Phare
5 (100%) 1 vote

Phare

PHARE programos tikslas (Tarybos reglamentas 3906/89) – padėti Vidurio Europos valstybėms kandidatėms pasirengti stojimui į Europos Sąjungą.

Apžvalga, reformos ir pastarojo meto raida

Pagal PHARE programą parama Vidurio Europos valstybėms buvo teikiama nuo 1989 m., ir ji padėjo joms išgyventi visuotinio ekonomikos pertvarkymo ir politinių pokyčių laiku. Po 1993 m., kai Kopenhagoje Europos Viršūnių Taryba pakvietė Vidurio Europos valstybes kreiptis dėl narystės, PHARE parama buvo perorientuota ir imta skirti rinkai plėsti, o tai turėjo skatinti investicijas į infrastruktūrą.

1989-1997 m. PHARE veikė pagal „paklausos“ schemą. Tai reiškia, kad valstybių partnerių vyriausybės pačios siūlė projektus Europos Komisijai. Jeigu projektai atitiko PHARE programos tikslus, jie galėjo būti iš bet kokios srities ir galėjo būti prašoma įvairiausių dydžių paramos. Taip atsirado gausybė mažų projektų, kurie buvo gana sudėtingi ir reikalavo daug laiko.

1997 m. PHARE programa buvo imta iš esmės orientuoti į stojimą, ir tai buvo tarsi atsakas į Liuksemburge Europos Viršūnių Tarybos pradėtą dabartinį plėtros procesą. Dabar PHARE fondų dėmesys yra visiškai sutelktas į pasirengimo narystei prioritetus, kurie apibūdinti kiekvienos valstybės stojimo partnerystės programoje. Pavyzdžiui, pagal Porinius projektus valstybių narių valstybės tarnautojai padeda savo kolegoms pasirengti stojimui. Pagaliau PHARE vadyba buvo integruota į valstybių narių vyriausybines struktūras įsteigiant nacionalinį fondą ir keletą vykdomųjų žinybų.

1999 m. reformos

1999 m. buvo pradėtos reformos, kuriomis siekta efektyviau ir tikslingiau naudoti PHARE lėšas. 1997 ir vėlesnių biudžetinių metų programos taip pasikeitė:

buvo imtasi svarbių veiksmų valstybėse decentralizuojant PHARE vadybą;

Europos Komisijos atsakomybė buvo perduota, o personalas deleguotas iš PHARE būstinės Briuselyje į ES delegacijas (vadinamoji dekoncentracija) valstybėse kandidatėse;

PHARE fondai visose valstybėse buvo skirstomi per vienintelę instituciją (nacionalinį fondą); nacionalinio fondo vadovui (valstybės įgaliotajam pareigūnui) buvo perduotos visos pareigos ir visa atsakomybė, kuri įpareigojo jį atsiskaityti Komisijai už fondų panaudojimą;

itin buvo išskiriama parama valstybės valdymui; pavyzdžiui, tuo tikslu buvo įdiegtas poravimo instrumentas – yra valstybės valdymo reformos naujoviška priemonė. Nuo 2000 m. naujas instrumentas „trumpalaikiai poriniai projektai“ skirtas spręsti visus institucinius klausimus, kylančius dėl acquis communautaire, jeigu jie yra pakankamai siauri;

buvo patobulintas programos stebėsena ir vertinimas (pirmiausia įsteigus bendrus stebėjimo komitetus ir sektorinius stebėjimo pakomitečius).

Įvykdžius 1999 m. reformas valstybėse sukurtos struktūros ir tvarka – tai pagrindas toliau teisingai ir veiksmingai vadovauti pasirengimo narystei pagalbai ir struktūriniams fondams po įstojimo.

Pastarojo meto raida

Be to, PHARE pradėjo remti investicijas ekonominės ir socialinės sanglaudos srityje, vadovaudamasi nacionaliniu plėtros planu, kurį valstybės kandidatės rengė Europos Komisijos prašymu. Naujų priemonių tikslas – parengti valstybes kandidates toliau dalyvauti struktūriniuose fonduose pagal 1-ojo tikslo principus (t. y. gamybinio sektoriaus veikla, žmogiškieji ištekliai ir su verslu susijusi infrastruktūra). Šioje srityje PHARE remia tokio tipo projektus, kurie yra gana panašūs į tuos, kuriuos valstybėse narėse bendrai finansuoja Europos regioninės plėtros fondas (ERDF) ir Europos socialinis fondas (ESF). Yra trys pagrindinės kategorijos: žmogiškųjų išteklių plėtra (tai ypač tinka ESF), mažųjų ir vidutinių įmonių plėtra ir su verslu susijusi infrastruktūra. Pirmą kartą PHARE dalyvauja paprastesnėse, indikatyvaus pobūdžio daugiametėse programose, kurios pagrįstos valstybių nacionaliniais plėtros planais.

Kadangi nacionalinis plėtros planas yra pagrindinė ir būtina valstybės tolesnio dalyvavimo struktūriniuose fonduose prielaida, daug dėmesio yra skiriama nuolatiniam šių planų tobulinimui.

Be to, PHARE vis labiau linksta prie sisteminio metodo, stengdamasi neberemti pavienių projektų. Toks naujas metodas leis geriau suderinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą (PHARE CBC) su šių programų struktūrinių fondų variantais (Interreg).

Vienas iš pagrindinių Komisijos tikslų yra padėti valstybėms kandidatėms pasirengti visiškai prisiimti pareigas ir atsakomybę už Bendrijos pagalbos tvarkymą. Tuo tikslu šiuo metu yra rengiama išplėstinė decentralizuota įgyvendinimo sistema (EDIS). Pagal šią sistemą visa atsakomybė už procedūrinę ES fondų vadybą bus perduota Lietuvos vykdomosioms agentūroms, o Komisija dalyvaus tik bendro stebėjimo sistemoje ir ex-post vertinant pasirinktus projektus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 687 žodžiai iš 2209 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.