Pedagogikos kospektas
5 (100%) 1 vote

Pedagogikos kospektas

1. Pedagogika-ugdymo mokslas ir menas. Svarbiausios sąvokos. Pedagogikos ryšys su kitais mokslais.

Pedagogika – žodis kilęs iš graikų kalbos. „Paidos“ – vaikas, „agein“ – vesti, ty. vaiko vedimas tobulėjimo keliu. Terminu pradėtas naudoti XVII a. pabaigoje kai buvo išleistos pirmosios knygos, pagrindinė iškurių I. Kanto paskaitos „Apie pedagogiką“. Tarp pedagogų nuolat vyko ginčai – pedagogika mokslas ar menas. Mokslas – todėl kad tiria ugdymo proceso dėsningumus. Menu – reikalauja kūrybiškumo sprendžiant ugdymo problemas. Taigi pedagogika yra menas pedagoginės veiklos prasme ir mokslas kaip ugdymo teorija. Sąvokos: Ugdymas, Ugdytinis, Ugdytojas, Ugdymasis, Globojimas, Formavimas, Švietimas, švietimo sistema, Mokymas, Mokymasis (autodidaktika), Lavinimas, Auklėjimas, Saviaukla, Umokimas, Situacija, Vertybė, Asmenybe. Pedagogika glaudžiai susijusi su: filosofija, kadangi filos. apsprendžia ugdymo vertybių ir krypties pasirinkimą; psichologija ir fiziologija, nes ugdymas(as) susijęs su individo psichiniais ir fiziniais procesais, kurie vyksta individui ugdantis; politika, nes reikia ugdyti pilietiškumą; logika, nes reikalingos mąstymo taisykles; sociologija nes taikomi sociologiniai duomenys; informacinis technologijos.

2. Edukologijos ir pedagogikos santykis, pedagogikos, edukologijos mokslų sistema. Ped. mokslo atstovai.

Šiuo metu šalia pedagogikos naudojamas ir edukologijos terminas. Edukologija apima mokymą(si) visą gyvenimą, tuo taipu pedagogika apima vaikų ir jaunimo ugdymą. „Educo“ (lot) – išvedu, ugdau. Šiuolaikinės pedagogikos beveik neriboja amžiau cenzas, todėl edukologija ir pedagogika yra glaudžiai susiję. Edukologija apjungia visu mokslo šakas, susijusias su asmenybės ugdymu. Bendrosios pedagogikos mokslą sudaro dvi šakos – didaktika (mokymo mokslas), hodegetika (auklėjimo teorija ir metodika). Dalykų didaktikos -pedagogikos istorija (tiria pedagoginių idėjų ir ugdymo praktikos istorinę raidą), mokyklotyra (švietimo vadyba). Atskirų ugdymo sričių pedagogikos šakos – šeimos pedagogika (familistika), ikimokyklinė pedag., mokyklos pedag. (dvi atiakos – bendrojoiavinimo ir profesinė pedag.), specialioji pedag. (neįgaliųjų ugdymo). Atstovai: Janas Amosas Komenskis, Johanas Heinrichas, Džonas Lokas (anglas), Johanu Konstantinas Ulinskis, Jonas Vabalas-Gudaitis, Stasys Šalkauskis, Jonas Laužikas, Leonas Jovaila, Vladas Rajeckas.

3. Ugdymo daugiamatiškumas

Subjektyvus ir objektyvus – yra pokyčiai tiek ugdytojo, tiek ir ugdytinio atžvilgiu, iš ugdytojo – objektyvus, iš ugdytinio – subjektyvus. Ugdymo metu ugdytinis yra tobulinamas. Kaip pedagoginis sutikimas – yra tikslingai organizuotas procesas. Jis turi vidinę ir išorinę struktūrą. Pedagoginio susitikimo metu pedagogas ir mokiniai ne tik bendrauja, bet ir praturtina ugdytinio asmenybę. Kaip sąveika – abipusis dvikryptis veikimas vykstantis paeiliui ir vienas po kito. Kaip kūryba – paskutiniuoju metu i ugdymo procesą žiūrima kaip į kūrybinį procesą. Kaip saviraiška – remiasi teiginiu, kad kiekvienas žmogus yra unikalus, ugdymas turi sudaryti sąlygas išreikšti save. Kaip prasmės atradimas – tai yra, kad turime atrasti prasmę, nes daugelis ugdytiniu puola prie alkoholio, narkotikų, nes paprasčiausiai nemato prasmės. Kaip vertybių internalizavimas – ugdymo siekiama vertybes paversti ne tik žiniomis, nuostatomis, bet siekiama, kad tos vertybės atsispindėtų mūsų elgesyje.

4. Ugdymo tikslų problema. Ugdymo tikslų ir uždavinių kėlimo pagrindai. Sudėtinės ugdymo dalys.

Ugdymo proceso centre – žmogus, veikiamas artimos ir tolimos informacijos. Pirmoji ugdymo tikslo problema – žmogus, jo prigimtis. Sudaryti sąlygas atsiskleisti specifinėms, žmogiškoms fizinėms ir dvasinėms užuomazgoms. Kita ugdymo tikslo problema – žmogaus saviraiškos sąveika su realiomis ir empirinėmis aplinkos vertybėmis. Trečia ugdymo tikslo problema – žmogaus sąveika su idealiomis ir dvasinėmis vertybėmis (būties supratimo, tautinės sąmonės ir elgesio, asmenybės). Pedagoginėje veikloje itin svarbu tinkamai siekti galutinio ir dalinių ugdymo tikslų. Dalinis tikslas yra tik priemonė aukštesniam pedagoginiam tikslui siekti. Todėl pedagogas turi žinoti ne tik ugdymo tikslų visumą, bet ir jų tarpusavio priklausomybę, hierarchiją. Bendrasis, galutinis tikslas konkretinamas šiais aspektais: Konkretinimas pagal amžiaus ypatybes; Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos tikslus lemia dabarties žmogui kylantys vis sudėtingėjančio gyvenimo uždaviniai, šiandieninė Lietuvos visuomenės būklė, pagrindiniai jos raidos siekiai, Europos bei pasaulio gyvenimo tendencijos. Ugdymo turinį galime apibūdinti iš dviejų pusių – kaip valstybės teikiamą ir reglamentuojamą bei kaip mokyklos kuriamą. Jį įtakoja daugelis veiksnių, svarbiausi kurių yra ugdymo tikslai ir uždaviniai, ugdymo paskirtis, būdai, metodai, pilietinė ir profesinė mokytojų branda, vadovavimas švietimui. Ugdymo turinį įtakoja ir susiklosčiusi ugdymo filosofija, kurioje pagrindą sudaro asmuo ir visuomenė, jos galių, gebėjimų plėtotė. Ugdymo turimo kūrimą lemia ir kiti veiksniai: pedagoginiai, psichologiniai, socialiniai, kultūriniai ir prigimtiniai. Ugdymo turinys turi bendruosius ir specifinius ugdymo tikslus, kuriuos apsprendžia visi minėti veiksniau o taip pat dėstomas dalykas. Bendrojo lavinimo mokykloje skiriamos dvi
ugdymo turinio struktūrinės dalys: privalomas ugdymo branduolys ir pasirenkamieji dalykai

5. Asmenybės raida ir ugdymas. Vaiko vystymąsi lemiantys veiksniai.

Asmens fizinių, psichinių ir dvasinių galių ugdymas priklauso nuo daugelio veiksnių. Pirmiausia tai susiję su vaiko prigimtimi ir įvairiais aplinkos poveikiais. Sąlygojama vaiko amžiaus įpatumais. Kūdikystėje vaikas reikalauja globot, reikia jam sudaryti sąlygas judėti ir vystytis emociškai, ankstyvojoje vaikystėje – padėti susivokti, vystyti kalbos įgūdžius, kuo daugiau bendrauti, pirmojoje vaikystėje – žaidimas yra viena pagrindinių ugdymo priemonių, vystosi vaizduoti, viduriniojoje vaikystėje vaikas pradeda mokytis, mokosi logiškai mąstyti yra suinteresuoti kaupti žinias. Pauauglystėje – lytinis brendimas, saviraiškos budas, smunka mokytojų ir tėvų autoritetas, reikalauja ypatingo elgesio. Ko paaugliams reikia iš suaugusiųjų? Meilės, priėmimo tokiais kokie jie yra, priklausomybės jausmo, būti suprastiems, paramos bei padrąsinimo, atsakomybės, nepriklausomybės, problemų sprendimo įgūdžių, taisyklių normų, vertybių.

Paauglystės ypatumai – fiziologiniai (intensyvus augimas, griaučiai auga greičiau nei kūno masė, keičiasi nervų sistema, hormonų audros, asmeninė higiena, laikinas fizinis nusilpimas). Psichologiniai ypatumai (nauji santykiai su suaugusiais žmonėmis. Jautrus periodas paaugliui, jis įžeidus, jautrus ir tt, naujos teises būtinos, be to paauglys neišmoks savarankiškai galvoti ir būti atsakingu. Labai svarbus šiam asmenybės raidos tarpsniui yra papildomas ugdymas. Ankstyvojoje jaunystėje žmogus subręsta, susiformuoja pasaulėžiūra, reikia padėti padaryti teisingą apsisprendimą ateičiai.

8. Švietimo sistemos samprata, tikslai, uždaviniai, principai.

Švietimas tai žinių teikimas per įvairius šaltinius, švietimo sistema- įvairių ugdomųjų įstaigų sistema nuo mokyklinių įstaigų iki institutų, švietimo sistema išsidėsčiusi hierarchiškai, visos švietimo įstaigos tarpusavy susijusios. Principai: tai pagrindiniai reikalavimai, teiginiai kuriais remiantis organizuojami visa švietimo sistema ir vykdoma jos įstaigų veikla. Pagrindiniai principai: humaniškumas, demokratiškumas, paslankomas, racionalumas. Tikslai: studijų modernizavimas ir švietimo kokybės gerinimas; harmonizavimas; soc. pedagoginių mokymosi ir studijų sąlygų tobulinimas.

9. švietimą reglamentuojantys dokumentai, jų charakteristika.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas. Pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis Lietuvos švietimo sistemą, jos tikslus ir uždavinius.

LR mokslo ir studijų įstatymas. Reglamentuoja mokslo ir studijų sistemą, institucijų veiklą, mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų suteikimo tvarką, finansavimą.

LR aukštojo mokslo įstatymas. Reglamentuoja aukštojo mokslo studijų sistemą, kvalifikacinių ir mokslo laipsnių suteikimo principus.

Bendrojo lavinimo mokyklas bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Reglamentojama mokyklos paskirtis, tikslai ir uždaviniai, principai, mokymo planai ir programos.

Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai. Reglamentuoja bendrojo lavinimo mokyklų veiklą.

10. Lietuvos Respublikos švietimo sistemos stniktflri, atskinj grandžių charakteristika.

Švietimo struktūra apima formalųjį ir neformalųjį valstybinį ir nevalstybinį švietimą. Formalųjį švietimą sudaro: nuosekliojo švietimo sistema ir suaugusiųjų formalaus švietimo sistema. Pagrindinė nuoseklaus švietimo sistemos grandis – bendrasis vaikų ir jaunimo ugdymas, apimantis ikimokyklini ir mokyklinį ugdymą. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje, lopšeliuose ir darželiuose. Ikimokyklinis ugdymas atliepia pagrindinius vaiko poreikius – saugumo, aktyvumo, saviraiškos. Vaikams nelankiusiems darželio organizuojamas priešmokyklinis rengimas. Priešmokyklinis ugdymas – vaiko ikimokyklinio ugdymo tąsa. Priešmokyklinio ugdymo tikslas – padėti vaiko socializacijos, demokratinio bendravimo pamatus bei brandinti vaiką mokyklai ir palengvinti jo perėjimą nuo ugdymosi šeimoje ar darželyje prie sistemingo ugdymo(si) mokykloje. Pagrindiniai Švietimo sistemos uždaviniai yra: 1) puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti jo intelektą, sudarant sąlygas individualybės plėtotei; 2)suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį; 3)sudaryti Lietuvos gyventojams tęstinio lavinimosi galimybes, 4) ugdyti pilietiškumą, asmens teisių ir pareigų šeimai, tautai, visuomenei ir Lietuvos valstybei sampratą bei poreikį dalyvauti Respublikos kultūriniame, visuomeniniame, ekonominiame ir politiniame gyvenime. Lietuvos Švietimo sistema apima ikimokyklinį ugdymą, mokyklinį bei papildomą mokymą. Ikimokyklinis ugdymas. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, tėvams pageidaujant, ugdomi lopšeliuose ir darželiuose Našlaičiai ir beglobiai vaikai ugdomi vaikų globos įstaigose. Bendrasis vidurinis išsilavinimas. įgyjamas dvylikos metų trijų pakopų bendrojo lavinimo mokykloje. Mokyklos pakopos gali sudaryti atskirus administracinius vienetus: pradinę, pagrindinę ir vidurinę mokyklas. Mokymosi trukmę jose reglamentuoja vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos nuostatai. Bendrasis vidurinis išsilavinimas gali būti įgyjamas ir atitinkamo lygio
profesinėje mokykloje. Suaugusieji bendrąjį išsilavinimą gali įgyti suaugusiųjų bendrojo lavinimo mokyklose (vakarinėse, neakivaizdinėse ir kt). Profesinis mokymas. Profesinis išsilavinimas įgyjamas profesinėse ir aukštesniosiose mokyklose. Profesinis mokymas šiose mokyklose derinamas su bendruoju lavinimu. Aukštesnysis išsilavinimas. Specialistus su aukštesniuoju išsilavinimu rengia aukštesniosios mokyklos. Suaugusiųjų švietimas yra didžiausia švietimo sistemos dalis, apimanti asmenis, paprastai vyresnius nei aštuoniolika metų ir nesimokančius nuoseklaus švietimo mokyklų sistemoje.

12. Svarbiausios Lietuvos švietimo reformos kryptys, tikslai (1991-2003).

Lietuvai įtvirtinus nepriklausomybė buvo parengta Lietuvos švietimo koncepcija (1992 m.). Reformuoto ugdymo pagrindinis tikslas – savaranki ir kūrybinga, maksimaliai jau mokykloje savo gebėjimus atskleidžianti asmenybė. Tikslai: padėti asmeniui atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą; ugdyti kritiškai mąstantį žmogų; ugdyti žmogų pasirengusį profesinei veiklai; brandinti asmens tautinę bei kultūrinę savimonę; ugdyti žmogų demokratijai; ugdyti Lietuvos pilietį. Ugdymo turinys integruojamas, pateikiamas koncentrais, kurie dera su nauja m-los struktūra: 4+(4+2)+2. Paskutinėje m-los pakopoje mokiniai gali pasirinkti mokymąsi pagal savo poreikius ir polinkius – mokymas profiliuojamas. Per pirmąjį reformos dešimtmetį kūrėsi naujų tipų m-los. Aktyviausių m-lų, siekusių paneigti suvienodinto švietimo principą iniciatyva ėmė kurtis gimnazijos. 1997m. Vilniuje įkurta 1 Tarptautinio bakalauriato klasė. Buvo atidarytas LT dar neįprastos jaunimo m-los, skirtos mokiniams, daugiausia paaugliams, kuriems trūksta mokymosi motyvacijos kvalifikacija, ir bendrasis vidurinis išsilavinimas. Pradėta mokytojų rengimo pertvarka. Naujas struktūras įteisina aukštųjų pedagoginių m-lų statutai (bakalauro, magistro, doktoranto studijos), pertvarkomi mokymo planai, programos, reorganizuojamos aukštesniosios pedagoginės m-los. Atkūrus valstybę itin svarbu tapo pertvarkyti vadovėlių turinį. Skubiai koreguojami seniau išleisti vadovėliai, rašomi originalūs lietuviški vadovėliai, visų pirma lietuvių k. ir literatūros, LT istorijos. 1992 m. pradinės m-los jau dirbo pagal naujas programas, kuriose pabrėžtas integracijos principas, naudojosi originaliais vadovėliais ir mokymo priemonėmis.

13. Profiliuotas mokymas.

Profilis – mokymo kryptis, sudaranti sąlygas moksleiviams įgyti gilesnes, platesnes, kryptingesnes žinias ir gebėjimus, tikslingai orientuotus į numatomą rinktis profesinės veiklos ar tolesnių studijų sritį. Profilis aprėpia grupę, srautą moksleivių, kuriuos sieja specifiniai polinkiai, interesai, pasirenkama tolesnių studijų ar profesinės veiklos sritis, gebėjimai. Pagrindiniai mokymo profiliavimo tikslai yra padėti moksleiviams: rinktis tinkamiausią, savo polinkius, interesus ir gabumus atliepiantį mokymosi kelią; stiprinti mokymosi motyvaciją; išvengti galimų mokymosi nesėkmių; įgyti papildomų žinių ir gebėjimų, išplečiančių atitinkamai veiklos sričiai reikalingą teminį akiratį ir praktinę patirtį; tinkamai pasiruošti tolesnėms studijoms; mažiau laiko ir pastangų skirti tiems dalykams, kuriems jie neturi polinkio ar gabumų. Lietuvos pradinėje mokykloje mokymas nėra profiliuotas, išskyrus meninio profilio gimnazijas, kur nuo pirmos klasės mokymas turi ryškiai išreikštą profilinį pobūdį. Mokymo profiliavimas Lietuvoje prisideda po aštuonių klasių: čia moksleiviai renkasi atitinkamo profilio gimnaziją arba tęsia mokslą pagrindinėje (vidurinėje) mokykloje, kurios IX – X klasėse realizuojamas negilus mokymo profiliavimas, o XI – XII – giliau profiliuotas mokymas. Lietuvos bendrojo lavinimo sistemoje moksleivis gali rinktis vieną iš šių profilių: humanitarinį; realinį; technologinį (įgyvendinamas profesinėse mokyklose ir technologinėse gimnazijose); meninį (įgyvendinamas, menų gimnazijose, nacionalinėje menų mokykloje, konservatorijose). Kiekviename profilyje gali būti siauresnės pakraipos. Vidurinės mokyklos XI-XII klasėse privalomojo branduolio dalykams skiriami du medaliai viso mokymosi laiko. Privalomą humanitarinio ir realinio profilių ugdymo turinį reglamentuoja švietimo ir mokslo ministerija. Pasirenkamieji dalykai skirstomi į privalomai pasirenkamus ir laisvai pasirenkamus dalykus. Profilio požiūriu privalomai pasirenkamus dalykus skirsto į dvi dalis: pagrindinius ir nepagrindinius. Pagrindiniai dalykai papildo ir plečia žinias bei gebėjimus, moksleivių įgyjamus per profilinių branduolio dalykų pamokas. Nepagrindiniai – sudaro sąlygas įgyti papildomos patirties ir žinių, susijusių su atitinkama profesinės veiklos sritimi. Pagrindinius dalykus mokykla privalo pasiūlyti moksleiviams, o nepagrindinius – gali siūlyti rinktis.

13. Mokinių pažinimo ir mokslinio tyrimo metodai. Pedagoginis eksperimentas

Žmogus yra fizinė, psichinė ir socialinė būtybe. Kad jį pažinti reikia žinoti jo fiziologiją, psichines savybes (intelektą emocijas ir jausmus, valios savybes, charakterio ypatumus, savimonę) ir socilines savybes, jo problemas. Galima tirti jo žinias ir supratimą, jo požiūrius ir elgesį Tyrimo metodai. 1) Kryptingo stebėjimo – tyrėjas iškelia stebėjimo tikslą (pvz.vaiko mąstymo ypatumus,
žinias), sudaro stebėjimo programą (kur kada ir kaip stebėti ir fiksuoti gautą medžiagą), analizuoja gautus duomenis ir padaro išvadas; 2) Kryptingas pokalbis (interviu) – tyrėjas paruošia klausimus, pokalbio metu fiksuoja atsakymus ir vėliau analizuoja duomenų bei padaro išvadas; 3) Klausimynas (anketa) – paruošiami klausimai į kuriuos tyriamieji atsako raitu, vėliau iš gautų duomenų padaromos išvados; 4) Testai; 5) Veiklos rezultatų tyrimas – rašinių, piešinių, uždavinių sprendimo, praktinių užduočių tikrinimas ir analitika; 6) Pedagoginis eksperimentas. PE – tai pedagoginių poveikio būdų tyrimas pagal specialiai parengtą ugdymo programą. Jo metu iškeliamas tikslas kokios ugdytinio savybes bus ugdomos. Padaromas preliminarus tiriamų savybių diagnostinis pjūvis. Parengiama šių savybių ugdymo programa (pamokini veikla, popamokinė veikla ar kitos veiklos sritys) ir ji realizuojama. Surinkus norimus duomenis atliekamas baigiamasis diagnostinis pjūvis, po kurio daromos išvados apie programos efektyvumą.

14. Mokytojas ugdytojas. Jo profesiniai ypatumai. Mokytojų atestacija.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2276 žodžiai iš 7503 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.