Petras leonas
5 (100%) 1 vote

Petras leonas

ĮvadasPetras Leonas gimė 1864 m. Lapkričio 16 d. Mariampolės apskrityje . Nepaisnat ūkininko tėvo ir mamos norų išleisti jį į kunigus, baigė Petras Leonas Maskvos universitetą. Studijavo Gamtos ir matematikos fakultete, vėliau teisės. Dibo advokatu, vėliau tapo gana žinomu politiku, kuriam ne kartą buvo pasiūlyti aukšti valstybės postai. Prsidėjus Pirmajam pasauliniam karui, Petras Leonas buvo vienas sąjūdžio pagalbai nukentėjusiems nuo karo organizuoti iniciatorių, išrinktas Centro komiteto nukentėjusiems nuo karo šelpti nariu. Stengėsi išrūpinti Lietuvai autonomiją rusijo sudėtyje.

Lietuvos visuomenė jį vertino ne tik kaip plačios erudicijos žmogų, bet ir kaip rimtą, bešališką bei skrupulingai teisingą žmogų ir veikėją. Santykiuose su kolegomis jis buvo teisingas ir prireikus nesidrovėdavo atvirai padaryti kam pastabą, tačiau mokėdavo susivaldyti, gerbti kito žmogaus įsitikinimus, niekada nieko neįžeisdavo, dėl to visuomet buvo mylimas ir gerbiamas. Neturtingiems studentams visuomet stengėsi padėti ir juos suprato.

1934 m. pablogėjus sveikati, jis atsistatydino iš Vytauto Didžiojo Universtiteto profesoriaus pareigų.

1936 m. Vėl ėmė skaityti paskaitas tame pačiame universitete, tačiau be atlyginimo.

1938 m. Gegužės 12 d. Petras leonas mirė.

Petras Leonas

Petro Leono moksliniai interesai – daugialypiai. Daugiausia jis domėjosi teise, teisės filosofijos, politinės ekonomijos, sociologijos ir etikos tematika. Pimasis ėmė rengti mokslo literatūrą lietuvių kalba. Petro leono mokslo veikalai: „Advokatų profesija ir jų organizacija”, „Teisės reliatyvumas”, „Istorinė žmoniškumo etikos ir teisės evoliucija”, „Sociologijos paskaitos”, „Teisės filosofijos istorija”, „Advokatų profesija ir jų organizacija” ir dar daugelį kitų. Jo veikaluose atsiskleidžia akivaizdi komparatyvistinė pozicija. Siekiama pristatyti kuo daugiau ir kuo skirtingiausių pažiūrų, koncepcijų, net ištisas filosofines sistemas ar jų fragmentus, draufe nutiesiamos įvairios paralelės, vengiama kritikuoti ar palankiai vertinti, tik rekarčiais galima aptikti lakonišką pritarimą vienai ar kitai sampratai ar jos nuosaikią kritiką. Dėstydamas įvairiausias, prieštaringiausias pažiūras, jis tarsi siekia atkreipti skaitytojo dėmesį tiek į begalinį socialinių fenomenų sudėtingumą, tiek į jų konceptualių aiškinimų didelės įvairovės egzistavimą.

Petras Leonas savo teisės filosofijos istorijos sampratą grindžia dviem principais:

1. pagrindiniai visų tautų teisės elementai yra vienodi;

2. kiekvienos tautos ir žmonijos teisė dėsningai progresuoja;

Šios mokslininko teisės filosofijos ir teisės filosofijos istorijos sampratos atspindi jo paties teorinį požiūrį į teisę. Teisės filosofija, anot Petro Leono, yra reikšminga tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Istorinė apžvalga leidžia daryti išvadas, kad teisės sąvokos turinys kūrimo procese kintąs, išryškjęs paveldimumo pricipo veikimas, teisės supratimas iš esmės tobulėjantis. Antra, praktiniu požiūriu teisės filosofija prisideda prie teisės vykdymo ir jos tobulinimo. Petras leonas buvo įsitikinęs, kad teisės filosofija gali daryti stiprų poveikį teisinei sąmonei ir padėti ugdyti, jo žodžiais tariant, normalų teisės subjektą – dvasiškai subrendusią asmenybę, viską matuojančią žmogaus, kaip aukščiausios vertybės, kriterijumi.

„Teisės filosofijos istorijoje” Petras Leonas pateikia plačią filosofijos raidos panoramą nuo seniausių laikų iki dabartinių amžių. Jis išskiria keturias tesės filosofijos epochas:

1. Rytų (kinų, indų, Egipto);

2. Kalsinę (graikų, Romėnų);

3. Viduramžių;

4. Naujųjų laikų;

Pirmiausia dėmesys koncentruojamas į prigimtinės teisės teorijos sklaidą – į jos turinio ir filosofinio pagrindimo pokyčius. Teisės filosofijoje prigimtinė teisė buvo intesyviai ir ilgiausiai svarstoma – net iki XIX a. Prigimtinės teisės samprata ypač suklestėjo XVII – XVIII a. Petras leonas pristato žymiausius naujųjų laikų mąstytojus: H. Grocijų, T. Hobsą, Dž. Loką, B. Spinozą ir dar daugelį kitų, kurie prisidėjo prie teisės sąvokos plėtotės.

Petras Leonas buvo įsitikinęs, kad teisės, visuomenės ir valstybės problemos turi būti svarstomos kartu.

Brandindamas savąją visuomenės sampratą, P. Leonas ypač gilinosi į jam labai artimo filosofiniais svarstymais garsaus sociologo P. Sorokino mokslinius darbus. Socialinį reiškinį Petras Leonas apibūdina visiškai solidarizuodamas su P. Sorokinu. Paprasčiausias socialinio reiškinio modelis – tarpusavio sąveika. Jo elementai – individai, socialinės grupės, aktai, bendradarbiavimo laidininkai. Žmonių tarpusavio sąveika savo prigimtimi pirmiausia esanti psichinio pobūdžio: pasikeitimas jausmais, emocijomis, valios impulsais, idėjomis. Visa tai įvertindamas, Petras Leonas formuluoja tokį visuomenės apibrėžimą: visuomenė – daugelio tam tikrų socialinių grupių junginys, susietas įvairiareikšmiais tarpusavio sąveikos ryšiais. Sudėtingiausiais socialiniais junginiais pripažįstami politikos ir teisės junginiai. Aukščiausiu tarpusavio sąveikos rezultatu laikoma kultūra. Kadangi visuomenės reiškiniai labai sudėtingi, tai juos paaiškinti viena priežastimi nėra
įmanoma. Todėl P. Leonas vadovaujasi pliuralizmo principu: kiekvienas socialinis faktas yra nulemtas daugelio priežasčių. Socialinius reiškinius formuoja daugybė įvairiausių jėgų, todėl jiems esąs būdingas kur kas didesnis santykinumas nei gamtos reiškiniams.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 813 žodžiai iš 1532 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.