Pensionato gyventojų bendruomenės poreikiai ir jų tenkinimo galimybės
5 (100%) 1 vote

Pensionato gyventojų bendruomenės poreikiai ir jų tenkinimo galimybės

TURINYS

Įvadas 3p.

1.Žmogaus poreikių teorinis pagrindimas: 4p.

1.1.Poreikių samprata; 4-5p.

1.2.Poreikių teorijų apžvalga 5-6p.

2.Jotainių pensionato įsikūrimo prielaidos ir institucijos raida 6-7p.

3.Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės įvairovė 7-8p.

4.Socialinio darbuotojo vaidmuo tenkinant pensionato gyventojų

bendruomenės poreikius 8-11p.

5.Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikių tyrimas: 11p.

5.1.Tyrimo tikslas; 11p.

5.2.Tyrimo metodika; 11p.

5.3.Respondentai 11-12 p.

6.Tyrimo duomenų analizė ir rezultatai 12-13p.

Išvados 14p.

Literatūra 15p.

Priedai 16-23p.

Priedas Nr.1 16 p.

Priedas Nr.2 17 p.

Priedas Nr.3 18 p.

Priedas Nr.4 19 p.

Priedas Nr.5 20-23 p.

ĮVADAS

L.C.Johnson(2001) teigia, kad poreikis yra tai, ko reikia žmogui arba socialinei sistemai funkcionuoti tam tikroje situacijoje.Poreikis –tai nėra noras kažką gauti ir turėti, bet trūkumas, kuris kliudo žmogui ar sistemai vystytis ir tobulėti (3 , 21p.).

Jotainių pensionatas yra valstybinė socialinės globos įstaiga, skirta gyventi suaugusiems invalidams, sergantiems lėtinėmis psichikos ligomis ir turintiems intelekto sutrikimus, kuriems būtina priežiūra, socialinė globa ir aptarnavimas. Šioje institucijoje darbo autorė dirba globos darbuotoja, todėl savo darbe ji norėtų paanalizuoti Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikius ir jų tenkinimo galimybes.

Kursinio darbo tikslas:

Paanalizuoti Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikius bei jų tenkinimo galimybes.

Kursinio darbo uždaviniai:

 Pateikti žmogaus poreikių teorinį pagrindimą;

 Aprašyti Jotainių pensionato įsikūrimo prielaidas ir institucijos raidą;

 Nurodyti Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės įvairovę;

 Nusakyti socialinio darbuotojo vaidmenį tenkinant poreikius;

 Apžvelgti Jotainių pensionato gyventojų bendruomenės poreikių tyrimo rezultatus.

Kursinio darbo metodai:

Mokslinės literatūros analizė;

Dokumentų analizė;

Anketinė apklausa.

1. ŽMOGAUS POREIKIŲ TEORINIS PAGRINDIMAS

1.1.Poreikių samprata

Stacionarioje socialinės globos institucijoje – pensionate ypač svarbią vietą užima gyventojų bendruomenės poreikių tenkinimas, nes tai diktuoja pagrindinę socialinių darbuotojų veiklos kryptį.

Poreikiai-tai , kas būtinai reikalinga normaliai žmogaus veiklai;biologinius poreikius lemia biologinės organizmo savybės, socialinius- žmogaus socialinis gyvenimas ir kultūra.

P.Jucevičienė (1996) teigia , kad žmogaus poreikiai –tai tokia individo jaučiama vidinė įtampa, kurią žmogus išreiškia mintimi “man reikia”. Suvoktas poreikis nusakomas noru(4 , 48p.).

J.Leonavičiaus(1993) “Sociologijos žodyne” galima rasti tokį poreikių apibrėžimą: poreikis – tai individo būsena; ko nors stoka ar trūkumas, reikmė kurią suformuoja vidinių ir išorinių veiklos sąlygų neatitikimas(6 , 173p.).

L.C.Johnson(2001) teigia, kad poreikis yra tai, ko reikia žmogui arba socialinei sistemai funkcionuoti tam tikroje situacijoje.Poreikis –tai nėra noras kažką gauti ir turėti, bet trūkumas, kuris kliudo žmogui ar sistemai vystytis ir tobulėti (3 , 21p.).

Poreikiai klasifikuojami įvairiai. Populiariausia klasifikacija yra :

 Pirminiai, t.y.,fiziologiniai poreikiai , kurių objektas – maistas , gėrimas, miegas , oras, palanki temperatūra. Šie poreikiai kyla iš esminių gyvenimo būtinybių, jie svarbūs žmogaus egzistencijai.

 Antriniai,t.y.,socialiniai bei psichologiniai poreikiai . Kuo intensyvesnis individo poreikis , tuo sudėtingesnis jo motyvavimo mechanizmas. Populiariausias jo pagrindimas – vadovaujantis biheviorizmo teorija, tačiau pastaruoju metu vis dažniau motyvų ieškoma ir humanistinėje psichologijoje.

Norint nustatyti ir suprasti žmogaus poreikį kiekvienoje situacijoje, reikia žinoti tris

pagrindinius dalykus (žinių pagrindus): žmogaus vystymąsi, žmonių skirtybes ir socialinių sistemų teoriją. L.C.Johnson (2001) teigia, kad kiekviena teorija nagrinėja žmogaus poreikį iš skirtingų pozicijų; visos kartu apibūdina žmogaus gyvenimo situacijų sudėtingumą(3 , 23p.).

Žmogaus poreikis , pagal žmogaus vystymosi sampratą, rodo, kad žmonės vystosi fiziškai,

kognityviai, socialiai, emocionaliai ir dvasiškai per visą gyvenimo ciklą. Yra tam tikri rodiklai, kuriais galima nustatyti augimą įvairiais gyvenimo tarpsniais. Pažintiniam supratimui pamatuoti naudojami Jean Piaget darbai – vertinama, kaip žmogus supranta tam tikras sąvokas arba taikomi testai nustatyti jo intelektą.Socialinėje ir emocinėje srityje dažnai yra remiamasi Eriko Eriksono darbu kaip atramos tašku. Jo “Žmogaus aštuonių pakopų” teorija grindžiama psichosocialinių užduočių, atitinkančių kiekvieną amžiaus tarpsnį, sprendimu. Ji yra naudinga nustatyti, ar pasiektas reikiamas psichosocialinis išsivystymas.

Nors yra bendrų poreikių, žmonės juos tenkina skirtingais būdais. Šiems būdams didelę įtaką turi kultūra, fizinė negalia, socialiniai ir ekonominiai veiksniai, lytis ar seksualiniai prioritetai ir tam tikrų visuomenės grupių diskriminacija. Samprata, pabrėžianti žmonių
skirtybes, yra naudinga kalbant apie žmogaus poreikį daugiakultūrinėje visuomenėje.L.C. Johnson (2001) teigia, kad žmonių skirtybių sąvoka socialinio darbo literatūroje pradėta vartoti palyginti neseniai. Ji jungia supratimą apie kultūros prigimtį ir jos įtaką žmogaus vystymuisi ir funkcionavimui. O dar svarbiau- nagrinėja socialinių institucijų poveikį žmogaus elgesiui (3 , 24p.).

1.2.Poreikių teorijų apžvalga

Bendruosius žmogaus poreikius nagrinėjo daugelis moksilinkų ir kūrė savas poreikių teorijas. Šiame skyriuje plačiau apžvelgsime Ch. Towle, A. Maslow ir C. Alderfer poreikių teorijas.

Charlotte Towle savo klasikiniame veikale apie socialinį darbą “Bendrieji žmogaus poreikiai” nagrinėja poreikį santykyje su veiksniais, turinčiais įtakos žmogaus vystymuisi. Towle teigimu, šie elementai yra būtini, jei norima, kad asmenys būtų motyvuoti siekti socialinių tikslų:

 Fizinė gerovė : maistas, pastogė sveikatos priežiūra;

 Galimybė vystytis emocionaliai ir protiškai;

 Santykiai su kitais žmonėmis;

 Dvasinių poreikių patenkinimas.

Ji taip pat pabrėžia, kad poreikis priklauso nuo asmens amžiaus ir gyvenimo situacijos.

Pavyzdžiui,vaikui reikia fizinės priežiūros, jis turi galimybę mokytis, jam būtini geri santykiai su mylinčiais tėvais. Suaugusiems gyvybiškai reikia maisto, pastogės,drabužių, bet jiems paprastai nereikia fizinės priežiūros.Santykiai su kitais žmonėmis būtini, tačiau gali būti įvairūs.

Abraham Maslow išdėstė poreikius tam tikra hierarhija, kuri papildo Towle požiūrį ir išplečia supratimą apie poreikį. Remiantis P.Jucevičiene (1996) , psichologas teigia, kad žmogus yra norintis individas. Jis turi įgimtą norą patenkinti poreikius. Maslow teorija turi dvi pagrindines prielaidas:

 Žmonės yra linkę kurti, kad patenkintų savo asmeninius poreikius. Kai individas poreikių patenkinti nebegali , jis yra linkęs juos mažinti.Kai poreikis patenkinamas, jis prarandą savo stiprumą, motyvuojančią jėgą;

 Žmonės turi tuos pačius poreikius(4 , 114p.).

Remiantis A. Maslow teorija anot I.Bučiūnienės (1996), žmogaus poreikiai gali būti

klasifikuojami į grupes pagal penkis hierarchijos lygius, kurie sudaro piramidę. Einant nuo žemiausio piramidės lygio, poreikiai išsidėsto tokia tvarka:

 Fiziologiniai poreikiai :alkis , troškulys, miegas, seksas;

 Saugumo poreikiai : saugumo ir apsigynimo nuo skausmo, baimės, pykčio, ateities garantijų, tvarkos poreikiai ;

 Socialiniai poreikiai : priklausymo grupei poreikis, poreikis meilei, švelnumui;

 Pagarbos ir savigarbos poreikiai : pasiekimų, sėkmės, pritarimo, pripažinimo poreikiai;

 Saviraiškos poreikiai :kūrybingumo, asmeninio vystymosi, veiklos įprasminimo poreikiai (1 , 10p.).

Anot P. Jucevičienės, A. Maslow poreikių hierarhiją skirsto dar į du lygius:

 Aukštesniojo lygmens poreikiai – saviraiškos ir pagarbos;

 Žemesniojo lygmens poreikiai – socialiniai, saugumo, fiziologiniai.

A. Maslow teorija teigia, kad žmonės nėra motyvuoti patenkinti dviejų lygių poreikių tuo pačiu metu (4 , 115p.).Tačiau, pasak A. Seiliaus, būtina žinoti, kad A. Maslow tyrimu metu nustatė, jog yra žmonių, kuriems savigarba būna svarbiau negu žemesni poreikiai , ir kad poreikių hierarhija nėra jau tokia “kieta”. Beje, tokių žmonių ne dauguma(7 , 124p.).

Praplėsdamas A. Maslow poreikių teoriją, C. Alderfer suformulavo naują poreikių skirstymo modelį.J.A. Wagner III ir J.R. Hollenbeck teigia, kad ši teorija buvo suformuluota todėl, kad A. Maslow teorijos taikymo praktikoje tyrimai atskleidė šios poreikių teorijos netobulumus.

P. Jucevičienė(1996) teigia, kad C. Alderfer savo poreikių teoriją pavadino ERG(lietuviškai EGA) teorija. Šios trys raidės reiškia tris svarbiausias poreikių grupes: egzistencijos, giminystės ir augimo. C. Alderfer(EGA) teorija teigia, kad pirmoje pakopoje yra egzistencijos poreikiai , kurie atitinka ir A. Maslow fiziologinius poreikius ir materialinę saugumo poreikių dalį. Antra pakopa – giminystės poreikiai . Ji apima saugumo (žmonių tarpusavio santykius) ir socialinius poreikius. Viršūnėje yra augimo poreikiai . Juos sudaro pagarbos ir saviraiškos poreikiai (4 , 125p.).

EGA teorija teigia, jog patenkinus žemesniojo lygmens poreikius, jie tampa mažiau svarbūs ir nebemotyvuoja individo, o aukštesniojo lygmens poreikiai tampa dar svarbesni.

2. JOTAINIŲ PENSIONATO ĮSIKŪRIMO PRIELAIDOS IR INSTITUCIJOS RAIDA

Netoli Panevėžio, Jotainių kaime , šimtamečių medžių pavėsyje, stovi buvęs grafo Zavišo dvaras, kuris istoriniuose dokumentuose minimas jau XVI amžiuje. Šiuo metu dvaro patalpose yra įsikūręs dabartinis Jotainių pensionatas. Šio dvaro savininkai seniai iškeliavo anapilin, palikdami prisiminimui tik kapo kauburėlį su užrašu , kad ilsisi grafų Zavišų šeima. Jei prabiltų šimtametės liepos bei dvaro sienos, jos galėtų daug papasakoti apie savo šeimininkų nuveiktus darbus, jų likimus. Jos galėtų kalbėti apie tai , kaip šis dvaras po karo tapo senelių prieglauda, o vėliau psichoneurologiniu pensionatu. Labai graudu klausytis nuostabios parko alėjos pasakojimo apie tai, kaip tarybiniais laikais, kažkieno nurodymu , traktoriumi buvo sulyginta Zavišų šeimos kapavietė, kaip nugriautas gražus architektūrinis pastatas ir 1979 m.
nelabai atitinkantis dabartinę paskirtį didžiulis trijų aukštų priestatas apgyvendinimui žmonėms su negalia. 1991 metais psichoneurologinis internatas buvo pavadintas tiesiog Jotainių pensionatu, kuriame gyveno 310 gyventojų. Tuo metu prie pensionato glaudėsi didelis pagalbinis ūkis su 128 ha žemės plotu bei didelia raguočių ir kiaulių ferma. 1993 metais pagalbinis ūkis buvo reorganizuotas, likviduota gyvulių ferma. Pensionatui liko 30 ha žemės , kuri šiuo metu apsodinama reikalingomis daržovėmis bei grūdinėmis kultūromis ir du arkliai , kuriais dar ir dabar mielai rūpinasi pensionato gyventojas P.Kučinskas. Šiuo metu pensionate gyvena 210 gyventojų nuo 18m. Iki gilios senatvės. 50 iš jų visiškai bejėgiai, reikalaujantys nuolatinės globos, kiti gyvenimo eigoje tapę fiziniai ligoniai su psichikos sutrikimais.

Šiuo metu Jūs matote 34% šio straipsnio.
Matomi 1569 žodžiai iš 4643 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.