.” Ciceroną galėtų nuraminti kitos dvi išvados apie patrauklumą.

Pirma, žmonių patrauklumas yra visiškai nesusijęs su jų savivaizdžiu (Major ir kt., 1984). Viena priežastis gali būti ta, kad mažai žmonių mano esą nepatrauklūs. Kita priežastis yra ta, kad labai patrauklūs žmonės retkarčiais suabejoja, ar jie nėra giriami tik dėl jų išvaizdos. Mažiau patrauklūs žmonės labiau linkę patikėti, kad už darbą jie giriami nuoširdžiai. Patrauklumo tyrinėtoja Ellen Berscheid (1981) nustatė, kad žmonės, pagerinę savo išvaizdą kosmetine operacija, dažnai sutrinka iš žmonių reakcijos supratę, kad išvaizda yra daug svarbesnė, negu jie anksčiau manė.

Nuomonė apie patrauklumą yra santykinis dalykas. Pirmiausia, ji priklauso nuo toje vietoje ir tuo laiku pripažįstamų grožio kriterijų. Tačiau kai kurie patrauklumo aspektai nepriklauso nei nuo vietos, nei nuo laikmečio. Socialiniai biologai nesistebi, kad 37 kultūrų – nuo Australijos iki Zambijos – vyrams patrauklesnės yra jaunatviškai atrodančios moterys. Socialiniai biologai teigia, kad vyrai, susižavėję sveikai atrodančia ir vaisinga moterimi, turi geresnę galimybę perduoti savo genus ateičiai. Moterims yra patrauklesni tie vyrai, kurie atrodo subrendę ir valdingi. Socialinių biologų nuomone, šios savybės reiškia gebėjimą pagelbėti ir apginti (Sadalla ir kt., 1987).

Paliekant
nuošalyje kultūrinius skirtumus ir panašumus, patrauklumas dar priklauso ir nuo mūsų jausmų kitam žmogui. Jeigu sutinkame žmonių, panašių į save, dažnai juos matome ir jie mums pradeda patikti, tai jų fiziniai trūkumai pasidaro mažiau pastebimi, o patrauklumas išryškėja (Beaman ir Klentz, 1983; Gross ir Crofton, 1977).

Panašumas.

Gyvenime poruojasi panašaus būdo žmonės. Draugai ir sutuoktiniai gerokai dažniau negu atsitiktinai suporuoti žmonės yra panašių pažiūrų, įsitikinimų ir interesų. Taip pat, kuo jie panašesni, tuo ilgiau vienas kitam patinka (Byrne, 1971). Panašumas didina pasitenkinimą.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 909 žodžiai iš 1801 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.