Paveldimumas ir treniruotumas
5 (100%) 1 vote

Paveldimumas ir treniruotumas

11

TURINYS

Įvadas ………………………………………………………………………………………………………………… 2

1. Paveldimumas …………………………………………………………………………………………………. 3

2. Komponentų įvairovės metodai ……………………………………………………………………….. 4

2.1 Dvynių metodas …………………………………………………………………………………… 4

2.2 Šeimos panašumo ………………………………………………………………………………… 4

2.3 Longitudinio vystymosi stabilumo ………………………………………………………… 4

3. Treniruotumas ………………………………………………………………………………………………… 5

4. Sensityvinis ir kritinis periodas ……………………………………………………………………….. 6

5. Išvados ……………………………………………………………………………………………………………. 8

6. Literatūra ……………………………………………………………………………………………………….. 9

Įvadas

Pagrindinė problema yra ta, kad reikia suvokti kada ir kokia prasme galime naudoti sąvokas ir matus, tokius kaip „vystymasis“ ar „paveldimumas“. Tai įmanoma tada, kai atsižvelgsim į realias organizmo ypatybes (bruožus). O tai yra į tokias ypatybes, kurios turi realų pagrindą organizmo struktūroje ar funkcijoje. Taigi sunku išsivaizduoti, kad pvz:. motorinių gebėjimų testo rezultatas būtų ypatybė, kurią sąlygotų skirtingi genai. Būtent tuomet daugelis mokslininkų taip galvodavo (ir dar tebegalvoja).

Šis mąstymo būdas yra klaidingas, todėl, kad:

– motoriniai gebėjimai yra labiau elementarių bruožų kompleksai, išsiskiriantys įvairiu kintančiu svoriu, taip pat įvairia genetinės kontrolės jėga ir tarpusavyje kintančia sąveika.

– antra, dauguma motorinių gebėjimų rezultatui gan didelę įtaką turi judėjimo gebėjimai

Paveldimumas

Pagrindinė sąvoka kuri apibrėžia genetinių ypatybių jėgos sąlygą yra paveldimumas (Falconer 1974, Szopa 1986).

Fenotipinė įvairovė susideda iš dviejų pagrindinių dalių:

a) genų įvairovės ( )

b) įtakojančios aplinkos įvairovės ( )

Tikslesnė ir gilesnė analizė leidžia išskirti dar kelias sudedamąsias dalis:

a)

– adityvinė įvairovė ( pridėtinė,gaunama sudėties būdu ( ))

– dominantės įvairovė ( vyraujanti pagrindinė įvairovė ( ))

– bei interaktinė įvairovė (dviejų ar daugiau asmenų tarpusavio sąveikos įvairovė ( ))

b)

– ilgalaikė ( ) aplinkos įtaka

– trumpalaikė aplinkos įtaka ( )

Kur ir

Trumpesnė formulė;

Tai reiškia, kad paveldimumo rodiklis turi tik populiacinę prasmę. O paveldimumo aiškinimas gali turėti tik palyginamąją reikšmę. Vertinant pvz:. genetinės kontrolės įtaką reikia palyginti jų paveldimumo rodiklius su analoginiais genetiniais determinacijos dydžiais ( pvz:. kūno ūgis).

Komponentų metodų įvairovė

Šiuo metu labiausiai paplitę yra trys metodai, kurie apibūdina visišką komponentų įvairovę.

1. Dvynių metodas

Labiausiai paplitęs. Šis metodas remiasi prielaida, kad duotos ypatybės variacijos dydis pas vienaląsčius dvynius (MZ) yra lygus aplinkos variacijos dydžiui, kadangi jie turi vienodą genotipą. Tačiau variacijos dydis pas dviląsčius dvynius (DZ) yra aplinkos ir genetinės variacijos suma.

Tuo pačiu paveldimumo indeksą galime apskaičiuoti pagal formulę:



Tačiau šis metodas yra diskusinis. Nes negalima priimti, kad duota ypatybės variaciją pas vienaląsčius dvynius atitinka aplinkos variacijos dydžiui populiacijoje. Todėl, kad jie yra dirbtinai atrinkti.

Atlikti tyrimai yra netikslūs todėl, kad tyrimams buvo parinkta per mažai dvynių porų (Bergman 1988, Szopa 1986-1990).

2. Šeimos panašumas

Šis metodas buvo naudojamas labai retai. Šiuo atveju paveldimumo kriterijus apibūdinamas pagal koreliacijos koeficiento dydį tarp duotos pas tėvų ir vaikų ypatybės dydžio. Šis ryšys turėtų būti „tėvai-vaikas“ r= 0,5.

Šeimos panašumo metodas yra tikslesnis už dvynių metodą. Didžiausia problema šiame metode yra pašalinti įtaka tarp kartos skirtumų kuriuos įtakoja aplinka (vienomis sąlygomis gyveno tėvai, kitomis vaikai).

3. Longitudinis vystymosi stabilumas

Taigi individo išlaikymo –arba ne- duotam lygyje, santykiu su vienamečiais (Kowar 1980).

Labiausiai diskutuotinas metodas. Jis gali būti priimtas kaip papildomas todėl, kad leidžia ištirti tas ypatybes kurios yra silpnai genetiškai sąlygotos. Tačiau dideli koreliaciniai ryšiai gali atsirasti tiek iš intensyvios genetinės kontrolės, kiek iš didelės aplinkos įtakos. Tai gali turėti didelę įtaka atrenkant žmogų į tam tikrą sporto šaką.

Treniruotumas

Antra svarbi sąvoka yra treniruotumas.Tai yra duotos fizinės ypatybės ir individo tinkamumas išoriniams dirgikliams, ypač treniruotėms. Šis laipsnis priklauso
nuo ypatybės (jos rūšies), individo genotipo bei raidos stadijos (amžiaus tarpsnio).

Daugelis tyrimų parodė, kad treniruočių įtaka patvirtino reiškinį, kad „vidutiniai“ individai turi taip pat dideles galimybes pasiekti aukštą lygį, bet tik tada, jei duota fizinė ypatybė nėra stipriai genetiškai sąlygota (pvz:. sunku išsivaizduot, kad galėsime treniruočių priemonėmis ištreniruoti ūgį, kurio paveldimumo koeficjentas yra r= 0,7).

Tačiau absoliuti jėga genetiškai silpnai kontroliuojama, ypač jaunesnėse amžiaus grupėse (Kowar 1980, Szopa 1983). Ši ypatybė ypač priklauso nuo treniruotumo.

Tyrimai rodo, kad genetinė kontrolė yra didesnė, kuo didesnę raumenų grupę tiriame. Tuomet santykinė jėga nepriklauso nuo genetinio sąlygotumo (Kowar 1980, Perusse 1987).

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 703 žodžiai iš 1363 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.