Pelno mokestis
5 (100%) 1 vote

Pelno mokestis

11

TURINYS

Įžanga …………………………………………………………….……………………… 3 psl.

Pajamos .………..………………………………………………………..…………………. 4 psl.

Apmokestinamasis pelnas ………..………………………………….……………………… 4 psl.

Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai …………………………………………………… 5 psl.

Išvados …………………….……………………………………………………..……….. 9 psl.

Naudota literatūra……………………………………………………..…………………. 10 psl.

Įžanga

Teisė – tai sistema, valstybės nustatytu ar sankcionuotų visiems privalomų, formaliai apibrėžtų normų (bendrų elgesio taisyklių), skirtų reguliuoti visuomeninius santykius ir prireikus garantuoti valstybės prievartą.

2002 metai Lietuvoje – mokesčių reformos metai. Šiais metais įsigaliojo ne mažai naujų mokesčių įstatymų. Pasikeitė dalis galiojusių mokesčių įstatymų (pelno, pridėtinės vertės, akcizų, gyventojų pajamų mokesčių) bei įvesti nauji mokesčiai ( apyvartos, cukraus, baltojo cukraus virškvočio mokesčiai).

Pelno mokestį reglamentuoja LR pelno mokesčio įstatymas, priimtas 2001 m. gruodžio 20 d. Nr. I 675 (Valstybės žinios, 2001, Nr. 110 – 3992).

Pajamos

Apmokestinamasis pelnas skirstomas į neapmokestinamąsias pajamas; leidžiamus atskaitymus – įprastinės veiklos sąnaudos, patvirtintos dokumentais; ribojamus dydžius leidžiamus atskaitymus (nuostoliai, mokesčiai, parama, nusidėvėjimas, amortizacija ir kt.)

Apmokestinamasis pelnas

Vienetams vadinamoji mokesčių našta priklauso nuo įstatymais leidžiamų mokesčių lengvatų. Lietuvoje taikoma daug mokesčių lengvatų, ir vis daugėja reikalaujančiųjų sudaryti išskirtines sąlygas. Mokesčių lengvatos ne visada skatina geriau dirbti Lietuvoje ar užsienyje, be to, jiems sudaromos nevienodos, išskirtinės konkurencinės sąlygos. Pažymėtina, kad nedaug mokesčių lengvatų numatyta Estijoje, Europos šalyse. Pastarosiose šalyse ryški tendencija atsisakyti daugelio mokesčių lengvatų ir mažinti mokesčių tarifus. Tuo siekiama visiems mokesčių mokėtojams sudaryti vienodas ir palankesnes apmokestinimo sąlygas.

Neapmokestinamosios pajamos. Pelno mokesčiu neapmokestina-mos kai kurios Lietuvos vieneto ir užsienio vieneto per nuolatines buveines uždirbtos ar gautos pajamos:

 gauta parama (labdaros ir paramos įstatymo tvarka);

 gautos draudimo išmokos, neviršijančios patirtų nuostolių vertės;

 pensijų fondų gautos pensijų įmokos bei šių fondų investicinės pajamos;

 praėjusių mokestinių laikotarpių leidžiamų klaidų ir netikslumų taisymai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnis);

 kitos neapmokestinamosios pajamos (PM įstatymo 12 straipsnyje).

Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, leidžiami atskaitymai gali būti neribojamų dydžių ir ribojamų dydžių. Neribojamų dydžių leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos ir dokumentais patvirtintos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Tai žaliavų ir medžiagų, darbo apmokėjimo sąnaudos, socialinio draudimo sąnaudos, palūkanos, perparduoto turto (prekių) įsigijimo kaina, perleistų vertybinių popierių bei išvestinių finansinių priemonių įsigijimo kaina ir pan.

Išvestinė finansinė priemonė – tai finansinis instrumentas (būsimasis sandoris, išankstinis sandoris ar kitas), kurio vertė arba kaina susijusi su prekių verte arba kaina; dar ji gali būti susijusi su vertybinių popierių kaina, valiutos kursu, palūkanų norma, biržos indeksu, kreditingumo vertinimu ar kitu kintamuoju.

Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai gana detaliai aptarti PM įstatymo 18-30 straipsniuose. Dažname vienete nemažos sąnaudos susidaro dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos).

Ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai

 ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) sąnaudos;

 ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos;

 komandiruočių sąnaudos;

 reklamos ir reprezentacinės sąnaudos;

 natūralios netekties nuostoliai;

 mokesčiai;

 beviltiškos skolos;

 įmokos darbuotojų naudai;

 specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai;

 parama;

 narių mokesčiai, įnašai ir įmokos;

 mokestinio laikotarpio nuostoliai.

Apmokestinamojo pelno dydžiui nemažą įtaką turi ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) atskaitymai. Lietuvoje nusidėvėjimo normatyvus nustato pačios įmonės, atsižvelgdamos į Vyriausybės leidžiamus maksimalius ekonominius normatyvus, nurodomus metais. Materialiam ilgalaikiam turtui galima taikyti pagreitinto nusidėvėjimo apskaičiavimo metodus. Užsienio šalyse pagreitinto nusidėvėjimo apskaičiavimo metodai gana populiarūs, ypač Europos šalyse, išskyrus Graikiją, Islandiją, Austriją. Dėl to sumažinamas apmokestinamasis pelnas pirmaisiais
techninių priemonių bei technologijų naudojimo metais ir kartu skatinamos investicijos. Pavyzdžiui, Estijoje, Vengrijoje ir kitose užsienio šalyse juridiniai asmenys (vienetai) žymiai anksčiau įgavo daugiau ekonominių laisvių bei pasirinkimo teisių, nustatant apmokestinamąjį pelną, palyginti su Lietuva. Estijoje po nepriklausomybės paskelbimo, ilgai nedelsus, nustatant pajamų mokesčio apmokestinimo bazę, buvo leista padengti gautus nuostolius iš būsimųjų metų pelno, priskirti pramogų ir reprezentacines išlaidas prie verslo veiklos sąnaudų.

Įsigaliojus PM įstatymui, nuo 2002 m. sausio 1 dienos kartu taikomi ir nauji nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai (9 priedas). Dauguma įvestų nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvų, palyginti su ankstesniais, yra didesni. Nusidėvėjimas (amortizacija) apskaičiuojama teisiniu metodu arba dvigubu – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) metodu. Pasirinkto metodo (kur leista) turi būti laikomasi nuosekliai: turto grupei taikomas tas pats vieneto pasirinktas metodas per visą turto nusidėvėjimo (amortizacijos) laikotarpį. Vienetai, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkst. Lt, išskyrus kai kurias įstatyme nurodytas sąlygas, gali patys nustatyti maksimalius nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvus. Pažymėtina, kad tyrinėjimo ir plėtojimo darbų sąnaudos pagal PM įstatymą nesukaupiamos (buvo taikomas 2 metų normatyvas) ir į ribojamų dydžių atsiskaitymus neįtraukiamos, o atskaičiuojamos iš pajamų tada, kai faktiškai patiriamos. Be to, PM įstatyme nurodomi nusidėvėjimą (amortizacijos) apskaičiavimo apribojimai:

Šiuo metu Jūs matote 54% šio straipsnio.
Matomi 858 žodžiai iš 1583 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.