Pedagogikos ryšys su kitais mokslais
5 (100%) 1 vote

Pedagogikos ryšys su kitais mokslais

TURINYS

ĮVADAS……………………………………………………………………………………………………………………..2

1. PEDAGOGIKOS RYŠIO SU KITAIS MOKSLAIS ESMĖ……………………………………………3

2. PEDAGOGIKOS RYŠIAI SU KITAIS SOCIALINIAIS MOKSLAIS…………………………….5

2.1. Ryšys su filosofija……………………………………………………………………………………………….5

2.2. Ryšys su sociologija…………………………………………………………………………………………….6

2.3. Ryšys su etika……………………………………………………………………………………………………..6

2.4. Ryšys su estetika………………………………………………………………………………………………….7

3. PEDAGOGIKA IR PSICHOLOGIJA, JŲ SĄVEIKOS PROBLEMOS…………………………….8

3.1. Ypatinga psichologijos svarba pedagogikai……………………………………………………………..8

3.2. Psichologija netapatinama su pedagogika………………………………………………………………..9

4. RYŠYS SU BIOMEDICINOS (GAMTOS) IR TECHNOLOGIJOS MOKSLAIS…………….10

4.1. Bendrosios ir aukštosios nervinės veiklos fiziologijos įtaka………………………………………10

4.2. Higienos žinių būtinumas……………………………………………………………………………………..10

4.3. Kibernetikos ryšiai su pedagogika………………………………………………………………………….11

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………….12

LITERATŪRA……………………………………………………………………………………………………………..13

ĮVADAS

Žmogus – visuomenės narys. Kiekvieno atskiro žmogaus padėtį ir vaidmenį visuomenėje lemia daugybė sąlygų, iš kurių viena svarbiausių – žinios ir profesinė kompetencija, asmenybės kūrybingumas, gebėjimas bendrauti, jo išsivystymo lygis. Visa tai didele dalimi nulemia jaunosios kartos rengimo gyvenimui pobūdis tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigose.

Ugdymas atsirado kartu su žmogumi ir visuomet buvo labai reikšminga visuomeninio gyvenimo funkcija. Pamažu kaupta ir perduodama iš kartos į kartą jaunosios kartos ugdymo patirtis, apibendrinta liaudies žodinėje kūryboje, kiek vėliau atsispindėjo teologijos, filosofijos, politikos, retorikos veikaluose. Ir tik kaupiantis visuomenės patyrimui, vystantis mokslui, plečiantis mokyklų tinklui, išryškėjus ugdymo svarbai, nuo filosofijos atsiskyrė vaikų rengimo gyvenimui mokslas – pedagogika.

Pedagogikos objektas – žmogaus ugdymas. Ugdymas prasideda vaikystėje, kai žmogus pradeda lankyti ugdymo įstaigą. Čia iškyla daugybė problemų: ne kiekvienas vaikas vienodai fiziškai išsivystęs, ateina iš skirtingos socialinės, kultūrinės aplinkos, kartais turi psichologinių problemų. Ugdytojams rūpi, kaip perteikti žinias, kad vaikai kuo daugiau jų pasisavintų, t. y. kokia yra nervinės veiklos fiziologija. Taip pat kokias technologijas panaudoti, kad ugdymo procesas būtų efektyvesnis. Ugdymo procesas apima gana įvairaus amžiaus vaikus, tad ir žinių ugdytojams reikia turėti apie kiekvieno amžiaus tarpsnio ugdytinius. Kaip sugebėti vienodai gerai išmanyti ir ugdymą, ir turėti pakankamai kitų reikalingų mokėjimų bei gebėjimų? Tokių žinių turi mokslai, kurie specialiai tuo domisi, nagrinėja, tyrinėja ir kaupia įvairius savo srities duomenis.

Šiame darbe plačiau apžvelgsiu:

• pedagogikos ryšius su socialiniais mokslais;

• pedagogikos ir psichologijos ryšius;

• pedagogikos sąveiką su biomedicinos ir technologijos mokslais.

1. PEDAGOGIKOS RYŠIO SU KITAIS MOKSLAIS ESMĖ

Nors pedagogika savarankiška, sėkmingai vystytis ji gali tik glaudžiame ryšyje su kitais mokslais, nes jos objektu domisi įvairūs mokslai. Jie turi sukaupę specialios informacijos ugdymo mokslui svarbiais klausimais. Taip pat ir kiti mokslai neapsieina be pedagogikos sukauptų žinių, naudojasi jos mokslinių tyrimų metodais. Todėl, kaip teigia V. Rajeckas , „pedagogika, remdamasi kitų mokslų duomenimis, plėtojasi, stiprėja ir tobulėja – taip tuo pačiu ji siekia kuo efektyviau padėti ugdymo praktikai, visų pirma mokyklai, jos veiklos tobulinimui.“ (3, 2004, p.84)

Pedagogikos ryšius su kitais mokslais galima apibūdinti keleriopai: vieni mokslai turi lemiamą reikšmę pedagogikai, kiti – grindžiamąją, treti – pagalbinę. S. Šalkauskis pagal reikšmingumą pedagogikai juos skirsto į :

• vedamuosius, tai yra pasaulėžiūros mokslai (logika, etika, estetika, prigimties filosofija, kultūros filosofija, religijos filosofija, sociologija, teologija);

• grindžiamuosius, kuriems priklauso antropologiniai mokslai (somatologiniai – anatomija, fiziologija, biologija, higiena, medicina; psichologiniai – bendroji psichologija, eksperimentinė arba empirinė psichologija, diferencinė psichologija, genetinė psichologija; psichofiziniai – fiziologinė psichologija su psichofizika, psichopatologija);

• padedamuosius (tai ir
vedamieji ir grindžiamieji mokslai).

Kiti autoriai skirsto į mažesnes grupes, tačiau visi pabrėžia, kad ypač svarbūs pedagogikos ryšiai su filosofija, „nes ji ne tik padeda suprasti žmogaus gyvenimo bei ugdymo tikslus, pažinimo procesus ir kt., bet ir išaiškina įvairių pedagoginių krypčių metodologinius pagrindus.“(V. Savickytė, 1997, p.33)

Glaudūs ryšiai pedagogiką sieja su kitais socialiniais mokslais, tokiais kaip sociologija, etika, estetika, istorija, ekonomika (V. Rajeckas, 2004, p.84). Kiti autoriai, pvz.: V. Jakavičius, A. Juška savo knygoje „Mokyklos pedagogika“ dar mini ir politiką, nes jei pedagogika remiama valdžios, tai ji vadovaujasi jos politiniais reikalavimais. Taip pat jie teigia, kad pedagogikai svarbūs ryšiai ir su logika, nes būtina suprasti mąstymo dėsningumus. Tačiau aišku, kad pedagogika nagrinėdama mokymo ir auklėjimo metodus, numatydama mokymo turinį, remiasi ne tik išvardintais mokslais, bet ir biomedicinos (gamtos) bei technologijos mokslais. Juk labai svarbu parinkti įvairią mokymuisi medžiagą, atrinkti tai, kas svarbiausia, pateikti tai įdomiai ir šiuolaikiškai, panaudojant visas galimas priemones. Tam, suprantama, reikalinga dalykinė ir pedagoginė kompetencija.

Pedagogikos ryšys su kitais mokslais jai duoda kažką naują, papildomą. Kitų mokslų duomenis pedagogika integruoja vieningoje savo teorijos sistemoje. Būdama savarankiška socialinių mokslų šaka, ji tampa integraliniu mokslu.





2. PEDAGOGIKOS RYŠIAI SU SOCIALINIAIS MOKSLAIS

Filosofija, ypač tokios jos pagalbinės šakos, kaip etika – dorovės teorija, estetika – grožio teorija, sociologija (mokslas apie visuomenės vystymąsi) vadovauja visiems pedagoginiams tyrimams. Šios mokslo sritys labai svarbios nustatant ugdymo tikslus ir uždavinius, sudarant auklėjimo turinį, atrenkant metodus, juos tobulinant ir kuriant naujus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 802 žodžiai iš 2522 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.