Pelnas ir ekonominis pagrįstumas
5 (100%) 1 vote

Pelnas ir ekonominis pagrįstumas

Pelnas ir ekonominis pagrįstumas

Visos verslo įmonės rinkos ekonomikos sąlygomis dirba dėl pelno, kuris skatina jas investuoti kapitalą, daryti įvairias išlaidas perkant ir parduodant prekes ar paslaugas. Prekybos įmonės gauna pelną parduodamos prekes brangiau, negu jas pirko, tačiau šis skirtumas dar turi padengti kitas, ne vien tik prekių, skirtų perparduoti, įsigijimo išlaidas.

Pelnas – tai įmonės grynojo turto (visas turtas atėmus skolas) padidėjimas per ataskaitinį laikotarpį. Jis nustatomas laikotarpio pabaigoje lyginant pajamas su sąnaudomis.

Patirtomis sąnaudomis laikoma sunaudotas turtas bei suteiktų paslaugų ar įsipareigojimų tiekėjams išlaidos, patirtos ataskaitinio laikotarpio pajamoms uždirbti. Pinigai ar kitas turtas, išleistas neuždirbant ataskaitinio laikotarpio pajamų, vadinami išlaidomis.

Pinigai, gauti už pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas, arba už dar nepateiktas prekes ar nesuteiktas paslaugas, vadinami įplaukomis. Pajamos laikomos uždirbtos, kai produkcija yra parduota (išsiųsta pirkėjui), o paslaugos suteiktos, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas sumokėjo už jas.

Pagal kaupimo principą uždirbamos pajamos turi būti registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o jas uždirbant patirtos sąnaudos tada, kai jos patiriamos, nepriklausomai nuo pinigų gavimo ar išmokėjimo. Pajamų ir sąnaudų pripažinimą teisiškai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 804, išleistas 1993m. spalio 27d.

2. Išlaidos

Kiekvienos įmonės tikslas – parduoti prekes ir iš to uždirbti pajamų bei pelno. Tik pardavus prekes galima tikėtis, kad padidės įmonės turtas: bus gauta pajamų ar susidarys pirkėjų įsiskolinimas.

Pirmiausiai įmonė perka jos veiklai reikalingas atsargas (prekes), kurias vėliau numato parduoti už didesnę kainą. Prekių, skirtų pardavimui, įsigijimo operacijos vadinamos pirkimais:

• Bendrieji pirkimai – tai pirkimo-pardavimo sutartyje arba sąskaitoje nurodoma kaina, kurią reikia mokėti už prekes.

• Grynųjų pirkimų suma gaunama iš bendrųjų pirkimų atėmus pirkimo diskontus, prekių grąžinimus ir nukainojimus.

Visos prekės, pirktos per ataskaitinį laikotarpį, vadinamos perparduoti skirtomis prekėmis. Jos pridedamos prie neparduotų prekių likučio laikotarpio pradžioje, atėjusio iš praėjusio laikotarpio. Perparduoti skirtos prekės apskaitomos jų savikaina, t.y. tokia kaina, kokia įmonė jas įsigijo. Į savikainą įskaičiuojama jų pirkimo kaina, atsivežimo, draudimo kelionėje, sandėliavimo tarpinėse stotyse bei kitos panašios išlaidos. Į savikainą neįtraukiamos prekybos nuolaidos, kuriomis įmonė pasinaudojo pirkdama prekes, pirkimo diskontai, pirktų prekių grąžinimo ir nukainojimo sumos.

Perparduoti skirtų prekių savikaina rodo, kokias išlaidas padarė įmonė jas pirkdama – t.y. kiek buvo išleista pinigų ar sunaudota kito įmonės turto.

3. Sąnaudos

Sąnaudos – tai išlaidos padarytos pajamoms per ataskaitinį laikotarpį uždirbti (pagal duomenų kaupimo bei pajamų ir sąnaudų palyginimo principus, tiek sunaudotas turtas, tiek atsiradę įsipareigojimai laikomi sąnaudomis tik tuomet, jei jie skirti to paties laikotarpio pajamoms uždirbti). Prekybos įmonėse didžiąją sąnaudų dalį sudaro parduotų prekių savikaina ir veiklos sąnaudos, tačiau įmonės dar gali turėti kitos veiklos, finansinės veiklos, investicinės veiklos bei pelno mokesčio sąnaudų.

Parduotų prekių savikaina

Per ataskaitinį laikotarpį parduotų prekių savikaina, arba išlaidoms joms įsigyti, tampa sąnaudomis. Įmonės naudoja periodinį arba nuolatinį prekių apskaitos būdą, o parduotų prekių savikainai apskaičiuoti gali būti naudojami FIFO, LIFO, HIFO, aritmetinio-svertinio vidurkio ir kiti metodai. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą mokesčių tikslais leidžiamas tik FIFO metodas.

Kadangi parduotų prekių savikaina sudaro didžiąją prekybinės įmonės sąnaudų dalį, labai svarbu ją teisingai nustatyti. Įmonės, kurios parduoda santykinai nedaug prekių (pvz.: automobilių salonai), naudodamos nuolatinį prekių apskaitos būdą, gali lengvai nustatyti, kiek prekių buvo parduota per laikotarpį. Įmonėms, dideliais kiekiais prekiaujančioms smulkiomis prekėmis (pvz.: maisto produktų parduotuvės) būtų labai sunku kontroliuoti kiekvienos prekės judėjimą, todėl jos taiko periodinį prekių apskaitos būdą. Šiuo atveju galimos smulkios atsargų vagystės, todėl į inventorizacijos metu nustatytą likutį pateks šių vagysčių rezultatai, ir realus pelnas bus mažesnis.

Veiklos sąnaudos

Tai visos įmonės išlaidos, kurių neįmanoma konkrečiai susieti su per laikotarpį uždirbtomis pajamomis. Jos skirstomos į bendrąsias ir administracines sąnaudas (įmonės vadovų atlyginimai, bendro naudojimo ilgalaikio turto nusidėvėjimo, nuomos, remonto sąnaudos, įmonės reklamos ir pan.) bei pardavimų sąnaudas (prekių įpakavimo ir jų nugabenimo pirkėjui sąnaudos, prekybinių patalpų eksploatavimo ir nusidėvėjimo sąnaudos ir pan.).

Kitos veiklos sąnaudos

Tai su įmonės tipine veikla nesusijusios sąnaudos (kita veikla – tai veikla, vykdoma atsitiktinai susidarius tam tikroms aplinkybėms, arba šalutinė, įmonei nereikšminga veikla).

Finansinės veiklos sąnaudos

Tai mokamos ar mokėtinos palūkanos,
delspinigiai, beviltiškų skolų sąnaudos, įmonės vertybinių popierių išleidimo ir kitos panašios sąnaudos.

Investicinės veiklos sąnaudos

Tai kitose įmonėse esančių investicijų vertės sumažėjimas (pvz.: įmonės įsigytų akcijų vertės kritimas).

Neįprastinės veiklos sąnaudos

Tai visi netekimai, susiję su įmonės įprastine ūkine veikla ir patirti nepriklausomai nuo įmonės valdytojų valios (pvz.: netekimai dėl stichinių nelaimių).

Laikotarpio pabaigoje sąnaudoms taip pat priskiriama iš anksto apmokėtų išlaidų einamojo laikotarpio dalis bei įvertinamos sukauptos sąnaudos, t.y. daromi koreguojantys įrašai, ir tik po to apskaičiavus sąskaitų likučius gali būti nustatytas teisingas pelno dydis.

4. Pajamos

Pagrindinės prekybinės įmonės pajamos yra pajamos už parduotas prekes. Pardavus prekes gaunami pinigai arba atsiranda pirkėjo įsiskolinimas įmonei. Šios pajamos vadinamos pardavimų pajamomis arba pardavimais.

Grynųjų pardavimų suma gaunama iš bendrųjų (pirkėjo sumokėta arba mokėtina suma) atėmus diskonto, prekių grąžinimo ir nukainojimo sumas. Grynųjų pardavimų rodiklis naudojamas apskaičiuojant pelną.

Be pardavimų įmonė gali turėti kitokių pajamų – finansinės (palūkanos, gautos baudos ir delspinigiai), investicinės (dividendai už kitų įmonių akcijas), neįprastinės (pagautė) bei kitos veiklos pajamų.

5. Pelno nustatymas

Pagal ūkinės veiklos nuoseklumą pirmiausiai padaromos išlaidos prekėms pirkti, po to pardavus šias prekes uždirbamos pajamos. Nustatant pelną, pajamos su sąnaudomis lyginamos atvirkščiai šiam nuoseklumui: pirmiausiai nustatomos pripažintos pajamos, po to lyginamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant šias pajamas.

Palyginus per atskaitinį laikotarpį uždirbtas grynąsias pajamas su parduotų prekių savikaina, apskaičiuojamas bendrasis pelnas. Šis rodiklis yra labai svarbus dėl to, kad nusako įmonės pagrindinės veiklos pelningumą, tačiau jis yra tik tarpinis rodiklis apskaičiuojant galutinį įmonės veiklos rezultatą.

Veiklos sąnaudos mažina uždirbtą pelną, tad atėmę jas gauname veiklos pelno rodiklį. Norint, kad įmonė dirbtų pelningai, veiklos sąnaudos turi būti mažesnės už bendrąjį pelną.

Apskaičiuojant visos įmonės veiklos pelną, taip pat lyginamos ir kitos pajamos su kitomis sąnaudomis. Tai atspindi pelno (nuostolio) ataskaitoje.

6. Pelno (nuostolio) ataskaita

Pelno (nuostolio) ataskaita – tai per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms ir jas uždirbant patirtoms sąnaudoms fiksuoti speciali finansinės atskaitomybės forma, pateikiama finansinės atskaitomybės vartotojams (įmonės vadovams, akcininkams). Joje apibendrinama bendrovės ūkinė veikla per laikotarpį parodant, kaip įminė “gamina” pelną, o ne kaip ji parduoda prekes.

Pelno nuostolio ataskaitoje pateikiami duomenys, kiek pajamų įmonė uždirbo per ataskaitinį laikotarpį ir kokias sąnaudas ji patyrė. Šie duomenys leidžia spręsti apie įmonės pagrindinės veiklos pelningumą ir apie pelną, gaunamą iš kitos įmonės veiklos.

Pelno (nuostolio) ataskaita sudaroma iš pelno (nuostolio) ataskaitos sąskaitų likučių laikotarpio pabaigoje, todėl teisingo pelno dydžio nustatymui reikalingas tikslus sąnaudų priskyrimas tam laikotarpiui.

Pelno (nuostolio) ataskaitos sąskaitos yra 5 klasės sąskaitos (Pajamos) ir 6 klasės sąskaitos (Sąnaudos).

Laikotarpio pabaigoje, kai uždaromos visos sąskaitos, 5 ir 6 klasės sąskaitų likučiai suvedami į „pajamų ir sąnaudų suvestinę“. Ji skirta pelno (nuostolio) ataskaitos sudarymui, kadangi ataskaitoje pateikiami apibendrinti duomenys, o suvestinėje atliekami grupavimai ir skaičiavimai. Pajamų ir sąnaudų suvestinės forma nėra nustatyta, todėl kiekvienos įmonės buhalteris gali turėti savo formą. Apibendrinti duomenys iš pajamų ir sąnaudų suvestinės perkeliami į standartinę formą turinčią pelno (nuostolio) ataskaitą.

Pelno (nuostolio) ataskaita yra privaloma pateikti įmonės finansiniams metams pasibaigus, tačiau įmonės sudaro ir ketvirtines ataskaitas. Jų forma nesiskiria, tik metinėje pelno ataskaitoje gali būti ir praeitų finansinių metų rezultatas tam, kad būtų galima palyginti šių laikotarpių veiklos rezultatus.

Pelno apmokestinimas Lietuvoje

Mokesčio mokėtojai

• Lietuvos vienetas (juridinis asmuo, įregistruotas LR teisės aktų nustatyta tvarka).

• Užsienio vienetas (užsienio valstybės juridinis asmuo ar organizacija, kurių buveinė yra užsienio valstybėje ir kurie įsteigti arba kitokiu būdu organizuoti pagal užsienio valstybės teisės aktus, taip pat bet kuris kitas užsienyje įsteigtas, įkurtas ar kitaip organizuotas apmokestinamasis vienetas)

Mokesčio objektas

Lietuvos vieneto mokesčio objektas yra:

• Visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos. Į Lietuvos vieneto pajamas įskaitomos jo kontroliuojamojo užsienio vieneto pozityvios pajamos arba jų dalis.

• Į Lietuvos vieneto (Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) pajamas taip pat įskaitomos tos Europos ekonominių interesų grupės pajamos.

Užsienio vieneto mokesčio objektas yra:

• Užsienio vieneto, jam vykdant veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, uždirbtos ir (arba) gautos pajamos;

• Užsienio vieneto ne per nuolatinę
buveinę gautos tam tikrų rūšių pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje.

• Pajamos iš paskirstytojo pelno (dividendai ir kitas paskirstytasis pelnas).

Mokesčio tarifai

15 proc. mokesčio tarifu apmokestinama:

• Lietuvos vieneto ir nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas;

• Pajamos iš paskirstytojo pelno.

Vienetai (išskyrus pelno nesiekiančius) apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną turi teisę taikyti vieną iš šių taisyklių:

1. Vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą;

2. Vienetų (individualių (personalinių įmonių, tikrųjų ūkininkų bendrijų ir komanditinių (pasitikėjimo) ūkinių bendrijų), kuriose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmokestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą. (Apskaičiuojant 2004 metais prasidėjusio mokestinio laikotarpio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąjį pelną).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1720 žodžiai iš 5550 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.