Pedagogikos teorija
5 (100%) 1 vote

Pedagogikos teorija

Pedagogika ir jos objektas

Žodis “PEDAGOGIKA” kilęs iš graikų kalbos žodžių PAIS, PAIDOS (vaikas); AGEIN (auklėti).

Pedagogika, išvertus iš graikų kalbos, reiškia ugdymas; ugdymo menas. Šiandien sakoma – ugdymo mokslas.

Pedagogika, kaip mokslas, tiria ugdymą kaip visuomeninį reiškinį.

Lietuvoje žodis pedagogika reiškia vaiko ugdymas, tačiau yra ir suaugusiųjų ugdymas, vadinasi, žodis pedagogika neapima visų gyvenimų tarpsnių, todėl buvo pasiūlyta suaugusiųjų mokymą vadinti andragogika. Graikai turėjo žodį ANDROGOS – vyrų mokymas. Žodis andragogika reiškia suaugusiųjų mokymas, o žodis pedagogika – žmonių iki 18 metų mokymas. Edukologija aprepia visas pedagogikos šakas. Edukologija – visų amžiaus tarpsnių mokymas.

Žodis ugdymas pasiskolintas iš sodininkų kalbos, nes jis reiškia auginimą. Kaip augalas, taip ir žmogus turi augti, bręsti bei tapti asmenybe, būti naudingas visuomenei.

Pedagogika moksle kaip mokslas atsirado XVIII a. antroje pusėje. Vokiečių filosofas E. Kantas dirbo Karaliaučiaus universitete, kur dėstė filosofiją. Keldamas filosofines idėjas (1773-1775m.), siejo jas su žmogaus ugdymu. Jis vienam Vokietijos miestelio mokytojams pasiūlė atlikti pedagoginį eksperimentą, kurį reikėjo fiksuoti, matuoti, užrašyti, o galiausiai ir apibendrinti. Tokiu būdu E. Kantas išvadavo pedagogikos mokslą iš filosofijos glėbio. Po Kanto iniciatyvos pedagogiką pradėjo dėstyti kaip atskirą mokslą.

Pedagogika tiria tą tikrovės sritį, kuri yra ugdymas.

Ugdymas – tai sąveika, ryšys. Pedagogikos sąveika yra bendravimas.

L. Jovaiša ugdymą apibrežia taip:

Ugdymas – žmogaus pilnutinio gyvenimo kūryba jo paties jėgomis, aprūpinant jį saviraiškos priemonėmis.

Pilnutinio gyvenimo kūryba: kai žmogus patenkintas, dalinasi savo žiniomis, jis gyvena pilnutinį gyvenimą.

Pedagogikos teorija teigia, jog jei žmogus pats to nenorės ir niekas jam nepadės, tai jis nieko nepasieks.

Tomas Akvinietis teigė, kad negalima kištis į kito žmogaus tobulėjimą.

Saviraiškos priemonės yra vidinės ir išorinės. Vidinės: mąstymas, kalba, valia, charakterio savybės ir pan. Išorinės: knygos, internetas ir pan.

Ugdymas ir jo funkcijos

Ugdymo funkcijos:

1. auginimas (globojimas)

2. švietimas

3. mokymas

4. formavimas

5. auklėjimas

6. lavinimas

7. veikdinimas

8. prusinimas

– Auginimas –

Auginimas – pati elementariausia funkcija, nes gimęs vaikas yra prižiūrimas, saugomas. Ši funkcija yra pirmapradė ugdymo funkciija. Globojamas individas pajėgia patenkinti savo biologinius poreikius, yra mokomas laikytis gyvenimo normų, saiko, savidrausmės, gerbti ir saugoti savo žaislus. Taip pat yra atvejų, kai globa gali užsitęsti, nes yra vaikų su negalia, todėl jiems globa reikalinga visą gyvenimą.

– Švietimas –

Švietimas realizuojama per mokymą. Švietimas – kultūrinės informacijos perdavimas – priėmimas ir grįžtamųjų ryšių organizavimas rengiant jaunimą ir suaugusiuosius socialiniam gyvenimui.

– Mokymas –

Mokymas – tai pagalba ir vadovavimas mokymuisi ir išmokimui. Mokymas – labai metodiška pagalbos sistema tiek individui, tiek grupėms, kurios siekia vertybių, nes mokydamiesi pažįsta vertybes. Mokymo paskirtis yra išmokyti, auklėti ir lavinti. Pirmiausia lavinamos funkcinės galios (mąstymas ir pan.)

– Formavimas –

Formavimas – tai toks ugdytinio veikdinimas, kai ugdytinis įgyja naują savo psichinių, fizinių, kultūrinių savybių kokybę. Mokymo procese vykdomas ugdytinio veikdinimas, t. y. skatinimas, sąlygų sudarymas veiklai. Psichinės savybės: pirmoje klasėje mokinys greitai pavargsta, tačiau bėgant laikuijo dėmesys stiprėja. Fizinės savybės: žmogus atlikdamas įvairius pratimus, stiprina savo kūną.

– Auklėjimas –

Auklėjimas – tai santykių su mikro ir makro aplinka transcendentine būtimi reguliavimas. Santykių su mikro ir makro aplinka: filosofai – idealistai žmogų pavadino mikro aplinka. Pirmiausia žmogus turi sugyventi pats su savimi. Makro aplinka – tai žmogų supanti aplinka, kurią jis pats ir teršia. Auklėjimo paskirtis: teikti vertybesir formuoti asmenybę. Auklėjimas vyksta mokymo procese.

– Lavinimas –

Lavinimas – psichinių galių plėtojimas, praktinių įgūdžių, mokėjimų formavimas. Psichinės galios lavinamos kultūrinių žinių pagrindu.

– Veikdinimas –

Veikdinimas – tai sąlygų prigimtinei individo saviraiškai sudarymas. Saviraiškoje aktualizuojami dvasiniai, kultūriniai ir materialiniai poreikiai. Veikdinant plėtojamas aktyvumas, veiklumas, spontaniškumas, kūrybiškumas. Prigimtinės savybės: veikti, pažinti save, atsiskleisti.

– Prusinimas –

Prusinimas įgalinatai, kad individas formuotų savo kompetenciją ir inteligenciją.

Ugdymo sritys

Egzistencinė sritis: Egzistencija – gyvenimas, buvimas. Žmogus atėjęs į pasaulį turi tam tikrus poreikius. Pirmiausia išgyvenimo poreikių patenkinimas, paskui pažinimo. Žmogus nevisada sugeba savo poreikius patenkinti, jam nuolat trūksta saiko, kultūros, todėl neišvengiama globa siejama su ugdymo funkcija. Neišvengiama sauga, globoja šeima, mokytojai.

Kultūrinė sritis siejama su egzistencine sritimi, nes žmogaus prigimtį reikia kultūrinti, todėl mokymas veda į kultūrą. Teikiama informacija turi būti suprantama, teisinga, kompetetinga, nes tik tokiu atveju lengvėja žmogaus
gyvenimas, bendravimas.

Psichinė sritis. Žmogus mokomas ir besimokydamas lavėja ir yra auklėjamas. Lavinamos protinės (intelektualinės) galios, taurinamos emocijos. Mokydamasis žmogus stiprina savo valią, įdiegiamos grožio, gėrio ir tiesos vertybės.

Prakcinė sritis. Prakcija – tai veikla, judėjimas. Esminė praktinė veikla – mokymas ir išmokimas. Ikimokyklinio amžiaus vaiko veikla yra žaidimai, vėliau – mokymasis, o suaugusiojo – mokymas ir darbas. Darbas reikalauja ne tik žinių, bet ir drausmės, ugdo charakterio savybes.

Mokymosi proceso struktūra

Mokymas ir mokymasis susideda iš:

1. mokymo turinio;

2. tikslų;

3. principų;

4. dėsnių;

5. metodų;

6. priemonių;

7. mokytojų;

8. mokinių;

9. bendravimo;

10. mokymo situacijų;

11. grįžtamosios informacijos;

12. kontrolės ir savikontrolės.

– Mokymosi turinys –

Mokymo problemas nagrinėja pedagogikos mokslo šaka – didaktika. Didaktika – tai mokymo ir mokymosi mokslas. Mokymo procesas yra dvipusis: vienoje pusėje yra mokytojai, kitoje – mokiniai. Tai, ko mokiniai mokosi, yra mokymo turinys. Ko reikia mokyti mokinius, visada buvo aktuali problema. Kuo toliau, tuo mokmosi problema didės. Mokymo turinys yra įteisintas dokumentuose. Švietimo skyrius sukuria švietimo planus, kur nurodo kiekvienos klasės mokymosi savaičių, pamokų skaičių.

Mokymo turinys dar įteisintas valstybiniame dokumente – mokymo plane. Mokymo planas yra surašomas mokymo programose, kurios yra antrasis dokumentas, kuris apibrėžia mokymosi turinį.

Mokymo programos – didaktiškai pagrįstas valstybės dokumentas, kuriame nurodoma atskirų dalykų apimtis, turinys ir svarbiausi mokymo reikalavimai, kuriuos įvykdžius baigiamas tam tikro kurso dalykas.

Programos gali būti:

• integruotos (joje jungiamos skirtingų mokslo dalykų temos);

• linijinės (aukštesniosioms klasėms dėstomi nauji dalykai);

• koncentrinės (aukštesniosioms klasėms teikiamos tos pačios temos, tik sudėtingesne forma).

Mokymo programų struktūra:

• paaiškinimai (tikslai, uždaviniai);

• turinys (ko mokyti, nurodomos temos, potemės);

• vertinimo normos;

• mokymo priemonių sąrašas;

• metodinė literatūra mokytojams.

Mokymo turinys įteisintas ir vadovėliuose. Vadovėliai rašomi orientuojantis į mokymo planus. Vadovėlis – pagrindinis rašytinis mokymosi šaltinis, kuriame pateikiama kurio nors mokomojo dalyko programos numatytas turinys. Vadovėliams keliami reikalavimai:

• dalykiniai. Turi atsispindėti naujausi mokslo pasiekimai. Vadovėliuose turi būti garantuotas medžiagos prieinamumas. Vadovėlių turinys turi atitikti programą. Medžiaga vadovėliuose turi būti teikiama sistemingai ir sunkėjančia tvarka;

• didaktiniai. Turi būti pakankamai užduočių, klausimų, išvadų, apibendrinimų, kurie būtų pateikti skyriaus gale;

• psichologiniai. Vadovėlio kalba turi būti turininga, vaizdinga, tiksli, emocinga, suprantama;

• sanitariniai – higieniniai. Neturi kenkti sveikatai, t.y. tinkamas šrifto dydis, tinkamas spalvų derinys;

• techniniai. Turi būti kokybiškas popierius, įrišimas, patvarūs viršeliai, forma;

• estetiniai. Patrauklus turiniu, forma, išdėstymu.

– Mokymo tikslai –

Tikslais pradedamas ugdymo procesas. Tikslą reikia žinoti, mobilizuoti. Tikslai nukreipia besimokančius reikalinga linkme. Tikslai turi būti skelbiami, įsisąmoninami, suprantami.

Tikslų grupės:

• pažintiniai tikslai. Tai žinojimas ir supratimas. Žinojimas – tai informacijos priėmimas ir jos tikrumo, teisingumo išgyvenimas. Žinojimas išreiškiamas vidine ir išorine kalba. Supratimas – labai sudėtingas mąstymo procesas. Kad žmogus suprastų, reikia įsisavinimo ir įprasminimo;

• lavinamieji tikslai. Tai mokėjimai ir sugebėjimai. Mokėjimai – tai gebėjimas tiksliai veikti. Sugebėjimai – tai vidinės asmens savybės, kurios lemia veikimo sėkmę tiek teorinėje, tiek praktinėje srityje. Bendrieji sugebėjimai ugdomi bendrojo lavinimo mokykloje. Bendirji sugebėjimai: atminties veikla, mąstymas, vaizduotė, psichomotorika. Specialieji sugebėjimai. Profesiniai sugebėjimai ugdomi aukštosiose mokyklose. Gebėjimas – tai fizinė ar psichinė jėga atlikti tam tikrą veiksmą. Fizinio gebėjimo pagrindas yra sveikata; psichologinio – intelektas; pedagoginio – žinios, įgūdžiai, mokėjimai; socialinio – teisė veikti;

• auklėjimo tikslai. Įsitikinimų formavimas: požiūrio į gamtą, žmogų, visuomenę formavimas. Dorovinis elgesys – tai teigiamų laisvai pasirenkamų poelgių visuma.

– Mokymosi proceso dėsniai ir dėsningumai –

Dėsniai – tai kaskart pasikartojantys tie patys reiškiniai. Kiekvienas mokslas turi savo dėsnius ir dėsningumus. Dėsnis – tai būtinas ryšys tarp įvykių (reiškinių), vykstančių tam tikroje pedagoginėje sistemoje vienodomis sąlygomis ir sukeliančių pastovius padarinius (reiškinius).

Dėsniai:

Visuomenės istorijos, kultūros ir mokymo proceso sąveika. Mokykla priklauso nuo konkretaus laikmečio, visuomenės poreikių, socialinių poreikių. Visuomenė visada užsako, kokį žmogų turi lavinti mokykla. Mokymo turinys sudaromas toks, kad galėtų mokytis. Mokyklos, specialios mokyklos, universitetai, kolegijos išugdo žmones. Nuo to, kaip jie išauklėti, priklauso ir pati visuomenė.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1474 žodžiai iš 4786 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.