Pietų Amerika
Pietų Amerikos žemynas didžiąja dalimi yra pietiniame Žemės pusrutulyje, kertamas pusiaujo, tarp Ramiojo ir Atlanto vandenynų. Šiaurės ir Pietų Ameriką jungia geologiškai neseniai susiformavusi Panamos sąsmauka. Palei vakarinį žemyno pakraštį driekiasi santykinai jauna ir šeismiškai aktyvi Andų kalnų grandinė. Rytinėje žemyno dalyje vyrauja lygumos ir plokščiakalniai, didelius plotus užima Amazonės baseinas, kuriame vyrauja visžaliai pusiaujo miškai.
Pietų Amerika užima 17 818 mln km², joje gyvena apie 351 mln. žmonių (2001). Pagal plotą tai ketvirtas pagal dydį žemynas po Azijos, Afrikos ir Šiaurės Amerikos, pagal gyventojų skaičių – penktas po Azijos, Afrikos Europos ir Šiaurės Amerikos. Manoma, kad žmonės žemyną apgyvendino per Beringo sąsmauką, dabartinį Beringo sąsiaurį, nors egzistuoja ir migracijų iš Ramiojo vandenyno pietų hipotezės. XVI a. 4-ame dešimtmetyje Pietų Amerikos gyventojus pavergė užkariautojai iš Europos, iš pradžių iš Ispanijos, vėliau ir iš Portugalijos, kurie žemyną padalino į kolonijas. Per XIX a. šios kolonijos gavo nepriklausomybę. Apie 85% Pietų Amerikos priklauso Atlanto vandenyno baseinui. Didžiausios upės: Amazonė, Parana, San Franciskas, Orinokas. Tarp nedaugelio ežerų didžiausi yra Marakaibo, Patos ir Titikakos ežerai. Prie Pietų Amerikos priskiriama ir daugybė salų, kurių dauguma priklauso žemyno šalims. Didžiausia Pietų Amerikos šalis pagal plotą ir gyventojų skaičių yra Brazilija.
Valstybės sudarančios Pietų Ameriką
ArgentinaArgentinos respublika yra Pietų Amerikoje, ribojasi su Čile, Bolivija, Peru, Paragvajumi, Brazilija, Urugvajumi, krantus skalauja Atlanto vandenynas. Valstybės plotas 2 780 399 kv.km., gyventojų skaičius 39 144 753. Sostinė Buenos Aires. 88% gyventojų miestiečiai. 85% sudaro europiečiai ir labai nedaug yra metisų (indėnų ir europiečių palikuonys). Ekonomika paremta žemės ūkiu ir pramone.
Bolivija
Bolivijos respublika yra Pietų Amerikoje, ribojasi su Peru, Brazilija, Paragvajumi, Argentina ir Čile. Tik Bolivija ir Paragvajus Pietų Amerikoje neturi išėjimo į jūrą. Šalies plotas 1 098 581 kv.km., gyventojų skaičius 8 724 150, sostinė La Pasas. 55% vietinių gyventojų yra indėnai, 1/3 metisai (indėnų ir europiečių palikuonys). 63% gyvena miestuose.
Brazilija
Brazilija yra didžiausia valstybė Pietų Amerikoje, ribojasi su Prancūzijos Gviana, Surinamu, Gajana, Venesuela, Kolumbija, Peru, Bolivija, Paragvajumi, Argentina, Urugvajumi, krantus skalauja Atlanto vandenynas. Gyventojų skaičius 184 101 100. Sostinė Brazilija. Urbanizacija šalyje siekia 82%, šiam skaičiui pastaruoju metu labai daug įtakos turi kaimo gyventojai, besikeliantys į didmiesčių priemiesčius, ir ieškodami geresnių pragyvenimo sąlygų. Ekonomikos lygis šalyje sparčiai kyla, tačiau vis dar išlieka aiški linija tarp turtingųjų ir skurdžių, visas valstybės turtas ir valdžia priklauso mažam elito procentui.
Čilė
Čilės respublika yra Pietų Amerikoje, ribojasi su Peru, Bolivija, Argentina, krantus skalauja Ramusis vandenynas. Šalies plotas 756 626 kv.km., gyventojų skaičius 15 827 180. Sostinė Santjagas. 85% gyventojų miestiečiai, 1/3 visų šalies gyventojų gyvena sostinėje. Ekonomika išvystyta gerai ir remiasi žemės ūkiu bei naudingųjų iškasenų kasimu.
Ekvadoras
Ekvadoro (ispanų kalba „ekvatorius“ (pusiaujas)) respublika yra Pietų Amerikoje, ribojasi su Kolumbija, Peru, iš vakarų krantus skalauja Ramusis vandenynas. Šalies plotas 272 045 kv.km., gyventojų skaičius 9 648 200. Sostinė Kitas. Pusę gyventojų sudaro vietiniai indėnai, kiti metisai (indėnų ir europiečių palikuonys) ir juodaodžiai. Ekvadorui priklauso Galapagų salos, esančios Ramiajame vandenyne apie 2 000 km nuo žemyno. Praėjusio amžiaus 6 dešimtmetyje valstybė pradėjo vystyti naftos pramonę ir tai sąlygojo staigų ekonominį – socialinį pagerėjimą Ekvadore.