Personalo vadyba
5 (100%) 1 vote

Personalo vadyba

vadybos samprata

vadyba yra mokslas apie efektyvu ir nasu tikslu pasiekima, planuojant, organizuojant, vadovaujant ir kontroliuojant organizacijos isteklius.

vadybos sfrera – valdymas:

• zmoniu;

• soc. grupiu;

• ivairaus tipo organizaciju: imoniu, istaigu, nepelno organizaciju ir t.t.

vadyba – mokslas apie valdyma. valdymo funkcijos: planuoti, organizuoti, vadovauti, kontroliuoti.

organizacija – tai grupe zmoniu, kartu dirbanciu tam tikroje strukturoje, kad pasiektu uzbrezta tiksla ar tikslu visuma.

organizacijos veikia visuose 3 sektoriuose – gamybos, gamybos ir aptarnavimo.

priklausomybe ivairi: gali buti valstybines, akcines, privacios, individualios ir kt.

organizacijos paprastai yra ilgalaikes, jos padeda susieti musu praeiti, dabarti bei ateiti.

organizacijos daro poveiki musu gyvenimui, gyvenimo lygio standartams.

soc. darinys, struktura, tikslas – organizacijoje.

organizaciju charakteristikos

grupes nariu veikla samoningai koordinuojama stengiantis pasiekti uzsibrezta tiksla.

turi bendra tiksla; visi organizacijos nariai drauge dirba siekiant sio tikslo.

savo tikslams pasiekti sukuria plana. jos taip pat turi isigyti ir paskirstyti isteklius savo tikslams igyvendinti.

vadybos tikslas yra organizuoti darba taip, kad iskilusius uzdavinius galetume isspresti taikiai, per trumpiausia laika, maziausiomis sanaudomis.

organizacijos aplinka

organizacijos nera nei visiskai nepriklausomos, nei visiskai uzdaros.

jos keiciasi istekliais su isorine aplinka ir yra nuo jos priklausomos.

isorine aplinka – visi uz organizacijos ribu esantys elementai, nuo kuriu priklauso organizacijos veikla.

organizacijos rysiai su aplinka

is isoresaplinka organizacijos ima isteklius (iejimus/input) , perdirba juos i gaminius/paslaugas ir rezultatus (isejimus/output).

organizaciju vadovai

pagal lygius:

• zemiausio;

• vidurinio;

• auksciausio.

pagal pobudi:

• funkciniai;

• linijiniai.

zemiausio lygio vadovai atsakingi tik uz vykdytojudarba, vidurinio lygio – vadovauja zemiausio lygio vadovams ir kartais specialistu veiklai; auksciausio lygio – atsako uz visos organizacijos valdyba.

vadovu skirstymas pagal funkcijas

funkcijos: klasifikacija, taikoma organizacijos panasiu veiklu grupems, tokioms kaip marketingas ar operacijoms apibudinti.

fnukcinis vadovas – atsakingas tik uz viena organizacijos darbo sriti.

linijinis vadovas – asmuo, atsakingas uz organizacijos ar jos dalies visas funkcines sritis.

techniniai igudziai: sugebejimas panaudoti specializuotos srities proceduras, metodus bei zinias.

darbo su zmonemis igudziai: sugebejimas dirbti su zmonemis, juos suprasti, skatinti tiek pavienius asmenis, tiek ir visa grupe.

koncepciniai igudziai – sugebejimas koordinuoti ir integruoti visus organizacijos interesus bei veiklas.

vadybos teoriju raida

vadybos praktika labai sena.

senoves imperiju ir vietos organizacijas siekta panaudoti turtui isigyti ir politinei valdziai islaikyti.

vadybos terorija paprastai yra laikoma palyginti nauju reiskiniu, atsiradusiu su vakaru pasaulio industrializacija 19a.

teorijos negali pateikti visu atsakymu ir skatina mus toliau mokytis.

teorija – nuosekli teiginiu visuma, pateikta taip, kad paaiskintu rysius tarp 2 ar daugiau tiriamu faktu.

teorijos sukelia stabilumo musu patirtiessuvokimui. teorija teikia kriterijus nustatyti, kas svarbu.

teorijos mus igalinaveiksmingai bendrauti.

teorijos igalina, o is tikro ragina mus nuolat mokytis suprasti pasauli, kuriame gyvename.

teorijos turi ribas; bet kuri viena teorija gali aprepti tik tam tikra sfera.

vadybos praktikos ir mokslo evoliucija

klasikine vadybos kryptis:

• mokslinis valdymas;

• biurokratine organizacija;

• administracine mokykla.

humanistine vadyba:

• zmogiskuju santykiu judejimas;

• zmogiskuju resursu koncepcija;

• bihevioristine preiga.

vadybos mokslas:

• sisteminis poziuris;

• situacinis poziuris;

• naujas mastymas vadyboje.

klasikine vadyba

mokslinio valdymo mokykla

mokslinio valdymo teorija – vadybos kryptis, siekusi moksliskai nustatyti geriausias bet kurios uzduoties atlikimo metodus, taip pat patikrinti, apmokyti ir motyvuoti darbuotojus.

mokslinio valdymo teorija skatino poreikis didinti darbo nasuma.

autoriai: Frederickas W. Taylor, Henry L.,Grantt, Frankas ir Lilian Gilberth’ai, T. Emerson

Taylor (1856-1915)

grindzia savo filosofija 4 pagrindiniais principais:

• tikro vadybos mokslo sukurimas, kad butu galima nustatyti geriausia kiekvienos uzduoties atlikimo buda.

• darbininku parinkimas moksliniais pagrindais.

• mokslinis darbininku lavinimas ir tobulinimas.

• glaudus ir draugiski rysiai tarp administracijos ir darbininku.

administracijos ir darbininku tikslas yra bendras – didinti darbo nasuma.

diferencine darbo uzmokescio sistema – atlygio uz darba sistema, numatanti didesni uzdarbi efektyviau dirbantiems darbininkams.

Henry L. Grantt (1861-1919)

• Taylor kritika uz laiko iskelima i 1 vieta.

• dave pradzia kalendoriniam planavimui; ieskojo geriausio budo uzduociai atlikti.

• diferencijuota darbo uzmokescio sistema turi nedideli motyvacini poveiki. jo mintis: kiekvienos dienos uzduoti ivykdes darbininkas gaudavo premija. po to ivede antrine motyvacija. „priziuretojas“ (zemiausio lygio vadovas) turetu gauti premija uz kiekviena dienos norma ivykdziusi darbuotoja, plius atskira premija, jei visi darbininkai
ivykdytu jiems skirtas dienos uzduotis.

• kiekvieno darbininkorezultatai buvo skelbiami viesai ir pateikiami individualiose diagramose: juodai buvo zymimos dienos, kai ju neivykdidavo

Gilberth;ai Frank B. (1868-1924) ir Lilian M. (1878-1972)

• tyrinejo nuovargi ir judesius, jie ypac domejosi darbininku geroves kelimo budais.

• pagal ju koncepcija, nuovargis ir judesiai yra labai susije: kuo maziau judesiu, tuo mamaziau pavargstama.

• nagrinedami nufilmuotus judesius, jie sieke rasti pacius ekonomiskiausius judesius kiekvienai uzduociai, kad ji butu atliekama geriau ir maziau pavargtu.

mokslinio valdymo mokyklos indelis

• moksliniu metodu panaudojimas, ieskant geriausiu uzduociu ivykdymo metodo.

• darbuotoju atranka ir mokymas.

• darbuotoju aprupinimas istekliais, reikalingais efektyviai atlikti uzduoti.

• sistemiskas ir teisingas materialaus stimuliavimo panaudojimas, siekiant padidinti nasuma.

• planavimo ir apmastymo atskirimas nuodarbo proceso.

biurokratine organizacija

• klasikines vadybos koncepcija, kurios pagrinda sudaro racionalus, beasmenis organizacijos valdymas pasiekiamas aiskiai apibreziant darbuotoju pareigas ir atsakomybe, formaliaatskaitomybe, istekliu paskirstyma ir valdyma.

• racionaliai valdoma organizacija pasizymi didesniu efektyvumu ir lankstumu,greiciau prisitaiko prie pokyciu, nes maziau priklauso nuo pavieniu zmoniu valios ir noru.

• pradininkas: Max Veberis (vokietis)

biurokratijos elementai

• darbo pasidalijimas su aiskiu pareigu ir atsakomybes apibrezimu.

• hierarchine struktura suformuojama pagal formalius igaliojimus.

• karjiera lemia kvalifikacija, nustatoma egzaminu.

• visi administraciniai aktai sudaromi rastu. tai organizacijos atmintis.

• vadovai nera organizacijos savininkai.

• vadovu veikla reglamentuoja taisykles ir proceduros, kas leidzia ja prognozuoti. taisykles vienodai galioja visiems.

administracine mokykla

• mokslinis valdymas tyre cecha ir pavienio darbininko darbo nasumo didinimo klausimus.

• si teorija issirutuliojo is poreikio valdytisudetingas organizacijas ir demesi sutelke i valdyma, megindama nustatyti tuos principus ir igudzius, kurie sudaro efektingo vadovavimo pagrinda.

• autoriai: Henry Fayol, Mary Parker Follett, Ch. Barnorel

indelis

• valdymo principu isvystymas

• valdymo funkciju aprasymas

• sisteminis poziuris i visos organizacijos valdyma.

humanistine vadybos kryptis

• dideliams vadovu nusivylimui, zmones ne visuomet pasirinkdavo numanomus elgesio modelius. todel padidejo noras padeti vadovavime efektingiau tvarkytis su „zmogiskaja ju organizaciju puse“.

• humanistine kryptis – grupe vadybos mokslininku, turinciu socioilogijos psihologijos ir kt. sioms disciplinoms giminingu sriciu issilavinima ir savoivairiapuses zinias panaudojanciu tam, kad geriau suprastu ir efektingiau valdytu zmones organizacijoje.

• autoriai: Elton Mayo, Abraham Maslow, Douglas McGregor.

zmoniu santykiu judejimas

• Mary Parker Follett ir Chester Barnarol itaka.

• neformalios darbo grupes – soc. darbuotoju aplinka – teigiamai veikia darbuotoju nasuma.

• „racionalaus zmogaus“ ir „socialaus zmogaus“ koncepcijos.

„hawthorne“ eksperimentai

E. Mayo (1880-1949) ir jo kolegos is Harvardo „Western Electric company“ 1924-1933 m. atliko eksperimentu serija.

„hawthorne“ efektas – galimybe, kad darbuotojai, kuriems specialiai skiriame daugiau demesio, dirbs geriau todel kad jiems skirta demesio.

zmogiskuju resursu koncepcija

darbo uzduociu formulavimas remiantis motyvacijos teorijomis, kai darbuotojai )pagrindinis demesio objektas) gauna galimybe visiskai realizuoti savo potenciala ir patenkinti savo poreikius.

A. Maslow (1908-1970)

• daugelis zmoniu problemu kyla del nepatenkintu poreikiu.

Douglas McGregor(1906-1964)

• teorija X ir teorija Y

• klasikine vadyba remiasi teorija X. kaip realesni poziuri i valdyma pasiule teorijaY

• organizacijos besiremiancios teorijaY labiau panaudoja darbuotoju intelekta bei vaizduote, o tai suteikia joms pranasuma.

• sudarius atitinkamas salygas, organizacijos darbininkai samojingai sieks igyvendinti tikslus, demonstruodami atsakomybe ir savikontrole.

biheviorizmo pakilimas

• Mayo ir jo kolegos vieni pirmuju moksliniais metodais tyre zmones darbo aplinkoje.

• veliau tyrinetojai, gyliau studijave soc. mokslus, naudojo sudetingus metodus ir eme garseti kaip „biheviorizmo atstovais“

• bihevioristai i vadybos ir organizaciju moksla ivede 2 naujus aspektus:

• jie pateike dar imantresni poziuri i zmones ir ju siekius;

• taike mokslinius metodus tirti zmoniu elgesi organizacijose kaip nedalomoje visumoje.

indelis

• tarpasmeniniu santykiu valdymo metodu panaudojimas, didinant pasitenkinimo darbu ir nasumo lygi.

• zmoniu elgesi tyrianciu mokslininku panaudojimas valdyme ir organizaciju formavime, siekiant, kad kiekvienas darbuotojas butu panaudotas pagal jo potenciala.

vadybos mokslo mokykla

• matematiniu metodu taikymas modeliuoti, tirti ir spresti valdymo problemas.

• mokykla ispopuliarejo del 2 pokario reiskiniu:

• spartus kompiuteriu bei kompiuteriniu rysiu kurimas igalino imtis sudetingu bei didesnes apimties organizaciniu problemu.

• Robertas McNamara 6-7 desimt. idiege vadybos mokslo metoda „Ford Motor“ kompanijoje. skaiciu virskinimas buvo pagrindinis budas priimti ir pateisinti sprendimus.

• siandien vadybos mokslo
problemos pradedama spresti surinkus ivairiu reikalingu specialistu atstovu komanda, kuri tures tirti problema ir pasiulyti vadovams tam tikra veiksmu krypti.

naujausi poziuriai:

sisteminis poziuris – tai poziuris i organizacija kaip i adrnia ir kryptinga sistema, susidedancia is tarpusavyje susijusiu daleliu.

atsitiktinumu poziuris – poziuris, kad valdymo budai ir metodai, kurie geriausiai uztikrina organizacijos tikslu igyvendinima.

GLOBALIZAVIMAS IR VALDYMAS

• siandienos pokyciai yra neisvengiami ir reiksmingi.

• vadovai privalo jiems ruostis.

• organizaciju veikla reikia perorientuoti.

• kaita glaudziai siejama su globalizacija.

procesas (ar keletas procesu), apimantis socialiniu santykiu ir sandoriu (vertinant pagal ju ekstensyvuma, intensyvuma, greiti ir itaka) erdvines sandoros transformacija, sukuriantis transkontinentinius ar tarpregioninius veiklos saveikos ir galios panaudojimo srautus tinklus.

• ivairiapusis daugiasluoksnis fenomenas.

• apimantis skirtingas veiklos ir saveikos sritis.

• budingas istorinis atsitiktinumas

• skirtingas poveikis net tos pacios visuomenes gyvenimo sferoms

• valstybiu ir visuomeniu suartejimas daugelyje plotmiu yra neisvengiamas

globalizacija (versle)

• tai beprecedentines apimties ir sudetingumo verslo santykiai, uzmezgami tarptautiniu mastu.

globalizacijos veiksniai

• artumas

• erdve

• poziuris

sie veiksniai pabrezia santykiu,su kuriais susiduria „globalinis“ vadovas

artumas

• vadovai dirba su daugiau vartotoju, tiekeju, instituciju, konkurentu.

• zemes rutulio susitraukimas.

• laikas ir technologijos.

• augantys zmoniu valdymo ir technologiniai igudziai.

erdve

• organizacijos padaliniu ir operaciju integracija tarptautiniu mastu.

• transnacionalinis valdymas.

poziuris

• naujas poziuris i valdymo praktika.

• poreikis dometis tarptautine situacija, dalyvaujanti pasaulio ekonomikoje.

• laikui begant, poziuris kinta.

verslo globalizacija lydi poziurio i konkurencinguma pokyciai

• konkurencingumas – santykine vieno konkurento padetis kitu konkurentu atzvilgiu.

• konkurencinis pranasumas – sugebejimas ar aplinkybes, igalinancios korporacija tam tikroje pramones sakoje gauti pelna didesni negu vidutinis.

konkurencingumo sampratos

• santykine padetis siandien, ziurint i praeiti (retrospektyvi orientacija)

konkurencinguma galima apibrezti kaip praeities veiklos zyma – tai reiskai, kad pasiseke uzimti tam tikra padeti.

sio tipo konkurencingumo kriterijai :1. salies dalis pasaulio rinkoje;2. salies gyvenimo lygis, sali galima vadinti konkurencinga, jei pajamos vienam gyventojui, sveikatos prieziuros paslaugos bei amziaus vidurkis palankus, palyginti su tuo, ko tikisi kitu saliu gyventojai.

• santykine padetis siandien, ziurint i ateiti (perspektyti orientacija)

konkurencingumas gali reiksti salies pasirengima konkuruoti ateityje. tokia konkurencingumo samprata reiskia tureti galimybiu laimeti busimas varzybas.

galimi keli sio kriterijaus matai: 1. salies darbo jegos kastai. vienu saliu darbo jegos kastu konkurencingumas, palyginti su mazesniu darbo uzmokesciu kitose salyse. tai kelia etine dilema vadovams, kaip firmos, ieskodamos darbuotoju uz mazesni atlyginima, uzdaro gamyklas savo salyse ir perkelia gamyklos pajegumus i kitas salis. 2. salia darbinanku issilavinimo lygis. vyriausybiu atstovai megsta pabrezti rastingumo lygi bei kvalifikacini pasirengima.

globalus verslas

• vadovu vaidmuo

• vyriausybiu itaka verslui

• investavimo sprendimai

• multinacionalines korporacijos

vyriausybiu itaka verslui

• valstybes galios mazejimas.

• tarptautiniai susitarimai ir strateginiai aljansai.

• agresyvesni bandymai daryti itaka verslui.

• tarptautiniai pokyciai ir politikos permainos

investavimo sprendimai

• skirtingu saliu ekonomikos lygis. ypatingas demesys skiriamas salies infrastrukturoms – fiziniu salygu ir patogumu, reikalingu ekonominei veiklai vykdyti ivertinimui. infrastruktura sudaro transporto ir komunikacijos sistemas, mokyklas(svarbios del darbininku, su reikalingais igudziais paruosimo galimybiu) ligonines, elektrines ir sanitarines salygos.

• politine rizika – galimybe, kad politiniai pokyciai tures ilgalaikiu ar trumpalaikiu pasekmiu tarptautiniu imoniu veiklai uzsienyje.

• technologijos priimtinumas skirtingoms kulturoms. sis pokytis daznai buna labaiskausmingas. kiekvienos technologijos pokytis yra sunkus,todel cia gali prireikti tos salies vyriausybes pagalbos, ir ji tokioje situacijoje gali buti svarbiausia.

vadovu vaidmuo

Perlmutter ir Hernau isskyre 3 poziurius budingus tarptautiniu imoniu vadovams:

• etnotentriskas vadovas – poziuris, kad savosios salies valdymo praktika yra geriasia uz kitu saliu taktika ir todel ji gali buti eksportuojama kartu su organizacijos prekemis ir paslaugomis.

• policentriskas vadovas – poziuris, jog uzsienio salies valdymno politika geriausiai gali suprasti jos pacios valdymo personalas, tad organizacija turetu pasitiketi padaliniais uzsienyje.

• goecentriskas vadovas – poziuris, pagal kuri pripazistami ir skirtumai, ir panasumai tarp vietines ir uzsienio valdymo politikos ir stengiamasi panaudoti efektingiausias.

multinacionalines korporacijos

2 uzsienio kapitalo isigijimo budai:

• portfelio investavimas – investavimas i uzsienio kapitala kai kompanija perka kompaniju, kurioms priklauso tas kapitalas, akcijos suteikiama teise i pelna, bet
nedalyvauja valdyme.

• tiesioginis investavimas – investavimas i uzsienio kapitala, kai kompanija perka kapitala, kuri ji pati tiesiogiai valdo. aktyvus kapitalo pirkimas ir valdymas, dazniausiai vykdomas per tarptautines imones.

tarptautine imone – didele korporacija, kurios veikla ir padaliniai (divizijos) yra issibarste po kelias salis, bet jas kontropliuoja centrine bustine.

kaip organizacijos tampa tarptautinemis

• nedaug imoniu iskart pradeda veikla tarptautiniu mastu.

• dazniausiai pereidamos tam tikras internacionalizacijos fazes, vis artimiau bendradarbiaujant su vartotojais kitose salyse.

• eksportavimas – prekiu pardavimas uzsienio rinkoje.

internacionalizacijos fazes

• pasyvus derejimasis su uzsienio imonemis. uzsakymai—— tarptautiniai susitarimai——- agentai ir brokeriai. uzduotims vykdyti sukuriamos tarptautinis skyrius.

• tiesioginiai interesai, bet dar remiamasi tarpininkais ir savais darbuotojais vazinejanciais i uzsieni.

• interesai uzsieny lemia organizacijos struktura. licenzijavimas – pardavimas teisiu realizuoti rinkoje firmos zenklu pazymetus procesus ar auditorine nuosavybe. privilegijuotu leidimu isdavimas (francize) – tam tikra licenzijavimo sutartis pagal kuria kompanija parduoda visa paketa, susidedanti is firmos zenklo, irangos, medziagu ir valdymo instrukciju.

• tiesioginis investavimas – filialas arba bendra imone – organizacija, kur vietine ir uzsienio kompanijos kartu dengia gamybos ar moksliniu tyrimu islaidas uzsienio salyse.

• globaline strategine partneryste – sajunga, kuria organizacija sudaro su viena ar daugiau uzsienio saliu, dazniausiai tikedamasi isnaudoti kitas salies galimybes ir tapti lyderiu ar tiekimo srityje, arba gamyboje.

potencialios vadibines problemos, su kuriomis susiduria organizacija

• konkurencines organizaciju strategijos.

• naujas poziuris i valdyma.

• kurybinis poziuris i veikla.

• technologines naujoves.

SPRENDIMU PRIEMIMAS

• organizacijos valdymas yra kryptingas socialinis, ekonominis bei psichologinis poveikis dirbanciuju kolektyvui, organizuojant ir koordinuojant jo veikla, efektyviausiems darbo rezultatams gauti maziausiomis sanaudomis.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2073 žodžiai iš 6855 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.