KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
GAMTOS IR MATEMATIKOS MOKSLŲ FAKULTETAS
REKREACINĖS ARCHITEKTŪROS IR KRAŠTOTVARKOS KATEDRA
Pietinės Klaipėdos gyventojų gyvenimo kokybės tyrimas
Darbą tikrino:
Asist. Doc. V. JuškaKlaipėda, 2006
Turinys
Įvadas …………………………………………………………………………….. 3
Klaipėdos miesto teritorijos paviršiaus formavimas ………………………………. 4
Gamtinų sąlygų reikšmė miesto teritorijų tvarkymui
…………………………………….. 6
Miesto želdynų sisitemos svarba
………………………………………………………………….
. 7
Želdinių reikšmė kovojant su akustiniu triukšmu
…………………………………………… 8
Atmosferos oras …………………………………………………………………. 10
Geriamas vanduo …………………………………………………………………12
Susisiekimo sistema ……………………………………………………………… 14
Pėsčiųjų eismas gyvenamąjame rajone ir saugumas
…………………………………….. 15
Perspektyvos galimybės
………………………………………………………………….
………… 16
Išvados…………………………………………………………………………… 17
Pasiūlymai ………………………………………………………………………. 18
Priedai ………………………………………………………………………… 19
Literatūra
………………………………………………………………….
…………………………….. 23
Įvadas:
Darbo esmė: Ištirti pietinės Klaipėdos gyventojų gyvenimo kokybę;
Darbo objektas: Pietinė Klaipėda;
Darbo tikslas: Ištirti pietinės Klaipėdos gyventojų gyvenimo kokybę;
Darbo uždaviniai:
1. Klaipėdos miesto teritorijos paviršiaus formavimas
2. Gamtinės sąlygos gyvenamojoje teritorijoje
3. Miesto želdynų sistema
4. Miesto susisiekimo erdvių panaudojimas
5. Saugumas mieste
Problemos ištirtumas:
Pietinė Klaipėda jaunas rajonas, tad yra mažai tirtas. Daug informacijos
galime rasti bendrajame plane.
Tyrimo metodika:
Rėmiausi “Miestotvarkos” vadovėliu. Pritaikiau surinktą informaciją
tiriamam objektui.
Priemonės:
Naudojausi pasirinkta literatūra, fotoaparatu, internetine medžiaga.
Klaipėdos miesto teritorijos paviršiaus formavimasLietuvje miestams kurtis sąlygos susidarė X-XI a., kai ėmė formuotis
feodalinė santvarka. Tada amatai atsiskyrė nuo žemdirbystės, prasidėjo
reguliarūs prekių mainai. Klaipėda, kaip ir daugelis miestų išaugo pilių su
priešpiliais vietovėse. Juose gyveno amatininkai ir pirkliai. Procesas
gerokai paspartėjo kapitalistniu laikotarpiu, kai ėmė plėtotis pramonė.
Geležinkelių tiesimas, prasidėjęs XIX a. Septintame dešimtmetyje, pramonės
kūrimas ir vystymasisi ne tik skatinno senųjų ūkinių centrų plėtotę, bet ir
naųjų atsiradimą. Kartu keitėsi miestų ir miestelių vaizdas. Miestuose ėmė
ryškėti industrinio peizažo bruožai: dideli pramonės pastatų masyvai,
dūmtraukiai, geležinkelių zonų statiniai, sandėliai, vandentiekio bokštai.
Padaugėjo daugiabučių namų, prekybinių ir kitų istaigų, taigi labiau
isiplėtė miestų centrinės dalys, padidėjo bendrasis pastatų tankis ir
aukštis.
Didelę miestų raidai ir tolygiam jų tinklo kūrimui turėjo pirmoji 1962-1967
m. parengta Lietuvos rajonų planavimo schema. Joje pateikti moksliškai
pagrįsti tolygaus šalies pramonės objektų ir miestų bei miestelių augimo ir
išdėstymo principai.
Šiuolaikinis miestas – tai ne tik gyvenamieji ir pramonės rajonai,
sudėtingos transporto ir inžinerinės komunikacijos, bet ir aplinka, kurioje
žmogus gyvena, dirba, mokosi ir poilsiauja, bendrauja su kitais žmonėmis.
Miesto bendrųjų, specialųjų ir detaliųjų planų, jų rengimo metodikos,
architektūros, kraštovaizdžio architektūros, miestotvarkos objektų analizė
liudija, kad neretai aplinkos kūrimo uždaviniai yra sprendžiami
nesistemiškai, neatsižvelgiant į daugybę žmogaus veiklą toje aplinkoje,
jos specifiką. Dėl to nukenčia žmogus, bendruomenė.
Suvokiant miesto aplinką kaip sistemą, sąlygiškai ją galima suskirstyti į
tris svarbiausius komponentus – posisitemius: socialinį (bendruomenę) ,
anropologinį ( žmonių sukurtą) ir gamtinį (natūralųjį). Jie susiję ir
veikia vienas kitą, sudarydami visumą.
Mieste galima skirti gyvenamąją, gamybinę, rekreacinę, komercinę ir kitas
terpes. Kiekvienoje jų susidaro savita aplinka.
Pietinėje Klaipėdos dalyje yra suformuota gyvenamoji ir komercinė bei
pramoninė terpės. Čia žmonės gyvena suskirstyti, dar nuo tarybinių laikų
sistema, koperatyvais. Kiekveinas miegamasis rajonas turi savo pirmininka
bei buhalteri, kurie rupinasi rajono aplinka ir ūkiniais reikalais.
1960-1990 m buvo taikoma tokia gyvenamosios aplinkos struktūra:
namų grupė-
mikrorajonas-gyvenamasisi rajonas-gyvenamoji zona. Svarbiausias tokios
organizacijos vienetas buvo mikrorajonas. Didelis mikrorajonas (8-12 tūkst.
gyventojų), sujungdamas kasdieninio ir epizodinio aptarnavimo įstaigas,
turėjo suformuoti jame palankų socialinį ir psichologinį klimatą. Tačiau
įdiegus tokią gremėzdišką struktūrą, šio tikslo buvo nebuvo pasiekta.
Priežaščių, kaip nurodo urbanistas doc, dr. P. Juškevičius, buvo daug:
mikrorajonai ir rajonai apėmė pernelyg dideles teritorijas su labai dideliu
gyventojų skaičiumi; teikiamųjų paslaugų įvairovė čia buvo nedidelė; mažas
darbo vietų skaičius; sodų bendrijų populiarumas; garažų lengviesiems
automobiliams atskyrimas; pakankamo kiekio pramogų vaikams bei suaugusiems
nebuvimas ir pan. Daugelis šių priežasčių ne vienijo, o atvirkščiai –
skatino mikrorajono gyventojų separaciją. Tarybinių laikų klaida matoma ir
Klaipėdos miesto pietinėje dalyje. Šio metu vyrauja tos pačios problemos,
kurias miesto savivaldybė bando spręsti.
Šiandien, nekartodami tarybinio laikotarpio klaidų, turėtume kurti
integruotą gyvenamąją aplinką, kur būsto visuma – butas, automobilio
garažas, sodas (poilsio vietos) – nebūtų išsklaidyta įvairiose miesto
dalyse. Ši aplinka turi būti riboto dydžio, kad joje tarp gyventojų
vystytūsi kaimyniniai santykiai, kad gyventojai būtų pajėgūs šeimininkauti,
prižiūrėti ir stebėti savo teritorią. Taigi ši aplinka turi būti nedidelė,
turėti vizualiai griežtai prižiūrėtas ribas. Tai galėtų būti želdinių
juostos, gyvatvorės ir pan. Kaip siūlo urbanistas prof. Z. Daunora, tokiu
pirminiu struktūriniu gyvenamosios teritorijos vienetu turėtų būti
gyvenamųjų namų grupė, vienijama bendrai naudojamo kiemo ir kitų aplinkos
objektų. Kelių gyvenamųjų namų grupių junginys, į kurį įeitų vaikų
įstaigos, bendros poilsio ir sporto aikštelės, želdiniai, privažuojamieji
keliai, lengvųjų mašinų laikymo vietos, laikytinas gyvenamuoju kompleksu.
Urbanistas dr. P. Juškevičius siūlo neapriboti mieste gyvenamaisiais
kompleksais, o kelis jų jungti į nedidelius gyvenamuosius rajonus,
turinčius 3-5 tūkst. gyventojų. Prie šių rajonų būtų prisišliejusios
bendrosios teritorijos paslaugų ir darbo įmonės, švietimo ir administravimo
įstaigos, želdynai ir kiti struktūros elementai.
Gyvenamajame rajone turėtų būti projektuojamos ne atskiros poilsio
aikštelės, o viso rajono rekreacinis kompleksas su įranga ir želdynais, kur
būtų maksimaliai tenkinami rajono bendruomenės poreikiai. Jame turėtų būti
poilsio ir sporto aikštelės – namų grupėje, poilsio sodai – gyvenamajame
komplekse ir poilsio parkai – gyvenamajame rajone. O šie turėtų tapti
miesto rekreacinės sistemos ir miesto želdynų sistemos sudėtine dalimi.
Gamtinų sąlygų reikšmė miesto teritorijų tvarkymui
Miesto teritorijai tvarkyti, pastatams statyti, keliams tiesti, želdinams
sodinti, aikštelėms ir kitiems inžinerinės įrangos elementams rengti labai
svarbios šios gamtinės sąlygos: topografinės, klimatinės, geologinės,
hidrogeologinės, hidrografinės ir pan.
Panagrinėsiu plačiau kelis pietinę Klaipėdą įtakojančius prieš tai minėtus
veiksnius:
Klimatinės sąlygos. Pajūrio rajonui būdingas saulėtumas. Maksimalios
temperatūros būna liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje. Vasaros vėsesnės
nei vidutiniškai Lietuvoje. Vidutinė liepos mėnesio temperatūra +16,5o C.
Sausio izoterma – 3o C. Didelę reikšmę turi jūra, šildoma jūrinės Golfo
srovės, ir oro masių įsiveržimai iš Europos, Atlanto ir kitų pusių.
Mažiausia apsinaiukusių dienų žiemą būna Klaipėdoje. Periodo be šalčių
trukmė – 261. Sniego danga išsilaiko 67 dienų – mažiausiai visoje
Lietuvoje.
Remiantis bendruoju miesto planu, kuriame teritorija suskirstyta
funkcinėmis zonomis, įvertinamos vyraujančios vėjų kryptys ir jų stiprumas.
Tvarkant teritoriją, vėjų poveikį galima reguliuoti atitinkamai formuojant
reljefą, žymint gatves, važiavimo kelius, apželdinant teritoriją. Vėjų
pasiskirstymas vaizduojamas vėjų rože. Mikroklimato savybės ypač svarbios
kurortams. Todėl čia tiriama saulės radiacija, oro užterštumas ir pan.
Gruntų įšalimas yra svarbus inžinerinių tinklų, kelių ir kitų miesto
statinių projektavimui, statybai ir eksploatavimui. Įšalimo gylis priklauso
nuo daugelio veiksnių: oro temperatūros, vidutinės metinės gruntų
temperatūros, reljefo išgaubtumo formos, teritorijos statinių ir
apželdinimo, gruntų mineraloginės sudėties, drėgmės, šiluminių fizikinių
savybių, sniego dangos storio ir jos susidarymo eigos. Kai sniegas valomas,
paviršiai įšąla giliau. Nuvalius sniegą, po gatvių važiuojamąja dalimi
įšalimo gylis Klaipėdoje siekia 1,5 m, Kaune-1,8 m, Vilniuje – 2,1 m. Tai
vienas iš svarbiausių veiksnių, į kurį atsižvelgiama tvarkant teritoriją,
žymint vidines gatves, rengiant inžinerinius tinklus, izoliuojant
vamzdynus.
Gamtinių sąlygų įvertinimas. Detaliuosuose planuose
sias inžinerinės įrangos variantas – pagal teritorijos paskirtį,
jos reglamentą ir apsaugą nuo pavojingų geologinių procesų. Šiuo požiūriu
pietinės Klaipėdos teritorija, remiantis normatyvais, priklauso palankioms
gamtinėms sąlygoms statyti ir įrengti teritoriją.
Miesto želdynų sisitemos svarba
Medžių ir krūmų želdiniai būdingi mūsų miškingos šalies kraštovaizdžiui.
Ištisais medynais, didesnėmis ar mažesnėmis grupėmis susitelkę ąžuolai,
uosiai, liepos, klevai, pušys ir kiti medžiai nuo seno puošia mūsų miestus,
kaimo gyvenvietes ir pavienes sodybas. Senų želdinių apsupti pastatai ir
statiniai atrodo lyg natūraliai įaugę į kraštovaizdį, o plynoje vietoje
įsikūrusios naujos gyvenvietės ar gyvenamieji rajonai atrodo nykiai ir
skurdžiai.
Želdynai kartu su statiniais sudaro miesto erdvės struktūrą, praturtina
pastatų ir kompleksų architektūrinę kompoziciją, kuria miesto atviras