Pesticidai
5 (100%) 1 vote

Pesticidai

ĮVADAS

Referato tema: Vakarų ir Rytų karinių- politinių blokų paskirtis ir veikla pokaryje. Šio referato tikslas išnagrinėti pokaryje susiklėsčiusius vakarų ir rytų santykius, priešiškų karinių blokų atsiradimo priežastis ir jų įtaką tolimesnei pasaulio raidai. Šis istorinis laikotarpis apima 1955- 1985 metus, vadinamus Šaltojo karo laikotarpiu. Pasaulyje vyko dviejų galingų jėgų: JAV ir jų sąjungininkų bei SSRS ir kitų komunistinių šalių ideologinė ir karinė kova. JAV ir kitos vakarų šalys gynė savo demokratines vertybes, o Tarybų Sąjunga vykdė komunizmo ekspansiją. Šios kovos priežastis bei pasekmes ir bandysiu smulkiau išdėstyti bei aptarti šiame referate.

Antrojo pasaulinio karo pabaiga

1945 m. po Antrojo Pasaulinio karo įkurta Jungtinių Tautų Organizacija ir jos Saugumo Taryba atsirado kaip galių pusiausvyros ir kolektyvinio saugumo šalininkų kompromisas. Abi pusės sutarė, jog naujos organizacijos pirmtakės, Tautų Sąjungos, impotenciją, o taip pat tarpukario tvarkos destabilizaciją sukėlė bendradarbiavimo tarp didžiųjų valstybių stoka, ypač pasikartojantys nesutarimai tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų izoliacionizmas, ilgalaikis Vokietijos ir Rusijos (SSRS) pašalinimas iš tarptautinės visuomenės bei bendradarbiavimo tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių nebuvimas 4-ojo dešimtmečio pabaigoje. Mokantis iš praeities, buvo iškelta didžiųjų valstybių santarvės idėja- ji ir tapo pagrindu Jungtinių Tautų Organizacijai bei jų Saugumo Tarybai. Pastarajai, sudarytai iš veto teisę turinčių penkių nuolatinių (JAV, SSRS, Didžioji Britanija, Prancūzija, Kinija) ir šešių dvejiems metams renkamų narių, buvo suteikti platūs įgaliojimai taikai pasaulyje palaikyti: inicijuoti derybas dėl konfliktų, taikyti agresoriui sankcijas, įskaitant kolektyvines karines priemones ir pan. Taip pat buvo nutarta įsteigti kolektyvinio saugumo karines pajėgas. Padedant daugiausia Vakarų valstybėms, tokios pajėgos buvo sukurtos. Kolektyvinio saugumo sistema- ne.

Iš pradžių į šią paradoksalią situaciją per daug dėmesio nebuvo kreipta, nes Jungtinių Tautų Organizacijai neblogai klojosi ir neatrodė, kad tarptautinė sistema tampa bipoline. Vykdant Saugumo Tarybos nutarimus, 1946 m. SSRS ir Prancūzija pasitraukė atitinkamai iš Irano ir Sirijos bei Libano. 1947 m. buvo dekolonizuota Indonezija ir išspręstas konfliktas dėl Bahreino, taip pat Somalio, Etiopijos bei Libijos likimas. Galų gale šias sėkmes vainikavo juridinis Izraelio pripažinimas ir naujos vizijos žmonijai- Žmogaus teisių deklaracijos paskelbimas. Tačiau tuo pačiu metu vis labiau ėmė ryškėti pavojingi dviejų pasaulio galybių arba supervalstybių, kovos simptomai.

Šaltojo karo pradžia

Jungtinės Valstijos ir Sovietų Sąjunga buvo vienintelės planetoje supervalstybės. Vokietija ir Japonija, dvi nugalėtosios valstybės, laikinai buvo nušalintos. Kinija tebebuvo silpna. Prancūzija dar neatsigavusi, O Didžioji Britanija ekonomiškai nusilpusi. Iš Didžiojo Trejeto liko superdvejetas,

kurio tarpusavio konfliktas, pavyzdžiui, 1962 m. Kubos krizė, galėjo pastūmėti visą žmoniją į pražūtingą karą. Kitaip tariant, santykių tarp Vašingtono ir Maskvos tyrimai turėjo prisidėti pozityviai sprendžiant žmonijos gyvybės ir mirties klausimą.

Būtent minėtos supervalstybių santykių studijos iškėlė dar vieną karštą problemą- šaltojo karo kilmės problemą. Plačiau nesiaiškinant, ar apskritai šaltojo karo terminas adekvačiai atspindi tuometinius tarptautinius santykius, pabrėšime, kad tai nebuvo nei karas, nei taika. Tai nebuvo tikras karas, nes supervalstybės niekada neįsivėlė į tiesioginė karinė kontrfrontaciją, nors tarp jų iš esmės buvo konflikto būsena. Kitaip tariant, supervalstybės konfliktavo globalios geopolitinės tvarkos kontekste.

Daugumos tyrėjų šaltąjį karą lygina su treniruočių maču tarp dviejų valstybių milžinų, kurių kiekviena atlieka ėjimus ir kontrėjimus. Tokias rungtynes apibūdina, pavyzdžiui, Johno Lewiso Gaddiso studijos, kuriose analizuojama vadinamoji JAV tramdymo (containment) strategija. Pasak Gaddiso, amerikiečiai savo saugumo politikoje taikė dvi tramdymo formas: simetrinę ir asimetrinę. Pirmoji numatė adekvačią vietai, laikui ir lygmeniui reakciją, paprastai karinio pobūdžio, į grėsmes galių pusiausvyrai (sakykime, sovietai x d. Šiaurės Vietname dislokuoja 10 tankų; amerikiečiai x + 1 d. Pietų Vietname taip pat dislokuoja 10 tankų). Tuo tarpu antruoju atveju nebūtinai turėjo eiti adekvati reakcija ir paprastai ji būdavo ne karinė.

Į šaltąjį karą buvo įsitraukta pamažu. Aršus konfliktas tarp amerikiečių ir sovietų iš pradžių vyko senajame žemyne, tačiau po truputį jis apėmė ir kitus žemynus- pirma Aziją, paskui Artimuosius Rytus ir galiausiai Lotynų Ameriką bei Afriką.

Šaltojo karo priežastys

Kas kalčiausias dėl šaltojo karo pradžios? Ieškodamos atsakymo, ietis sulaužė ne viena mokslininkų (ir politikų) karta. Todėl nenuostabu, kad egzistuoja keletas aiškinimų.

Pirmasis, vadinamas ortodoksiniu, šaltojo karo sukėlimu kaltina sovietus: tai esą nulėmė SSRS ekspansija po Antrojo pasaulinio karo. Raudonosios armijos okupuotose
Rytų Europos vietose, į kurias ji įžengė, persekiodama atsitraukiančią vokiečių armiją, buvo įkurta keletas komunistinių valstybių: Bulgarijos Respublika, Vokietijos Demokratinė Respublika, Vengrijos, Lenkijos Liaudies Respublikos, Rumunijos, Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos, kuriose pats svarbiausias asmuo buvo sovietų ambasadorius, gaudavęs ir vykdydavęs nurodymus iš Maskvos. Kiek vėliau jas valdydavo šimtaprocentiniai sovietų statytiniai, pavyzdžiui, vengras Janušas Kadaras, bulgaras Georgi Dimitrovas, rumunė Anna Pauker ir kt. Karo nuvarginta Sovietų Sąjunga, užuot priėmusi garsųjį Marshallo planą, ėmė alinti šias šalis, jėga primesdama „socialistines“ struktūras ir komunistų vadovaujamas vyriausybes. O štai sovietų parama Graikijos maištininkams komunistams (1946- 1949 m.), Berlyno blokada (1948- 1949 m.) ir Korėjos karas, kurį 1950 m. pradėjo sovietų satelitė Šiaurės Korėja, įtikino Vakarų demokratines šalis komunizmo grėsmės realumu ir sustiprino šaltąjį karą. Jau 1947 m. kiek filosofuojantis amerikiečių diplomatas George`as F. Kennanas įsitikinęs rašė, kad pagrindinis sovietų politikos tikslas yra: „stengtis užpildyti kiekvieną ertmę, kiekvieną jai prieinamą plyšį pasaulio jėgų sanklodoje“.

Todėl G. Kennanas rekomendavo Vakarams imtis ilgalaikės tramdymo politikos „gudriai ir sumaniai panaudoti priešsvaras daugybėje nuolat kintančių geografinių ir politinių taškų, atsižvelgiant į sovietų politikos pokyčius ir manevrus“. JAV diplomatas pranašavo, kad ilgainiui sovietų režimas griūsiąs arba sušvelnėsiąs, nes joks mesijiškas judėjimas nėra pajėgus be paliovos taikstytis su neišsipildančiomis viltimis, vienaip ar kitaip neprisitaikydamas prie tokios padėties logikos. Tų pačių 1947 m. kovo mėn. JAV prezidentas H. Trumanas paskelbė doktriną (vėliau ji buvo pavadinta jo vardu), kurioje paskelbė, kad amerikiečiai ne tik perims britų įsipareigojimus Graikijai ir Turkijai, bet ir padės bet kuriai šaliai, norinčiai pasipriešinti komunizmui: „Laisvosios pasaulio tautos laukia iš mūsų pagalbos, – aiškino JAV prezidentas, – Jungtinės Valstijos privalo paremti jų priešinimąsi ginkluotų mažumų vergovei ir svetimų šalių spaudimui pirmiausia ekonomiškai ir finansiškai. “Papildykime- ir kariškai.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1104 žodžiai iš 3580 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.