Peter l berger knygos sociologija kospektas
5 (100%) 1 vote

Peter l berger knygos sociologija kospektas

11213141516171

Peter L.Berger

„Sociologija“

1. Sociologija kaip individualus žaidimas(3-27 p.)

Kodėl sociologai nėra populiarūs, ar bent ne tiek, kiek psichologai?

Sociologas turi pats, kaip ir visi kiti užkariauti aplinkinių dėmesį, -tai nėra lengva. Jie nėra tokie populiarūs kaip psichologai. Žmonių susikurti sociologo įvaizdžiai yra gana migloti.

Kaip dažniausiai yra įsivaizduojama sociologo profesinė veikla?

Sociologas suvokiamas kaip asmuo, kuris kaip profesionalas užsiima švietėjiška veikla individų ir visos bendruomenės labui.

Ar sociologai padeda žmonėms?

Padeda, bet ne visada. Amerikoje vienos valstybinės agentūros samdo sociologus norėdamos sukurti ir užtikrinti tinkamesnes savo nacijai bendruomeninio gyvenimo sąlygas. Kitos valstybinės agentūros įdarbina sociologus siekdamos nušluoti nuo pasaulio žemėlapio joms priešiškų nacijų bendruomenes, jei kartais kiltų tokia būtinybė.

Kas, jūsų manymu, įtakoja klaidingų ir netikslių įvaizdžių apie sociologo darbą plitimą?

Apibrėždami sociologo įvaizdį žmonės išsako pageidavimą, kokį jį norėtų matyti.

Pakomentuokite kultūrinio atsilikimo sapmratą, naudojamą P.L. Bergerio, kai jis aiškina tipiškas klaidas, daromas apibūdinant sociologo profesiją?

Tai, kad žmonės dažnai tapatina sociologiją su socialiniu darbu liudija tam tikrą „kultūrinį atsilikimą“. Šio reiškinio šaknų reiktų ieškoti tuose laikuose, kai dar netapę profesionalais socialiniai darbuotojai dažniau nagrinėjo skurdo, o ne lytinio šaltumo problemas ir savo darbe nenaudojo diktofono.

Kas sieja socialinį darbuotoją: teoretiką ir praktiką su sociologu?

Sociologas dažnai tapatinamas su socialinio darbo teoretiku(ypač Amerikoje). Socialinį darbuotoj ir sociologą sieja:

1) sociologijos šaltiniai- spartus miestų augimas, lūšnų daugėjimas, masinė migracija, masiniai žmonių judėjimai, tradicinio gyvenimo būdo irimas, individų dezorientacija.

2) Dėl šių problemų atliekami socialiniai tyrimai;

O kuo šios profesinės veiklos iš esmės skiriasi?

Socialinis darbas nors ir tvirtai teoriškai pagrįstas, yra tik tam tikra praktinė veikla, tai pastanga suprasti.

Kodėl sociologinės žinios reikalingos visiems, kurie dirba su žmonėmis?

Sociologo prigimčiai būdingos pastangos suprasti visuomeę nebūtinai skatina imtis tokios ar kokios kitos praktinės veiklos. Susipažinti su sociologija reikėtų ne tik socialiniams darbuotojams, bet ir visiems, kurie siekia manipuliuoti žmonėmis, nesvarbu koks būtų jų tikslas ar moralinės nuostatos.

Ar sociologija yra laisva nuo vertinimų?

Sociologas kaip pilietis, privatus Asmuo, religinės bendruomenės ar kokios nors kitos žmonių grupės narys, išpažįsta vienokias ar kitokias vertybe. Tačiau jam, kaip sociologui, tėra viena fundamentali vertė- mokslinis integralumas. Sociologas stengiasi pamatyti bei suprasti, kas yra iš tikrųjų.

Kuo sociologo darbas priemena žvalgybininko veiklą?

Sociologas daug kuo primena žvalgybos agentą. Jo darbas- kuo tiklsiau surinkti informaciją apie kokį nors socialinį reiškinį. Kiti asmenys arba jis pats, arba jis pats, tačiau jau ne kaip sociologas, turės nuspręsti ką daryti su turima informacija.

Ar sociologas yra visuomenės reformatorius?

Tai dar vienas įvaizdis, kad sociologas-tai visuomenės reformatorius. Šio įvaizdžio istorinės šaknys ne tik Amerkikoje, bet ir Europoje(Prancūzijoje). Buvo manoma, kad sociologas žmonijos gerovės labui atlieka visų mokslo šaknų arbitro vaidmenį. Dažnai tikimasi, kad sociologai pateiks bet kokių socialinių problemų sprendimo projektus. Sociologinė įžvalga tik padeda pagerinti daugelio žmonių grupių likimą ir būtį, tačiau ji nėra visuomenės reformatorius.

Kaip paaiškintumėte egzistuojančią painiavą, su kuria susiduriame, siekdami atskirti dvi profesijas: statisto bei sociologo?

Dažnai įsivaizduojama, kad sociologas tik renka statistinius duomenis apie žmogaus elgseną. Šiame darbe jam padeda daug darbuotojų ir jam skiriamas nekuklus biudžetas. Susidarę tokį sociologo įvaizdį, žmonės dažniausiai mano, kad visi jo tyrimų rezultatai yra beveik nereikšmingi, tai tik seniai visiems žinomų tiesų pedantiškas pakartojimas. Tokį sociologo įvaizdį dar sustiprina įvairių agentūrų, kurias galėtume pavadinti parasociologinėmis veikla. Šios agentūros užsiima viešosios nuomonės ir rinkos tendencijų tyrimu.

Kokias metodologines problemas sprendžia sociologija?

Konkurencija dėl prestižo ir darbo vietos moklso srityse, kurios kas dieną tampa vis sudėtingesnės, skatina specializaciją, labai dažnai sąlygojančią slogų interesų ribotumą.

Kadangi sociologai stengėsi sukurti savus aiškius mokslo principus, jie buvo priversti mąstyti apie metodologijos problemas. Štai kodėl metodologija yra nereikalinga ir pagrįsta sociologijos dalis.

Sociologams pavyko išvengti per didelio „metodizavimo“, ko neišvengė kai kurie giminigų mokslo šakų kolegos. Kai sociologai įtvirtins savo pozicijas akademiniame pasaulyje galima tikėtis, kad šis metodologinio menkumo kompleksas išnyks.

Ką jūs manote apie atskirų mokslo disciplinų terminiją?

Kiekviena mokslo disciplina turi sukurti savo terminiją. Tai savaijme suprantama kalbant apie tokias disciplinas, kurios nagrinėja eiliniam žmogui sunkiai suvokiamas
problemas, kurias aprašyti nerastume kasdienės kalbos žodžių.

Koks dažniausiai sutinkamas sociologo, kaip tam tikro tipo asmenybės, įvaizdis?

Sociologą daugelis įsivaizduoja kaip bešališką, kandų stebėtoją ir šaltakraujišką manipuliatorių žmonių gyvenimu. Šis įvaizdis atspindi paties sociologo pastangų būti pripažintam tikru mokslininku ironišką triumfą. Šiuo atveju sociologas pasiskelbia save „aukštesniuoju“, iškilusiu virš kasdienybės, kuris jaučia pasitenkinimą ne gyvendamas savo gyvenimą, o šaltakraujiškai stebėdamas bei vertindamas kitų gyvenimus.

Taigi, kas yra sociologas?

Taigi, sociologas yra žmogus, siekinatis nuosekliai ir apibrėžtai paaiškinti tikrovę-visa, ką sociologas atranda ir teigia apie tiriamus socialinius reiškinius, yra pateikiama laikantis gana griežtos mokslinės sistemos.

Kokia jo veiklos esmė?

Sociologas, kaip mokslininkas, stengiasi būti objektyvus, nepasiduoti savo simpatijoms, antipatijoms bei prietarams, aiškiai suvokti reiškinius, o ne vien tik vertinti juos pagal priimtas normas. Sociologas neturi teigti, kad jo metodinė sistema yra vienintelė pagal kurią galima vertinti visuomenę. Sociologui turi rūpėti metodologiniai klausimai. Statistika gali padėti rasti atsakymus į kai kuriuos sociologijos klausimus. Sociologui, kaip mokslininkui turi rūpėti tiksli vartojamų terminų prasmė.

Kokia sociologo veiklos zona ir kas nuolat yra jo dėmesio centre?

Sociologas — tai asmuo , intensyviai, nenutrūkstamai ir be jokio gėdos jausmo besidomintis, ką daro žmonės. Jo tikrouji būstinė — visos pasaulio vietos, jei tik ten renkasi žmonės. Sociologo dėmesį gali traukti daugybė įvairių dalykų. Bet jo pagrindinis domesys — žmonių pasaulis, jų aplinka, institucijos, istorija ir aistros.

Kas sudaro jo motyvacijos pagrindą?

Jei jis yra tikras sociologas visur jausis savo vietoje, nes rūpimi klausimai tiesiog užvaldę jį, ir nėra kito pasirinkimo, išskyrus vieną — ieškoti atsakymų. Sociologo dėmesio centre — ne galutinė žmonių veiklos svarba, bet pats veiksmas, kaip dar vienas be galo įvairaus žmonių elgesio pavyzdys.

Kokius klausimus sociologija kelia ir ieško į juos atsakymų?

Sociologas kelia klausimus:

Ką žmonės čia kartu veikia?

Kokie yra jų tarpusavio santykiai?

Kaip tie santykiai transformuojami į institucijas?

Kokios kolektyvinės idėjos turi poveikį žmonėms ir institucijoms?

Kas sieja ir kas skiria sociologiją su ekonomika, politologija, istorija ir psichologija?

Jo apmąstymų sritis yra ta pati žmonių gyvenimo sritis, dominanti ir kitus mokslininkus. Iš tiesų vos tik sociologas iš dabarties atsigręžia į praeitį labai sunku atskirti jo interesus nuo istoriko.

Kokia sociologijos paskirtis?

Sociologas tiria bendruomenes, institucijas ir veiklą, apie kurias kiekvieną dieną galima pasiskaityti laikraščiuose.

Kuo, jūsų manymu, yopatingas ar specifinis yra sociologinis požiūris į visuomenę?

Sociologas gyvena visuomenėje: ir savo darbo metu, ir po darbo. Jo paties gyvenimas neišvengiamai yra jo tyrimų objektas.

Suformuluokite savo požiūrį į sociologijos taisyklę: dalykai yra ne tokie, kokie jie atrodo.

Visuose dalykuose slypi reikšmė(prasmė), kuri nematoma iš išorės, ją reikia atrasti ir suprasti, o tai padaryti sudėtinga.

Kaip susiję tarpusavyje kultūrinis šokas ir sociologinis atradimas?

Sociologinį atradimą galima apibūdinti taip: „ Kultūrinis šokas “ nepakeitus geografinės padėties. Kitaip tariant, sociologas keliauja savo namuose(tėvynėje) — ir atranda šokiruojančių dalykų.

Kas yra savaime suprantamas pasaulis ir kodėl juo įtikėjusiems sociologija pasirodys neįdomi?

Žmonės, kurie šalinasi šokiruojančių atradimų, kurie tiki visuomenę esant tokią, kaip juos mokė sekamdieninėse parapijų mokyklose, kurie mėgsta taisyklių ir principų garantuojamą saugumą(tai Alfredas Shultzas ir pavadino „savaime suprantamu pasauliu“), turėtų vengti sociologijos. Sociologija pasitenkinimą suteiks tik tiems, kuriems didžiausią džiaugsmą bei ekstazę sukelia žmonių stebėjimas ir pastanga juos suprasti.

2. Sociologija kaip sąmoningumo forma

Atskleiskite sąvokos „visuomenė“ turinį?

Sociologinės perspektyvos paaiškėja įsigilinus į žodžio „ visuomenė“ reikšmę.(žr. Į kita klausimą)

Kuo skiriasi šio termino reikšmė kasdieninėje vartosenoje ir sociologijos kontekste?

Šis terminas kasdieninėje vartosenoje reiškia tam tikrą žmonių grupę, prestižo ar privilehijų lepinamus žmones, kartais — bet kokią žmonių kompaniją ar susibūrimą. Sociologui visuomenė — tai didelis žmonių santykių kompleksas arba tarpusavio sąveikų sistema. Sociologas gali kalbėti apie visuomenę, kurią sudaro milijonai žmonių, bet taip pat šiuo terminu gali įvardyti gerokai mažesnį kolektyvą.

Apibrėžkite visuomenę kaip sociologijos objektą?

Ši sąvoka vartojama kai santykių visuma yra pakankamai apibrėžta, kad ją būtų galima analizuoti ar suprasti kaip autonominį vienetą, priešpriešinti kitiems tos pačios rūšies vienetams.

Palyginkite sąvokų „socialinis“, „visuomeninis“ buitinį bei sociologinį lygmenis?

Kasdieninėje šnekoje juo žymima daug skirtingų dalykų: susibūrimų pobūdis, žmogaus altruistinis požiūris, bet kas kylantis
santykių su kitais žmonėmis. Sociologas vartoja šį terminą siauresne ir tikslesne reikšme, turėdamas omenyje sąveikos ypatybes, abipusę priklausomybę ir savitarpio santykius.

Kas yra socialinė sąveika?

Socialinė sąveika—tai abipusė priklausomybė ir savitarpio santykiai.

Ką M. Weber įvardina kaip socialinę situaciją?

Socialinė situacija— tai situacija, kai žmonės orientuoja savo veiksmus vieni kitų atžvilgiu. Iš šios abipusės orientacijos gimstančių reikšmių, prasmių, lūkesčių bei elgesio rezgamas voratinklis ir yra sociologijos analizės medžiaga.

Apibūdinkite sociologinio požiūrio į žmonių veiklą specifiką, palygindami jį su ekonomikos bei teisės mokslų perspektyvomis?

Ekonomistas tiria visuomenėje vykstančius procesus, kuriuos galima apibūdinti kaip „ socialinius“. Šiuose procesuose svarbiausia yra kaip visuomenėje paskirstyti ribotus prekių ir paslaugų išteklius. Tuos pačius procesus tiriantis sociologas taip pat turės atsižvelgti į jų ekonominę paskirtį. Sociologo domesys nebūtinai susijęs su šia paskirtimi. Jį domins įvairūs žmonių tarpusavio santykiai bei sąveikos, kurie čia susisklosto ir gali būti visai nesusiję su ekonominniais tikslais.

Teisės sistemą sudaro griežtai apibrėžti žmogaus veiklos modeliai: pareigos, atsakomybės ar įstatymo pažeidimo modeliai. Sociologas gali tirti tuos pačius reiškinius, tik jo metodologinis pagrindas smarkiai skirsis. Svarbiausias skirtumas yra tas, kad jo perspektyvos šių reikšmių atžvilgiu nesąlygoja įstaymai ir precedenatai. Teisininką domina vadinamoji oficiali situacijos samprata. Sociologas dažnai tiria neoficialiąsiais sampratas ir interpretacijas. Teisininkui svarbiausia suprasti ką įstatymas traktuoja kaip nusikaltėlį. Sociologui ne mažiau svarbus ir pats nusikaltėlio požiūris į teisę.

Kokios istorinės aplinkybės lėmė sociologijos mokslo vystymąsi, formuodamos objektyvų sociologinio mąstymo poreikį?

Sociologinės minties plėtotei palankiausios tos istorinės aplinkybės, kurioms būdingi smarkūs smūgiai kultūros savivaizdžiui ypač oficialiajam, autoritetingam, visų bendrai pripažintam. Tokios aplinkybės ir paskatina atsisakyti mąstymo stereotipų ir atmesti visus autoritetus.

Ką reiškia sociologų propaguojamas analitinis gebėjimas matyti kiaurai?

„Matyti kiaurai“( „permatyti“) — tai pagrindinė proto paskirtis, netgi labai primityviose visuomenėse. Sociologinis mąstymas neatsiejamas nuo daugelio intelektualinių ieškojimų ir atradimų, labai reikšmingų dabartinei Vakarų istorijai. Sugebėjimas matyti kas vyksta už socialinių struktūrų fasadų.

Išnagrinėkite keturis knygoje siūlomus atvejus: bendruomenės valdymo struktūra; Amerikos protestantų denominacijos formą; gamybos proceso valdymo organizavimą ir vedybų priežastį, taikydami sociologinės perspektyvos matus?

1)bendruomenės valdymo struktūra: jei norėtume išsiaaiškinti, kaip valdomas šiuolaikinis Amerikos miestas, nesunkaii galėtume gauti oficialią informaciją apie tai kas vyksta visiems matomame, oficialiajamae ar viešajamae valdymo lygmenyje. Tačiau ši informacija nesuteikia išsamaus, realaus tos bendruomenės valdymo vaizdo.

2)Amerikos protestantų denominacijos forma: Amerikos protestantų denominacijos smarkiai skiriasi savo vadinamąja „vidaus santvarka“, t.y. oficialia denominacijos organizacijos forma. Dažniausiai denominacijos „santvarka“ yra ilgos istorinės raidos rezultatas ir grindžiama teologinėmis nuostatomis, dėl kurių vis tebesiginčija doktrinų žinovai. Sociologas supras, kad pagrindinė bet kokio dydžio denominacijų organizacijos forma yra biurokratinė.

3)gamybos proceso valdymo organizavimas: kiekvienas žmogus čia turi savo vietą, kiekvienas šios sistemos narys žino, iš ko jis gauna nurodymus ir kam turi juos perduoti, kiekvienai darbo grupei yra skirtas konkretus vaidmuo didžiajame gamybos spektaklyje. Tačiau tikrovėje retai kada viskas vyksta būtent taip, ir tą gerai žino kiekvienas geras viršininkas. Labai panašią tokią formalios ir neformalios organizacijų koegzistenciją galima rasti visur, kur kartu gyvena ar dirba daug žmonių griežtos doisciplinos sąlygomis.

4)Vedybų priežastis: Sociologas tiriantis piršimosi ir vedybų situacijas, atranda sudėtingą motyvų grandinę. Šie motyvai yra įvairiai susiję su institucinėmis struktūromis, darančiomis įtaką žmogaus gyvenimui: klase, karjera, ekonominėmis ambicijomis, valdžios ir prestižo siekiu. Meilės stebuklas atrodo besąs kažkoks dirbtinis.

Ką visuomenėje įprasta vadinti socialine problema?

Paprastai apie „socialines problemas“ kalbama tada, kai visuomenėje kas nors sutrinka ar nefunkcionuoja kaip privalėtų pagal oficialias interpretacijas.(nusikaltimai, skyrybos ir pan.)

ar sociologinės problemos apibrėtis sutampa su socialinės problemos apibrėžtimi?

Esminė sociologijos problema yra ne nusikaltimas, o teisė; ne skyrybos, o santuoka; ne rasinė diskriminacija, o rasės sąlygota stratifikacija; ne revoliucija, bet valdymo formos. Sociologine prasme „problemos“ atrodo kitaip. „Problemos“, kurias turi spręsti sociologas — tai pastanga suprasti visą socialinę situaciją, abiejų sistemų vertybes bei elgsenos normas, abiejų sistemų koegzistenciją vienoje erdvėje ir tuo pačiu metu.

Kas yra sociologinsi
sąmoningumas?Kokie pagrindiniai veiksniai sudaro metodologinius sociologinio sąmoningumo pagrindus?

Sociologiniam sąmoningumui būdingas demaskavvino veiksnys. Apnuoginamos tiriamos socialinės sistemos.Vyrauja siekis viską atskleisti. Sociologijos metodologinės nuostatos neatsiejamos nuo pastangų ieškoti kitų tikrovės lygmenų, nesutampančių su oficialiai visuomenės apibrėžtaisiais, turi loginį imperatyvą atskleisti apsimetinėjimus, pretenzijas ir propagandą, kuriais žmonės dangsto savo tarpusavio veiksmus.

3. Priedas:kaita ir biografija

Kokia kaitos fenomeno reikšmė kiekvieno individo bandymuose suvokti nuosavą biografiją ir prasmingai ją konstruoti?

„Kaita“ — t.y. galimybė pasirinkti vieną iš kelių skirtingų o kartais ir prieštaringų prasmių sistemų. Savo gyvenime išgyvenmae tam tikrą įvykių seką: vieni mums atrodo svarbūs, kiti — ne tokie, o visų jų suma ir yra mūsų biografija. Taigi , sudaryti biografiją — surašyti tuos įvykius chronologine ar jų svarbumo tvarka.

Kokios yra socialinės tikrovės interpretacijų galimybės?

Atsimindami praeitį mes naujai kuriame ją rejmdamiesi savo dabartinėmis idėjomis: kas mums svarbu, o kas — ne. Psichologai tai vadina „selektyviuoju suvokimu“. Tai reiškia, kad kiekvienoje situacijoje iš esančios begalybės dalykų, kuriuos būtų galima pastebėti, pastebime tik tuos, kurie yra svarbūs mūsų dabartiniams tikslams. Visa kita mes ignoruojame.

Kaip geografinis mobilumas įtakoja savivaizdžio ir identiteto transformacijas?

Atsiranda vis dažnesnė galimybė pasaulio perkūrimo žaidime rinktis iš daugybės skirtingų interpretacijos sistemų. Žmonės, kurie persikelia tiesiogine prasme, dažniausiai keičia savivoką.

Kas yra socialinis mobilumas?Koks ryšys tarp socialinio mobilumo ir geografinio mobilumo?

Socialinis mobilumas(perėjimas iš vieno visuomenės sluoksnio į kitą). Jis gyvenimo reinterpretacijos atžvilgiu sukelia labai panašių padarinių kaip ir georgrafinis mobilumas. Kopiant socialiniais laiptais, keičiasi žmogaus savivaizdis. Šis žmogus jau kitaip inyterpretuoja savo santykius su įvykiais ir žmonėmis, kurie jam anksčiau buvo brangiausi bei artimiausi.

Kaip mes naudojamės selektyviu suvokimu, kaip reinterpretuojame savo biografiją?

Koreguojame savo likmą, iš naujo perkurdami praeitį. Mes taisome savo praeitį kur mums reikia ir paliekmae nepakeistas tas vietas, kurias galime suderinti su dabartiniu savivaizdžiu. Šie nuolatiniai biografijos tobulinimai, taisymia ir pakeitimai labai retai su jungiami į aiškią ir vientisą savęs apibrėžtį. Mes kuriame patys save ir didžiuma šios kūrybos gimsta atsitiktinai ir pusiau sąmoningai.

Kokie tipiški atsivertimo arba perėjimo į kitą prasmių sistemą būdai?

Biografija reinterpretuojama priimant kitą religiją ar idealoginę Weltanshaung, t.y.universalią prasmių sistemą, į kurią galima įterpti individo biografiją. Atsivertimas yra sukrečiantis praeities transformacijos aktas. Tačiau atsivertimas, perėjimas į prasmių sistemą, galinčią padėti žmogui surūšiuoti padrikus savo biografijos faktus, yra atpalaiduojantis ir teikia didelį pasitenkinimą.

Kuo kiekvienam samoningam socialiniam veikėjui yra naudingas suvokimas, jog žmogaus gyvenimas — tai perėjimas iš vienos socialinės aplinkos į kitą, dėsningai kintant prasmių sistemai bei santykių su kitais individais pobūdžiui?

Sociologinis sąmoningumas remiasi nuostatomis, kurios gyvenimą leidžia suvokti kaip judėjimą per konkrečius socialinius pasaulius, su kuriais susijusios konkrečios prasmių sistemos.Tai padeda mums nors truputį susivokti savo kelyje ir taip lengvai nepapulti po pirmo jame pasitaikiusio misionieriaus pinkles.

4.Sociologinė perspektyva — žmogaus visuomenėje

Kaip socialinėje tikrovėje veikia organizacijos principai?

Tam tikro amžiaus vaikus labai domina galimybė atpažinti žemėlapyje savo buvimo vietą. Vaikas pradeda dalyvauti suaugusiųjų pasaulyje — turėti adresą. Vaikas toliau priima pasaulėžiūras, nuostatas, kaupdamas jį apibrėžiančią informaciją. Normalus vaikas — tas, kuris tiki tuo, kas rašoma mokyklos žuranluose. Normalus suaugęs žmogus — tas, kuris gyvena savo apibrėžtų koordinačių ribose.

Kas yra socialinė padėtis ir ką ji reiškia kiekvienam individui?

Socialinė padėtis — būti visuomenėje — būti tam tikrų socialinių jėgų susikirtimo židinyje. Žmogus veikia visuomenėje tiksliai apibrėžtų įtakos ir prestižo sistemų ribose. Suvokęs savo padėtį, žmogus suvokia ir tai, kad jis ne daug ką gali pakeisti.

Kokios socialinės situacijos vertinamos kaip tipiškos?

Tipiškomis socialinėmis situacijomis yra laikoma tai, kad daugumos –monių padėtį visuomenėje nustato taisyklės, kurioms privalu paklusti.

Kaip mes patys apibrėžiame socialines situacijas?

Analizuodamas tipines socialines situacijas, cociologas vargu ar ras kontrargumentų nuomonei, kad dėl visko kalti „jie“.(žr. I prieš tai esanti klausimą)

Kas yra socialinė kontrolė?Kokia jos akivaizdi bei latentinė paskirtis?

Socialinė kontrolė — viena dažniausiai sociologijoje vartojamų sąvokų. Ji aprėpia daugybę priemonių ir būdų , kuriuos visuomenė naudoja nepaklusniems nariams sutramdyti. Jokia visuomenė negali egzistuoti be socialinės kontrolės. Kontrolės metodų
pašalinti nepageifdaujamą asmenį ir paremti kitus.

Kokios priemonės dažniausiai naudojamos socialinės kontrolės tikslu?

Socialinės kontrolės priemonės yra skirtingos įvairiose socialinėse situacijose. Kraštutinis ir seniausias socialinės kontrolės būdas — fizinė prievarta. Prieš jėgos pavartojimą gali būti taikoma pvz.: įspėjimai ar papeikimai. Dar minimas ekonominis spaudimas(grasinama pabloginti gyvenimo sąlygas ar sumažinti pajamas).

Kaip socialinė kontrolė veikia kaip sistema?

Kai žmonės gyvena ar dirba uždarose grupėse — pažįsta kitą, susiję asmeninio lojalumo ryšiais(šias grupes sociologai vadinas pirminėmis) — sukuriami ir nuolat tobulinami labai paveiklūs bei subtilūs kontrolės mechanizmai, reguliuojantys esamą arba galimą normų pažeidimą.

Kuo ji yra paranki visai visuomenei ir atskiram socialiniam veikėjui?

Buo pastebėta, jog vykstant grupėje diskusijoms po kurio laiko individai pakeičia savo pradinę nuomonę, kad prisitaikytų prie grupės normos, kurią galima laikyti visų grupėje pateiktų nuomonių aritmetiniu vidurkiu. Šią normą lemia grupės sudėtis.

Pajuoka, pašaipa ir apkalbos yra reikšmingos socialinės kontrolės priemonės visose pirminėse grupėse. Daug visuomenių naudoja pašaipą kaip pagrindinį būdą vaikų elgesiui reguliuoti.

Ar pritariate P.L. Berger siūlomai socialinės kontrolės schemai, paremtai koncentrinių apskritimų principu?

Save galima suvokti stovintį koncentrinių apskritimų centre(t.ty. taške, kur spaudimas maksimalus, kiekvienas apskritimas galėtų puikiai simbolizuoti teisinę ir valstybinę sistemą, kurios reikalavimų žmogus privalo laikytis. Tai sistema, kuri nepasidama jūsų norų, apkraus jus mokesčiais, įrašys į šaukiamųjų karo tarnybon sąrašus, privers jus paklusti.

Kiekvienas apskritimas — socialinės kontrolės sistema. Padėtis visuomenėje — tai individo vieta daugelio ribojančių bei varžančių veiksnių atžvilgiu.

Kas yra socialinė stratifikacija?

Soc. Stratifikacijos sąvoka suponuoja, kad kiekvieną visuomenę sudaro lygmenys, tarpusavyje susiję vieni su kitais superordinacijos ir subordinacijos ryšiais, kurių išraiška gali būti galia, privilegijos ar prestižas. Stratifikacija reiškia, kad kiekvieną visuomenę galima apibrėžti kaip rangų sistemą. Kai kurių sluoksnių(stratų) rangas yra aukštesnis, kai kurių žemesnis. Jų visuma ir sudaro konkrečios visuomenės stratifikacijos sistemą.

Kuo skiriasi strata, klasė ir kasta?

Strata — visuomenės sluoksnis.

Klasė — ekonominių kriterijų nulemta visuomeninė padėtis.

Kasta — Indijos kastų visuomenė.

Ką visuomenė pripažįsta didžiausiomis socialinės padėties dovanomis?

Soc. Padėties „dovanos“: valdžia (įtakos sferos), privilegijos ir prestižas.

Kokie kriterijai lemia visuomenės klasifikavimą ir jos rangavimą į stratas?

Kriterijai, pagal kuriuos individai priskiriami tam tikriems lygiams, labai skiriasi įvairiose visuomenėse, tačiau gali koegzistuoti kelios stratifikacijos sistemos grindžiamos skirtingais skirtymo kriterijais.

Kaip M.Weber apibrėžė klasę?

Klasių sistema yra pagrindinis stratifikacijos tipas nūdienos Vakarų visuomenėje. Mums pakanka suvokti klasę kaip stratifikacijos tipą, kai individo visuomeninę padėtį daugiausia lemia ekonominiai kriterijai.

Kokie pagrindiniai klasinės sistemos požymiai?

didelis socialinis mobilumas;

padėties simbolinė išraiška;

Du pagrindiniai klasės parametrai: pajamos ir profesija.

Kodėl rasinė bei kastų sistemos veikia kaip uždaros visuomenės?

Šiose sistemose socialinė vieta taip sąlygoja žmogaus identitetą ir lūkesčius, kad dauguma vakariečių šiandien to net negali suvokti. Tose visuomenėse visą žmogaus esybę iš karto atspindėjo jo socialinė padėtis.

Ar įmanoma subjektyvi/individuali socialinės situacijos apibrėžtis?

Sociologijoje dažnai vartojama sąvoka „situacijos apibrėžtis“, kurią pirmasis paminėjo amerikiečių sociologas W.J.Thomasas .Tai reiškia, kad socialinė situacija yra tai, kas yra apibrėžiama jos dalyvių. Sociologui apibrėžimo dalykas yra tikrovė.

Išnagrinėkite piršlybų atvejį, atskleisdami socialinių struktūrų funkcionavimą makrolygyje?

Pasisėdėjimas mėnesienoje yra lemiamas — jis jai pasiperša ir ji sutinka. Mes žinome, kad šiuolaikinė visuomenė labai griežtai sąlygoja tokį pasirinkimą, taip jį palengvindama poroms, atitinkančioms vienas kitą pagal socioekonominies kategorijas, ir darydama dideles kliūtis priešingu atveju. Prielaida, kad šio nuostabaus susitarimo iniciatorius turi būti vyras, o moteris nuolankiai paklusti jo energingai piršlybų atakai, siekia dar priešistorinius laikus. Kadangi mūsų senoliai nustetė pagrindines gaires, kaip turėtų rutuliotis poros aistros, tai kiekvienas jų piršimosi žingsnis yra iš anksto nulemtas, numatytas ir „fiksuotas“. Jų norai tiksliai sutampa su tuo, ko iš jų tikisi visuomenė.

Kas yra socialinė institucija?

Socialinė institucija paprastai apibrėžiama kaip tam tikras socialinių veiksnių kompleksas. Taigi mes galime kalbėti apie teisę, klasę , santuoką ar organizuotą religiją kaip apie konstituojančias institucijas.

Kokia A.Gehlen institucijos teorijos esmė?

Arnoldas Gehlenas (šiuol. Vok. Sociologas) suvokia instituciją kaip reguliuojantį
faktorių, valdantį žmogaus veiklą taip kaip instinktai valdo gyvūnų elgesį. Ktaip tariant, institucijos pateikia metodikas, pagal kurias modeliuojamas žmogaus elgesys, priverčiantis eiti jį visuomenės vėžėmis. Ir tai pasiekiama pateikiant šias vėžes individui kaip vieninteles galimas.

Kaip socialinės institucijos veikia individo makrolygyje?

Institucializuota visuomenės struktūra sukuria mūsų veiksmų modelius. Kiekviena institucionalizuota struktūra turi remtis apgavyste ir visa egzistencija visuomenėje yra šiek tiek apgaulinga.

Kokią deterministinę visuomenės koncepciją siūlo E.Diurkheim?

Emile Diurkheim teigia, kad visuomenė yra fenomenas, kai mes susiduriame su didžiule realybe, kuri negali būti redukuota ar paaiškinta būtomis sąvokomis. Jis teigė, kad socialiniai faktai yra dalykai, objektayviai egzistuojantys nepriklausomai nuo mūsų kaip ir gamtos reiškianiai. Ta prasme visuomenė yra „ dalykų“ kolekcija.

Visuomenė iškyla prieš mus kaip objektyvus faktiškumas. Tai yra čia, kažkas, ko negalima paneigti ir su kuo reikia skaitytis. Visuomenė yra mūsų pačių išorė. Ji supa mus, gaubia mūsų gyvenimą iš visų pusių.Mes esame viduje visuomenės, lokalizuoti tam tikrose socialinėse sistemos vietose. Ši lokalizacija iš anksto nustato ir apibrėžia, ką mes darome. Socialinė padėtis mūsų norų nepaiso, mūsų pasipriešinimas tam, ką visuomenė primeta ar draudžia, duoda labai mažai naudos, o dažniausiai visai nieko.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3987 žodžiai iš 7937 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.