Paukščiai
5 (100%) 1 vote

Paukščiai

Turinys

1. Paukščiai

2. Paukščių paplitimas ir rūšinė įvairovė

3. Lietuvos paukščių rūšis

4. Lietuvoje perintis paukščiai

5. Nykstantis paukščiai

6. Antropogeninis poveikis paukščiams

7. Paukščių sezoninės migracijos

8. Atskirų migrantų rūšių pasiskirstymas

virš Lietuvos teritorijos

9. Žmogaus poveikis migruojantiems pauščiams

10. Migruojančių paukščių skaičius

11. Paukščių žiemavietės

12. žiemojančių jūros paukščių mirtingumas

13. Literatūra

Paukščiai

Iš visų Lietuvos stuburinių gyvūnų paukščių klasė yra gausiausia ir plačiausiai paplitusi. Jie aptinkami miškuose, laukuose, ežeruose, upėse, jūroje ir net didžiuosiuose miestuose. Kasmet pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš Lietuvos, keliaudami į šiaurės kraštus ar traukdami iš ten su jaunikliais į pietus, kur praleidžia žiemą. Paukščiai ne tik atneša didžiulę naudą žmogui naikindami įvairius kenkėjus, bet dėl savo melodingų giesmių bei spalvingų apdarų sudaro neatskiriamą lietuviško kraštovaizdžio dalį.

Paukščių paplitimas ir rūšinė įvairovė

Naujausiais duomenimis Lietuvoje užregistruota 313 paukščių rūšių, priklausančių dvidešimčiai būrių.

Lietuvos ornitofaunos struktūra

Būriai Peri Mig- Žie- Užklys- Įrašytos Viso

ruoja moja ta į Rau- rūšių

donąją

knygą

Nariniai 1 2 1 1 3

Kraginiai 5 5 2 5

Irklakojiniai 1 1 2 3

Gandriniai 5 5 8 3 13

Flaminginiai 1 1

žąsiniai 17 7 11 8 38

Vanaginiai 14 12 7 3 10 18

Sakaliniai 3 3 2 3 3 7

Vištiniai 1 5 4 7

Gerviniai 7 7 2 4 9

Tilvikiniai 30 29 16 10 60

Smiltvištiniai 1 1

Karveliniai 5 3 2 1 5

Gegutiniai 1 1 1

Pelėdiniai 10 2 11 3 6 13

Leliniai 1 1 1

Čiurliapaukš-

tiniai 1 1 1

Šalvarniniai 4 4 3 4

Geniniai 1 8 4 9

Žvirbliniai 91 73 40 18 8 113

Iš viso: 211 167 85 71 67 313

Lietuvos paukščių rūšis

Lietuvos paukščių rūšių sąrašas nuolatos kinta. Atsirado daug naujų rūšių, o kai kurios visai išnyko. Naujų rūšių atsiradimo ar išnykimo procesai turi savus dėsningumus. Šiame šimtmetyje Lietuvos paukščių sąrašas pasipildė daugiau nei penkiasdešimčia naujų rūšių. Dauguma jų užregistruotos tada, kai praskrisdavo atsitiktiniai paukščiai. Ypač būdingas tokių rūšių išplitimas, kurių pastovaus išplitimo arealai yra į pietus ar pietvakarius nuo Lietuvos (ibiškasis ir purpurinis garniai, karališkasis ibisas, palšasis grifas, Naumano pelėsakalis, kuoduotasis einis, vakarinė lakštingala, dūminė raudonuodegė, remeza, svilikėlis. Taip pat būdingas Lietuvai tokių rūšių paukščių išplitimas, kurių arealai driekiasi į šiaurę ir šiaurės rytus (baltoji žąsis, skiauterėtoji gaga, sibirinė gaga, rožinis kiras, ilgauodegė žuvėdra ir t.t.) Šiek tiek silpniau vyksta ekspansija iš rytų, taip pat iš pietryčių ir šiaurės rytų (geltonbruvė, nykštukinė ir rudoji pečialindos, geltongalvė kielė, sodinė nendrinukė ir kt.). Tik pastaraisiais metais buvo pastebėti paukščiai, atklydę ir iš vakarų (padūkėlis, amerikinė cyplė, islandinė antis).

Maždaug ketvirtadalis visų rūšių, kurios šiame šimtmetyje buvo naujai užregistruotos, įsikūrė ir tapo neretos tinkamose gyventi vietose. Šios kategorijos būdingiausi atstovai yra pietinis purplelis (Lietuvoje peri ir žiemoja), geltongalvė kielė, nendrinis žiogelis, sodinė nendrinukė, dūminė raudonuodegė, ūsuotoji zylė, remeza, svilikėlis (peri) ir sibirinė gaga (žiemoja). Labiausiai tikėtina, kad kanadinės berniklės ir indiškosios žąsys Lietuvoje stebimos dėl to, kad jos buvo introdukuotos Skandinavijos šalyse. Vidutinis naujų rūšių imigracijos greitis Lietuvoje šį šimtmetį siekė 0.15 procentų per metus.

Lietuvoje perintis paukščiai

Šio šimtmečio antrojoje pusėje Lietuvoje pradėjo perėti 18 naujų rūšių. Tačiau iš jų tik pietinis purplelis išplito po visą šalį ir yra įprastas mūsų gyvenviečių ir miestų paukštis. Urvinė antis ir remeza kai kuriose Lietuvos vietose taip pat tapo įprastais paukščiais.

Per tą laikotarpį Lietuvoje nustojo perėti dvi rūšys – sakalas keleivis ir baltasis tetervinas. Sakalo keleivio išnykimas – globalinis reiškinys, kurio pagrindine priežastimi laikoma intensyvus DDT preparatų vartojimas ir išplitimas aplinkoje. Baltųjų tetervinų išnykimą greičiausiai lėmė totalinis didelių pelkių naikinimas tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse šalyse. Lietuva buvo baltųjų tetervinų arealo pietinė riba, todėl čia ši rūšis ypač jautriai reagavo į aplinkos pasikeitimus. Gali būti, kad jų išnykimui turėjo įtakos ir nesaikinga medžioklė.

Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, Lietuvoje peri 211 rūšių, 167 rūšys yra migruojančios ir 85 rūšys Lietuvoje tik žiemoja.

Nykstantis paukščiai

Daugelio rūšių paukščiai yra reti arba jų gausumas daugiausia dėl antropogeninių aplinkos pasikeitimų mažėja. 67 rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Išnykusiųjų kategorijai priskiriamos 5 rūšys: gyvatėdis, didysis erelis rėksnys, kilnusis erelis, sakalas keleivis ir baltasis tetervinas. Išnykstančioms rūšims priskirta 12 rūšių: juodakaklis naras, rudasis peslys, jūrinis erelis,
startsakalis, putpelė, dirvinis sėjikas, juodkrūtis bėgikas, stulgys, didysis apuokas, tripirštis genys, kuoduotasis vieversys ir pilkoji starta.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 758 žodžiai iš 2307 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.