Persivalgymo sutrikimai
5 (100%) 1 vote

Persivalgymo sutrikimai

11213141

TURINYS:

Įvadas 3

Persivalgymos sutrikimai 4

Persivalgymo sutrikimas 4

Persivalgymo sutrikimui būdingi simptomai 4

Medicininės pasekmės 4

Apie persivalgymo sutrikimą 4

Kodėl svarbu gydyti valgymo sutrikimus? 5

Kaip gydomi valgymo sutrikimai? 5

Maisto vengimo emocinis sutrikimas 5

Pasirinktinis valgymas 5

Anoreksija ir bulimija 5

Truputis istorijos 6

Anoreksija ar bulimija? 6

Statistika 6

Kas yra anoreksija? 6

Nervinė anoreksija 7

Anoreksijos požymiai 9

Kas sukelia anoreksiją? 9

Biologiniai veiksniai 9

Psichologiniai veiksnia 9

Šeimos ir visuomenės veiksniai 9

Anoreksijos padariniai 10

Psichikos sutrikimas 10

Mytibos sutrikimai 10

Fiziniai sutrikimai 10

Patarimai 11

Nervinė bulimija 11

Rizikos grupės 11

Bulimijos požymia 12

Kas būdinga sergantiems bulimija? 12

Ligos priežastys 12

Bulimijos simptomai 13

Ligos eiga 13

Bulimijos padariniai 13

Komplikacijos 14

Kaip kontroliuoti apetitą 14

Patarimai 14

Anoreksijos ir bulimijos pasekmės sveikatai 15

Išvados 15

Literatūra 16

Įvadas

„Jaunas žmogus, neatitinkantis (arba suvokiantis save kaip neatitinkantį) nustatytų išvaizdos standartų, išgyvena nuolatinį nerimą, spaudimą, kritiką, kad yra ne toks. Tačiau, pvz., tik 1 procentas visų moterų natūraliai atitinka reklamos, spaudos siūlomą įvaizdį“

psichoterapeutė Ilona Kajokienė

Pernelyg griežtai laikantis dietų galima susirgti sunkiomis ligomis – anoreksija ir bulimija. Sakoma, kad grožis reikalauja aukų, tačiau viskas turi ribas. Vis daugiau dėmesio šioms ligoms skiria spauda ir televizija: ligų atvejų vis daugėja, o padariniai gali būti labai liūdni. 5-18 proc. ligonių miršta, 40 proc. atvejų liga tampa chroniška. Kasmet daugiau ir vis jaunesnių žmonių kenčia nuo valgymo sutrikimų – anoreksijos ir bulimijos. Vyraujantis liekno kūno idealas, noras būti panašiais į merginas ir vaikinus iš žurnalų viršelių, baimė tapti storais ir atstumiančiais, skatina laikytis dietų, atsisakyti tam tikro maisto, kartais net badauti. Valgymo sutrikimais dažniausiai suserga žmonės, keliantys sau sunkiai įgyvendinamus tikslus, visose srityse siekiantys tobulumo, linkę į depresiją. Didelę riziką susirgti turi ir tie žmonės, kurių profesija susijusi su liekno kūno išraiška (kai kurių sporto šakų atstovai, balerinos, modeliai, šokėjai ir kt.). Valgymo sutrikimų buvo visais laikais, tik anksčiau jie buvo labiau susiję su dvasiniais išgyvenimais, askeze, atsisakymu. Tada nebuvo vartotojiškos kultūros, dietinių produktų, komercijos, žurnalų, tobulybių ieškojimo, sveikų moterų vertimo nesveikomis. Kaip liga, ji visada buvo, tik dabar mes jos turime daugiau. Tarybų Sąjungoje, už uždarų sienų, tokius dalykus buvo lengviau kontroliuoti. Tarybinė moteris buvo vertinama už tai, kiek vaikų užaugino, kiek karvių primelžė, kiek detalių pagamino, ar planą įvykdė. Šiuo metu moteris verta tiek, kiek ji turi ant savo kūno, kiek kilogramų numetė, kaip atrodo, kiek kremų naudoja, ar padarė karjerą. Visiškai kiti akcentai. Valgymo sutrikimai prasideda paauglystėje. Dabar šiek tiek anksčiau – nuo 11–12 metų. Labai daug 16 metų pacientų – paauglių, kurie labai išgyvena dėl pradėjusio keistis kūno ir bando jį „koreguoti“.Paauglystė ypatinga tuo, kad kūnas ima keistis ir atsiranda baimė bręsti. Pirmiausia jaunuolį ar mergaitę išgąsdina lytinis brendimas. Nedaug informacijos apie tai, kad lytiškai bręstant ima didėti poodinis riebalų sluoksnis. Jei tai būtų akcentuojama, merginos nebijotų, kad staiga pradės „tukti“, „storėti“. Paauglės Lietuvoje priauga 5–8 kilogramus. Tai joms didelis stresas. Jos nesijaučia saugios, kyla nerimas. Jei seksualinė branda būna ypač ankstyvoje paauglystėje, mergaitės staiga tampa motinos, klasėje išsiskiria ir pasidaro pašaipų objektu. Vaikai labai žiaurūs, greitai pastebi, kad kitas yra kitoks ir to netoleruoja, ima šaipytis: tu esi stora ir visokia kitokia. O valgymas malšina nerimą. Kalbėdamas su trisdešimtmete jos gyvenime dažnai gali aptikti bandymų badauti, keisti save jau paauglystėje. Jos ateina būdamos trisdešimties, bet problemos dažnai būna senos – jos nesugebėjo išspręsti sunkumų paauglystėje. Brandaus amžiaus, bet visiškai nemoka funkcionuoti autonomiškai, nepriklausomai. Gyvena su tėvais, kuriems 70 metų, bet bendraudamos atlieka vaiko vaidmenį. Kita vertus, liga padaro žmogų labai priklausomą nuo kito. Kartais svoris krenta dėl depresijos. Anoreksija yra pirmiausia pirmūnių liga: jos turi aukštus tikslus, į viską labai sudėtingai žiūri, turi visur pirmauti, jos – lyderės. Todėl keičia savo išvaizdą ir „nusibadauja“. Taip pat labai daug studentų ir vyresnio amžiaus moterų – 35–38 metų. Ar anoreksija serga tik merginos? Serga ir vyrai, tik jie rečiau kreipiasi, nes sirgti šia liga yra gėda. Todėl maždaug 95 procentai pacientų moterys. Vyrai susirūpina ne dėl liesumo, bet dėl vyriškumo. Jie sėdi klubuose, maskatuoja sporto įrenginiais ir tikisi, kad taps vyriškesni. Moters idealas – būti liesesnei, o vyro – stipriu, dideliu, vyrišku vyru. Anoreksija ir bulimija dažniausiai serga jaunesni vaikinai, paaugliai, kurie nori keisti savo įvaizdį, akcentuoja kūną, vartoja hormonus arba labai intensyviai sportuoja.

Persivalgymo sutrikimas

Persivalgymo sutrikimas – tai valgymo sutrikimas,
apibūdinamas nuolatiniais persivalgymo priepuoliais, be reguliaraus pasipriešinimo jiems.

Persivalgymo sutrikimui būdingi simptomai:

• Dažni epizodai, kuomet per trumpą laiką suvartojami dideli maisto kiekiai.

• Savijauta, kad nebegali kontroliuoti mitybos elgesio.

• Gėda ar pasišlykštėjimas savo elgesiu.

• Valgymas tuomet, kai žmogus nejaučia alkio; valgymas pasislėpus.

Medicininės pasekmės.

Dažniausiai pasekmės susijusios su klinikiniu nutukimu:

• Aukštas kraujospūdis.

• Aukštas cholesterolio kiekis kraujyje.

• Širdies veiklos sutrikimai.

• Diabetas.

• Tulžies pūslės sutrikimai.

Apie persivalgymo sutrikimą:

• Paplitimas: 1 – 5 % bendros populiacijos.

• Dažniau paveikia moteris (60 % sergančiųjų).

• Sergantieji valgymo sutrikimu gali turėti normalų arba šiek tiek didesnį nei vidutinį kūno svorį.

• Persivalgymą sutrikimą dažnai lydi depresijos simptomai.

• Sergantieji dažnai patiria stresą, gėdą, kaltę dėl savo ligos.

Kodėl svarbu gydyti valgymo sutrikimus?

1. Jie sukelia fizinius ir psichinius sutrikimus.

2. Kadangi dažniausiai atsiranda paauglystėje, gali pažeisti normalų asmenybės vystymąsi.

3. Sukelia įtampą šeimoje.

4. Laiku pradėjus gydymą mažėja ligos pasikartojimo galimybė.

5. Tai yra plačiai paplitęs vienas iš pavojingiausių psichinių sutrikimų.

6. Sergant bulimija didėja suicido pavojus.

Kaip gydomi valgymo sutrikimai?

Valgymo sutrikimų gydymo būdai skirstomi į tris grupes: mitybos sureguliavimas, medikamentinis gydymas ir psichoterapija, kuri gali būti taikoma ne tik pacientams, bet ir jų šeimoms. Kadangi apie 80 proc. valgymo sutrikimų atvejų diagnozuojami ir kiti psichikos sutrikimai (dažniausiai nuotaikų, nerimo, asmenybės sutrikimai ir piktnaudžiavimas įvairiomis medžiagomis), gydomi ir gretutiniai sutrikimai. Laiku suteikus reikiamą pagalbą, visiškai pasveiksta apie 40 proc. sergančiųjų nervine anoreksija ir apie 50 proc. sergančiųjų nervine bulimija.

Maisto vengimo emocinis sutrikimas

Šiam sutrikimui būdingas šreikštas maisto vengimas. Svorio sumažėjimas yra toks pats ryškus, kaip ir nervinės anoreksijos atveju, tačiau nėra nuolatinio susirūpinimo svoriu/figūra, nebūdingas iškreiptas kūno vaizdo suvokimas. Maisto vengimas dažniausiai turi emocines priežastis (pvz., nerimas, depresija, obsesyvumas) arba kyla dėl skausmo ar apetito stokos.

Pasirinktinis valgymas

Turintys šį sutrikimą pacientai paprastai turi labai siaurą maisto asortimentą (mažiau nei 12). Maitinasi daugiausia angliavandeniais. Svoris išlieka normalus, nėra nuolatinio susirūpinimo svoriu/figūra, nebūdingas iškreiptas kūno vaizdo suvokimas.

Anoreksija ir bulimija

Pernelyg griežtai laikantis dietų galima susirgti sunkiomis ligomis – anoreksija ir bulimija.

Sakoma, kad grožis reikalauja aukų, tačiau viskas turi ribas. Pernelyg griežtai laikantis dietų galima susirgti sunkiomis ligomis – anoreksija ir bulimija. Vis daugiau dėmesio šioms ligoms skiria spauda ir televizija: ligų atvejų vis daugėja, o padariniai gali būti labai liūdni. 5-18 proc. ligonių miršta, 40 proc. atvejų liga tampa chroniška.

Truputis istorijos

Anoreksija pirmą kartą minima viduramžių epochoje. Tyrinėjant viduramžių aukštuomenės gyvenimą buvo rastas dokumentuose aprašytas 1245 metais gimusios Vengrijos princesės Margaritos gyvenimas. Jos tėvas norėjo, kad princesė taptų vienuole, tačiau vėliau pakeitė savo sprendimą ir pradėjo ieškoti jai vyro. Gaila, tačiau vyras buvo renkamas kaip sosto įpėdinis, o į princesės Margaritos norus nebuvo atsižvelgiama. Margaritai nepatiko nei vienas kandidatas, todėl ji stengėsi atrodyti kuo bjauresnė, kad vyrai iš tolo jos bijotų. Ji ėmė pasninkauti ir dirbti iki išsekimo. Jos kūnas labai sumenko ir būdama 26 metų ji mirė. Badavimas, normalaus svorio baimė bei per didelis fizinis krūvis yra anoreksijos požymiai.

Anoreksija ar bulimija?

Atskirti anoreksiją nuo bulimijos dažnai būna sunku, nors abi ligos turi savo bruožų. Anoreksijai būdingas staigus svorio mažėjimas, o bulimijai – alkio priepuoliai. Nuo vienos ligos prie kitos pereinama pamažu, todėl sunku nustatyti, kur yra riba. Neretai sergantiems pasitaiko simptomų mišinys.

Statistika

Anoreksija yra gana dažna liga. Dažniausiai serga moterys (1-2 proc.), daug rečiau vyrai (0,1 proc.). Dažniausiai suserga 12-18 metų merginos, tačiau serga ir vyresnės moterys, taip pat vaikai, kurie prisižiūri filmų, juos paveikia kiti vaikai ar suaugusieji. Ypač jautrūs yra žmonės, kurių profesija susijusi su grakščiu kūnu (šokėjai, modeliai, atletai ir kt.) – 5-18 proc. Ligų baigiasi mirtimi.

Jei nesigydoma, anoreksija tampa chroniška liga maždaug 40 proc. ligonių. 20-30 proc. pasveiksta savaime, t.y. svoris normalizuojasi, tačiau psichiniai ir socialiniai sutrikimai išlieka.

Nuo septinto dešimtmečio ši liga diagnozuojama dažniau. Negalima vienareikšmiškai atsakyti kokios yra priežastys. Gal padaugėjo sergančių, o gal medikai skiria daugiau dėmesio šiai ligai.

Bulimijos rizikos grupei priklauso 1-3 proc. moterų ir 0,3 proc. vyrų. Teisingai gydant ligą pasveiksta 20-30 proc. ligonių, 30 proc. ligonių būklė pagerėja.

Kas yra anoreksija?

Anoreksija – valgymo sutrikimas, dažniau pasitaikantis mergaitėms ar moterims nei vyrams. Jos pradeda
smarkiai riboti suvalgomo maisto kiekį, kad kūno svoris nukrenta 15 ir daugiau procentų. Moterims nutrūksta menstruacijų ciklai (o mergaitėms neprasideda kada turėtų). Jos labai mažai valgo įtikėjusios, jog yra pernelyg storos, nors iš tiesų neturi viršsvorio. Kenčiantys nuo anoreksijos, paprastai perdėtai rūpinasi valgomo maisto kokybe, atidžiai kontroliuoja kaloringumą, susidaro savas taisykles – ką valgyti ir ko jokiu būdu ne. Susigalvoja ypatingus būdus kaip valgyti ir gyventi. Jie gali visiškai atsisakyti maisto, kuriame yra riebalų, sąmoningai vengti storinančio maisto arba reikalauti, kad maistas būtų paruoštas ir pateiktas tik jų sugalvotu būdu. Užsiima pernelyg aktyvia fizine veikla. Tipiškiausia ligos pradžia sietina su 12- 14 m. amžiumi. Nustatyta, kad besilaikančios dietos paauglės valgymo sutrikimais suserga 8 kartus dažniau, nei jų bendraamžės, tačiau anoreksija nebutinai susijusi su paauglystėje vykstančiais pokyčiais. Kasmet vis didėja vaikų su valgymo sutrikimais skaičius, bet sergančiųjų vaikų tarpe mažesnių nei 7 m. pasitaiko retai. Pasaulyje didžiausiomis rizikos grupėmis laikoma – 14- 20 m. merginos bei moterys, 15- 19 m. baletošokėjos. Berniukai dažniau serga anoreksija nei paaugliai vaikinai arba vyrai.

Gydymo procesas yra labai ilgas. Žmogus, kenčiantis nuo anoreksijos, pasiekia kritinį svorį, ir net fiziškai nebepajėgia užsiimti jamįprasta kasdiene veikla. Reanimacijos ar ligoninės gydytojams pirmiausia tenka kovoti už paciento somatinės būklės atstatymą. po kurio seka ilgas gydymas (psichiatrijos klinikoje, paskui ambulatoriškai) medikamentais bei psichoterapija. Kartais tai trunka metus, o kartais ir kelis. Pasveikimas prasideda nuo atsistačios fiziologinės kūno veiklos. O tada ilgalaikėje psichoterapijoje bandomas formuoti sugebėjimas rūpintis pačiu avimi.Lietuvoje Ligonių kasų nustatytas anoreksijos gydymo laikas stacionare yra 32 dienos.Tuo tarpu Švedijos, Anglijos, JAV klinikose nervinė anoreksija gydoma ne trumpiau 6 mėn., po to gydymas tęsiamas dieniniuose stacionaruose. Sėkmingu atveju tai trunka apie metus… Nors pagrindinės nervinės anoreksijos priežastys toliau lieka neaiškios, tačiau vis daugiau duomenų rodo sociokultūrinių faktorių svarbą.

Nervinė anoreksija (anorexia nervosa)

Tiesiogiai išvertus „anorexia“ – apetito nebuvimas. Tai neteisingas ligos apibūdinimas, nes dažnai sutrinka ne apetitas, o mityba. Žodis „nervosa“ rodo, kad sutrikimo priežastis yra susijusi su centrine nervų sistema.

Nervinė anoreksija – tai valgymo sutrikimas, atsiradęs pradėjus labai riboti valgomo maisto kiekį arba visiškai jo atsisakius.

Anoreksikai, nepaisant jų svorio, mano esantys nutukę. Dažnai jie nesupranta, kad jau pakankamai sumažino svorį, ir vis tiek mano, jog dar yra nutukę, jie siekia tobulybės ir kelia savo kūnui labai didelius reikalavimus. Džiaugiasi galėdami valdyti savo kūną, o svorio mažėjimą sieja su pastangų rezultatais. Norėdami numesti kuo daugiau svorio, jie vengia kaloringo maisto ir gali išsekti net iki mirties. Dažniausios mirties priežastys būna depresija bei ligos, kurių negali nugalėti nusilpęs organizmas. Mirtingumas yra apie 5-18 proc.

• Nervine anoreksija dažniausiai suserga 14-18 metų paauglės ir jaunos moterys.

• Iš visų sergančiųjų vyrai sudaro 5-10 proc.

• Berniukai dažniau serga anoreksija nei paaugliai ar suaugę vyrai.

• Nuo anoreksijos miršta 5-10 proc.sergančiųjų.

Anoreksija sergančių asmenų kūno svoris 15 proc. ir daugiau yra mažesnis už normalų (KMI ≤ 17,5). KMI – tai kūno masės indeksas, apskaičiuojamas pagal formulę:



(Normalus kūno svoris, kai KMI 18,5 – 24,9).

• Sergančiuosius kamuoja didelė baimė priaugti svorio nors dažnai jie sveria per mažai. Įkyrios mintys verčia jaunuolius sąmoningai mažinti svorį, vengti kaloringo maisto. Anoreksija sergantys asmenys pastoviai domisi dietomis, aktyviai užsiima fizine veikla, slepia savo valgymo įpročius, tėvams ir draugams sako, kad valgo normaliai.

• Sergantiems anoreksija pakinta kūno formos suvokimas. Net išsekę dėl bado žmonės jaučiasi nutukę, nepastebi savo liesumo ir per mažo svorio, mato tik nereikalingus riebalus, kuriais nori atsikratyti ir toliau laikosi dietos.

• Moterims išnyksta menstruacijos. Vyrams – sumažėja seksualinis potraukis ir potencija.

• Jei valgymo sutrikimai prasideda prieš lytinio brendimo pradžią, tai brendimas gali sulėtėti arba visiškai sustoti.

Nervinę anoreksiją galima įtarti pastebėjus, kad paauglys (dažniausiai) palaipsniui mažina maisto porcijas, kol visai nustoja valgyti. Meluoja apie valgį tėvams ir draugams. Vengia bendrauti su žmonėmis, nutolsta nuo draugų, pasineria į mokslus. Tvirtina, kad „jaučiasi storas“, net jei yra išsekęs, arba galvoja, kad kuri nors viena kūno dalis yra „per stora“. Bijo priaugti svorio. Labiausiai domisi sportu, svorio metimu ir dietomis. Negali susikaupti, jam sunku užmigti, nuolat šalta.Sergantys nervine bulimija badauja, paskui per trumpą laiką suvalgo gausybę maisto, persivalgo, paskui vemia, vartoja laisvinančiuosius ir aktyviai sportuoja, savo mitybos įpročius slepia nuo tėvų ir draugų. Bjaurisi ir gėdijasi tokio savo elgesio, yra prislėgti, dažnai kintančios nuotaikos, jaučia, kad negali kontroliuoti savo gyvenimo. Juos apsėda mintis
apie svorio metimą, nors svoris visai normalus ar kiek padidėja.

Didžiosios Britanijos valgymo sutrikimų asociacijos duomenimis 0,8 proc. populiacijos serga nervine anoreksija, nervine bulimija – 1 proc. Apie 10 proc. ilgai sergančių anorektikų miršta nuo išsekimo. (Lietuvoje tikslūs epidemiologiniai tyrimai nebuvo atlikti.)

Anoreksijos požymiai

1. Kūno svoris mažiausiai 15 proc. yra mažesnis už normalų. Kūno masė apskaičiuojama pagal kūno masės indekso (KMI) formulę. 15 proc. mažiau normos atitinka KMI 17,5.

2. Didelė baimė priaugti svorio, nutukti, neatsižvelgiant į dabartinį svorį.

3. Sutrikęs kūno suvokimas (svorio, formos). Net išsekęs dėl bado žmogus jaučiasi nutukęs.

4. Trečdaliui moterų išnyksta menstruacijos.

Kas sukelia anoreksiją?

Progresuojant ligai drauge veikia ir biologiniai, ir psichologiniai, ir šeimos bei visuomenės veiksniai.

Biologiniai veiksniai

Manoma, kad sergančioms anoreksija moterims sutrinka galvos smegenų zona, kuri kontroliuoja norą valgyti, seksualinį potraukį ir menstruacijas. Gali būti, kad šis sutrikimas yra ne anoreksijos priežastis, o mažėjančio svorio padarinys. Buvo atlikti tyrimai su dvyniais. Dvyniai būna monozigotiniai ir dizigotiniai. Monozigotiniai dvyniai išsivysto iš to paties apvaisinto kiaušinėlio (zigotos) dalių, kai jos atsiskiria viena nuo kitos. Tokie dvyniai turi identišką genetinę informaciją ir yra labai panašūs. Dizigotiniai dvyniai išsivysto, kai apvaisinami du kiaušinėliai skirtingais spermatozoidais. Tokie dvyniai turi nevienodus genus ir gali būti net skirtingų lyčių. Tyrimai rodo, kad tikimybė susirgti anoreksija antram monozigotiniam dvyniui, jei ja serga pirmasis, yra 50 proc., o heterozigotiniam dvyniui – 10 proc.. Tai rodo, kad didelę įtaką daro paveldimumas.

Psichologiniai veiksniai

Šiuo metu Jūs matote 52% šio straipsnio.
Matomi 2629 žodžiai iš 5009 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.