Phare 2000 ekonominės ir socialinės sanglaudos
5 (100%) 1 vote

Phare 2000 ekonominės ir socialinės sanglaudos

TURINYS

1. PRIEŽIŪRA IR ATSKAITOMYBĖ 2

1.1. Įžanga 2

1.2. Paramos gavėjo / Rangovo atsakomybė 2

1.3. RĮI funkcijos 2

1.4 Vidaus reikalų ministerijos funkcijos 3

1.5. CFKA funkcijos 4

1.6. Nacionalinio fondo funkcijos 4

1.7. Nacionalinio pagalbos koordinatoriaus funkcijos 4

1.8. Nacionalinio valdymo komiteto funkcijos 4

1.9. Jungtinio priežiūros komiteto funkcijos 5

2. AUDITAS IR KONTROLĖ 6

2.1. Bendrieji aspektai 6

2.2. Kontrolės kriterijai 6

2.3. Paramos gavėjo / Rangovo atsakomybė 9

2.4. Vidaus reikalų ministerijos atsakomybė 10

2.5. Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamento atsakomybė 10

2.6. Finansų ministerijos atsakomybė 11

2.7. Valstybės kontrolės atsakomybė 11

2.8. Komisijos ir kitų audito institucijų teisės 11

3. FINANSUOJAMOS IŠLAIDOS 12

4. VIEŠUMAS 13

5. PROJEKTO UŽBAIGIMAS 14

5.1. Paramos gavėjo / rangovo atsakomybė 14

5.2. RĮI ir kitų institucijų atsakomybė 14

5.3. Paskutinis priežiūros informacijos įrašymas priežiūros duomenų bazėje 15

PRIEDAS 16

Finansuotinos veiklos išlaidos 16

1. Išlaidos darbuotojams 16

2. Darbuotojų kelionių išlaidos 16

3. Įrangos pirkimas 16

3.1. Naudota įranga 16

4. Nekilnojamojo turto ir žemės pirkimas 17

5. Subrangos sutartys 17

6. Išlaidos, kurios tiesiogiai nustatytos sutarties reikalavimais 17

7. Neturtiniai įnašai 17

8. Mokesčiai 18

9. Atidėjimas nenumatytoms išlaidoms, kurio dydis ne didesnis nei 5 proc. 18

10. Ne daugiau nei 7 proc. paramos gavėjų valdymo išlaidų 18

1.PRIEŽIŪRA IR ATSKAITOMYBĖ

1.1.ĮŽANGA

Už informacijos rinkimą priežiūros tikslais atsako Vidaus reikalų ministerija. Ministerija pasirūpina, kad priežiūros informacija būtų pateikta Nacionaliniam valdymo komitetui, Jungtiniam priežiūros komitetui ir EK delegacijai Lietuvoje. Ji taip pat atsako už išsamesnės informacijos apie ESS įgyvendinimą siuntimą Nacionaliniam fondui, kaip numatyta šiame Procedūrų vadove.

Priežiūrai įgyvendinti CFKA kaupia ir palaiko priežiūros duomenų bazę, kurioje yra sukaupta visa reikalinga informacija apie projektus.

Priežiūros informacija apie dotacijas

Į CFKA priežiūros duomenų bazę turi būti įrašyta bent tokia informacija apie projektą:

• veiksmų programos (Project Fiche) pavadinimas;

• priemonė;

• projektas šioje dotacijų schemoje;

• institucija, kuriai perkančioji organizacija perdavė savo įgaliojimus (pavyzdžiui, kuriai paramos gavėjai teikia mokėjimo paraiškas);

• kodas (projekto numeris).

1.2.PARAMOS GAVĖJO / RANGOVO ATSAKOMYBĖ

Rangovas teikia ataskaitas apie projekto vykdymą tvarka, nustatyta sutartyje, kurią jis pasirašo su CFKA (tipinė sutartis, kuri nustatyto paramos gavėjo / rangovo atskaitomybės reikalavimus, yra Praktinio PHARE, ISPA ir SAPARD vadovo priedas). CFKA užtikrina, kad rangovas susipažintų su atskaitomybės reikalavimais ir suprastų jų svarbą. Ataskaitos teikiamos atitinkamo tikslinio regiono RĮI.

1.3. RĮI FUNKCIJOS

RĮI atsako už visų regione įgyvendinamų ESS projektų kontrolę. Šiam tikslui RĮI disponuoja kiekvieno projekto dokumentais – galutinės sutarties egzemplioriumi, pagrindinėmis sąlygomis lėšoms gauti ir informacija apie vykdomus mokėjimus.

Atlikdamos priežiūros funkcijas, RĮI atlieka patikrinimus projektų įgyvendinimo vietose. Tokiu būdu RĮI turi pagrindą vertinti kiekvieno rangovo atsiųstą informaciją ir mokėjimo paraiškas. RĮI kiekvieną projektą tikrina bent vieną kartą per jo įgyvendinimo laikotarpį, o informaciją apie patikrinimus įtraukia į savo ataskaitas.

RĮI gaus ir vertins tarpinę ir baigiamąją ataskaitą. Tarpines ataskaitas rangovas rengia ir teikia atitinkamai RĮI reguliariais intervalais, nurodytais sutartyje tarp CFKA ir rangovo – tačiau ne rečiau kaip kartą per metus. RĮI patikrina, ar ataskaita parengta naudojantis forma ir ar joje įrašyta visa reikalinga informacija. RĮI atsiųstą informaciją taip pat palygina su anksčiau gauta informacija bei su duomenimis, kurie buvo gauti kontrolės tikslais atliekant patikrinimą projekto įgyvendinimo vietoje.

RĮI iš rangovų gautas ataskaitas su savo pastabomis siunčia tvirtinti Vidaus reikalų ministerijai ir CFKA.

RĮI kas mėnesį parengia ataskaitas apie PHARE ESS įgyvendinimą atitinkamuose tiksliniuose regionuose ir jas teikia Vidaus reikalų ministerijai.

1.4 VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS FUNKCIJOS

Vidaus reikalų ministerija atsako už bendrą ESS techninio įgyvendinimo priežiūrą tiksliniuose regionuose. Ji turi užtikrinti, kad visa reikalinga savo įsipareigojimams atlikti informacija būtų gautų laiku. Ministerija turi taip pat patikrinti, ar informacija yra tiksli. Vidaus reikalų ministerija kartu su CFKA ir Nacionaliniu fondu atsako už atskaitomybės ir priežiūros sistemos parengimą.

Vidaus reikalų ministerija, kaip NVK sekretoriatas, turi parengti visus reikalingus dokumentus NVK posėdžiams, remdamasi priežiūros informacija, gauta iš RĮI ir CFKA.

Vidaus reikalų ministerija du sykius per metus parengia suvestinę ataskaitą apie PHARE ESS lėšų naudojimą. Ši ataskaita teikiama Jungtiniam priežiūros komitetui, Nacionaliniam fondui (NF), CFKA ir EK delegacijai Lietuvoje. Tam tikslui bus naudojama standartinė ataskaitos forma, kokia pildoma Jungtiniam priežiūros komitetui. Formoje pateikiama suvestinė priemonių lygio
informacija apie bendrą finansavimo dydį (ES, nacionalinis, privatus, kt.), įsipareigojimus, mokėjimus, rezultatus (jeigu duomenų bazėje bus tam tikri priežiūros rodikliai) ir atitinkamos priemonės įgyvendinimo įvertinimas. Vertinimo skirsnyje aprašoma, kaip vyko tam tikros priemonės įgyvendinimas, kokia yra dabartinė priemonės įgyvendinimo situacija ir ar kilo kokių nors problemų įgyvendinant priemonę. Problemų priežastys turi būti nurodytos kuo išsamiau, kad NF, kitos nacionalinės institucijos bei EK delegacija Lietuvoje turėtų galimybę nedelsiant imtis priemonių esamoms problemoms pašalinti. Vidaus reikalų ministerija tokias ataskaitas rengia, remdamasi RĮI darbu tiksliniuose regionuose ir savo pačios patirtimi. Finansinius duomenis teikia CFKA. Jeigu bus susitarta, tokia forma gali būti naudojama ir ataskaitoms, kurios teikiamos priežiūros komitetams.

Vidaus reikalų ministerija atsako už informacijos apie mokėjimus, vykdomus iš nacionalinio bendrojo finansavimo lėšų, įtraukiama į valstybinę sąskaitų sistemą, kaupia atitinkamas sąskaitas ir už jas atsiskaito nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka.

Vidaus reikalų ministerija atsako už priežiūros ataskaitų apie ESS rengimą ir pateikimą PHARE Jungtiniam priežiūros komitetui.

1.5. CFKA FUNKCIJOS

CFKA atsako už bendrą ESS priežiūros duomenų bazę, kurioje laikoma informacija apie atskirus projektus. CFKA tokią duomenų bazę kuria jau egzistuojančios duomenų bazės, skirtos PHARE priežiūrai, pagrindu.

CFKA, kaip mokėjimo institucija, teikia NF, Vidaus reikalų ministerijai ir EK delegacijai Lietuvoje ataskaitas apie tai, kaip naudojamos PHARE ir nacionalinio biudžeto lėšos.

CFKA Vidaus reikalų ministerijai ir EK delegacijai Lietuvoje pateikia visą turimą informaciją apie mokėjimus ir įsipareigojimus, kuri reikalinga ataskaitoms sudaryti ir teikti priežiūros komitetams. CFKA kartu su Vidaus reikalų ministerija atsako už atskaitomybės sistemos, užtikrinančios efektyvų ir patikimą keitimąsi informacija, sukūrimą.

1.6. NACIONALINIO FONDO FUNKCIJOS

NF gauna informaciją iš CFKA ir atsako už ataskaitų apie PHARE lėšų ir nacionalinio bendrojo finansavimo panaudojimą teikimą Europos komisijai Nacionalinio fondo vadovo nustatyta tvarka.

1.7. NACIONALINIO PAGALBOS KOORDINATORIAUS FUNKCIJOS

Finansų ministerija, vykdydama Nacionalinio pagalbos koordinatoriaus funkcijas, gauna informaciją apie vykdomą PHARE 2000 programos monitoringą bei du kartus per metus – ataskaitas apie PHARE 2000 lėšų panaudojimą, o taip pat atlieka PHARE projektų monitoringą.

1.8. NACIONALINIO VALDYMO KOMITETO FUNKCIJOS

Nacionalinis valdymo komitetas yra institucija, kuri prižiūrės, kaip naudojamos PHARE 2000 lėšos. NVK sudėtis ir užduotys buvo išsamiau išdėstytos šio Procedūrų vadovo 3 skyriuje.

1.9. JUNGTINIO PRIEŽIŪROS KOMITETO FUNKCIJOS

Jungtinis priežiūros komitetas teikia Europos Komisijai ataskaitas ir rekomendacijas apie ESS raidą. Jis gali siūlyti sprendimus dėl veiksmų, kurių reikėtų imtis dėl vykdomų priemonių, arba siūlyti sprendimus dėl pagalbos įgyvendinimo struktūros ateityje.

2. AUDITAS IR KONTROLĖ

2.1. BENDRIEJI ASPEKTAI

ES lėšų panaudojimo vertinimo, kontrolės ir audito svarba nuolat didėja. Tai susiję su decentralizavimo tendencija, suteikiant daugiau atsakomybės valstybėms narėms ir tuo pačiu sustiprinant kontrolę, siekiant užtikrinti, jog ES finansavimas būtų naudojamas pagal ES bei nacionalinius reikalavimus. Kita priežastis buvo netinkamo pinigų panaudojimo atvejai bei didėjanti kritika dėl bendro ES Struktūrinių fondų efektyvumo.

Pakankamos kontrolės ir audito funkcijų organizavimas šalyse kandidatėse yra viena iš stojimo paramos fondų įgyvendinimo prielaidų. Todėl yra labai svarbu užtikrinti audito ir kontrolės sistemos veikimą visose institucijose, kurios valdo PHARE ESS lėšas, kad skirtingų institucijų atsakomybės sritys būtų aiškiai apibrėžtos, o personalas – deramai parengtas vykdyti savo funkcijas. Sistema turėtų būti tokia, kad leistų geriausiai išvengti pažeidimų. Ji taip pat turėtų suteikti vidaus auditoriams teisę ir galimybę patikrinti, kaip veikia valdymo sistema bei tikrinti projektus vietose. Be to, turi būti apibrėžta tvarka, kaip elgtis nustačius pažeidimus.

2.2. KONTROLĖS KRITERIJAI

Šiame skyriuje bendrai paaiškinami pagrindiniai kontrolės kriterijai, kurių reikia laikytis atliekant kontrolės ir audito funkcijas. Teisingai atliktas auditas visų pirma parodo:

• procesą ir atsakingas institucijas;

• kokios rūšies dokumentai buvo sukurti ir kokios institucijos už juos atsakingos;

• pinigų srautus ir finansinius duomenis: kokios veikia valdymo ir kontrolės sistemos;

• kas atlieka ES stojimo paramos instrumentų lėšų auditą.

Kontrolės kriterijai naudojami tikrinant, ar atitinkama valdymo ir kontrolės sistema veikia efektyviai. Tam tikslui yra itin svarbus pažeidimų ir klaidų prevencijos mechanizmas šiose sistemose. Turint tai galvoje, svarbu nustatyti sistemos rizikos veiksnius. Rizikos veiksniai gali būti suskirstyti į dvi grupes: rizika panaudojant dotacijas ir rizika, kylanti iš pačios kontrolės sistemos.

Atrenkant objektus kontrolei, reikėtų atsižvelgti į šiuos
veiksnius:

Įstatymų bazė

• Kuo sudėtingesni taikomi teisės aktai, tuo didesnė rizika. Pavyzdžiui, ES stojimo paramos instrumentų atveju sudėtingiausia Bendrijos teisės aktų reguliuojama sritis yra SAPARD programa.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1470 žodžiai iš 4848 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.