Pietu amerika
5 (100%) 1 vote

Pietu amerika

Pietų Amerikos istorija

Priešistorė ir ankstyvoji istorija

Manoma, kad Pietų Amerika pirmiausia buvo apgyvendinta žmonių atvykusių į Ameriką per Beringo sąsiaurio vietoje buvusią sausumą. Per ilgą laiko tarpą žmonės pasklido po visą žemyną. Nors dauguma archeologų seniausia žmonių kultūra Amerikoje laiko Clovis kultūrą paplitusią prieš 13 000 metų, kai kurie tyrinėtojai tuo abejoja. Taip Tom Dillehay radinius iš Čilės kapinyno Monte Verde datuoja mažiausiai 14 000 metų. Jis spėja, kad į Pietų Ameriką pirmieji gyventojai galėjo patekti jūrų keliu. Tai galėjo vykti iš Sibiro per Ramiojo vandenyno šiaurinę dalį į šiaurės Ameriką arba per Polineziją į Pietų Ameriką. Kai kuriose teorijose minima ir europiečių persikėlimo į Ameriką galimybė. Šios teorijos nėra įrodytos. Gali būti, kad kontinento apgyvendinimas vyko keliomis bangomis.

Pietų Amerikoje pirmieji patikrinti gyventojų pėdsakai atsiranda maždaug 8000 m. pr. m. e. Tuo laikotarpiu datuojami akmeniniai įrankiai. Iš panašaus laikotarpio yra ir olų tapyba šalia Ajakučo miesto Peru bei Laurikočios olos šalia Maranjono ištakų. Pupų ir lamų auginimas datuojamas 4000 m.pr.m.e.

Prieškolumbinė era

Seniausia keramika randama Ekvadore. Ji priskiriama Valdivijos kultūrai ir datuojama 4 tūkst. pr. m. e. Ši seniausia Amerikos kultūra jau turėjo miestus, kultus, apeigas ir aukojimus, tuo pačiu metu, kai kitoje pasaulio pusėje vystėsi šumerų kultūra.

1996 m. atrastas Karalio miestas, kuris yra seniausias žinomas miestas Amerikos žemyne. Laiptuotoji piramidė 2001 m. buvo datuotos 2627 m. pr. m. e. Rasti namai mažiausiai 3000 žmonių, amfiteatrai ir šventyklos. dirbtinė drėkinimo sistema palaikė dykumų apsuptos žemės derlingumą. Kiti radiniai rodo, kad gyventojai prekiavo su pakrantės ir Amazonės regionais.

Kai kurios indėnų grupės statėsi nuolatines gyvenvietes. Tarp jų buvo čibčai ir taironai. Čibčai Kolumbijoje, kečujai Peru ir aimarai Bolivijoje buvo trys pagrindinės sėslios indėnų grupės Pietų Amerikoje.

Nuo 2 tūkstantmečio pr. m. e. visoje Pietų Amerikoje išsivystė atskiros vietinės kultūros. Ekvadoro pakrantėje apie 1600 m.pr.m.e. susikūrė Mačaliljos kultūra.

Vėlesnė Čoreros kultūra apie 1200-500 m.pr.m.e. gamino žmogaus ir gyvūnų pavidalo keramiką. Jų namai buvo grupuojami apie didelę aikštę. Nuolatinius prekybinius ryšius palaikė su Čavino kultūra.

Tarp 1000 ir 500 m.pr.m.e. aravakai migravo palei Orinoką, kol apsigyveno šios upės deltoje. Keramikos jie nežinojo, tačiau naudojosi kanojomis ir gyveno iš žvejybos, medžioklės ir kukurūzų, pupų, saldžiųjų bulvių ir manijoko auginimo. Taip pat buvo žinomi Žemės riešutai, pipirai, ananasai, tabakas ir medvilnė. Po ispanų pasirodymo per vieną šimtmetį jie stipriai nukentėjo nuo atvykėlių atvežtų užkrečiamųjų ligų.

Apie 900 m. pr. m. e., pagal kai kuriuose archeologinius radinius ir vertinimus, prekybos kelius sukūrė ir žemės ūkį išvystė rašto neturėjusi Čavino kultūra. Šios kultūros archeologiniai paminklai rasti dabartinėje Peru, Čavino vietovėje 3177 m aukštyje. Čavino civilizacija klestėjo tarp 800 m.pr.m.e. ir 300 m.e.m. Iki šiol išlikę šios kultūros griuvėsiai šiaurės Peru yra gausiai turistų lankomi objektai. Panašiu laikotarpiu gyvavo Parakaso kultūra Peru sostinės Limos apylinkėse. Iki šiol neaišku ar čia buvusi atskira kultūra, ar dėl sauso, konservuojančio oro čia buvo gabenami mirusieji.

kolumbijoje 4-2 tūkstanmetyje pr. m. e. egzistavo Ereros kultūra Bogotos aukštikalnėse ir Kalimos (Calima) kultūra vakarinėje Andų pusėje.

Nuo 4 tūkstantmečio pr. m. e. randami San Agustino kultūros kapinynai. Šios kultūros šaknys siekia 7 tūkstantmetį pr. m. e. Aktyviai prekiauta su pakrantės ir Amazonės regionais.

Aplink Titikakos ežerą nuo I tūkstanmečio pr. m. e. iki I tūkstanmečio m.e. vystėsi Tiahuanako kultūra. Ar iš tikro buvo Tiahuanako imperija nėra aišku, tačiau šios kultūros pėdsakų galima rasti Peru, Bolivijoje ir Čilės šiaurėje. Su šia kultūra turėjo būti glaudžiai susijusi Vario kultūra (Wari), kuri daug vėliau egzistavo aplink Ajakučo miestą.

Tarp 300 m.pr.m.e. ir 600 m.e.m. gyvavo Naskos kultūra, kuri sukūrė paslaptingas linijas pakrantės lygumose ir mokėjo kasti drėkinimo kanalus. Ši kultūra žinoma pagal Naskos miestą, maždaug 500 km į pietus nuo Limos.

Amazonija

Tarp 5 ir 7 milijonų žmonių gyveno Amazonės regione, kurį galima skirstyti į sąlyginai tankiai apgyvendintas pakrantės gyvenvietes ir pusiauklajoklius vidinių sričių gyventojus. Jų pragyvenimas priklausė nuo sudėtingo lydyminės žemdirbystės, miško ekosistemos keitimo, medžioklės ir rinkimo komplekso.

Čibčai

Kalbinės čibčų bendruomenės buvo gausiausios, labiausiai teritoriškai paplitusios ir labaiusiai socioekonomiškai išsivysčiusios iš visų Kolumbijos kultūrų prieš ispanus. III amžiuje čibčai sukūrė savo civilizaciją Andų šiaurėje. Vienu metu čibčams priklausė ir dabartinė Panama ir rytinės Kolumbijos Sieros aukštikalnės. Jų apgyvendintos teritorijos buvo Santandero (Pietų ir Šiaurės), Bojakos ir Kundinamarkos departamentai. Tai dabar yra turtingiausias Kolumbijos regionas, kuriame buvo įkurtos pirmosios fermos ir pirmoji pramonė, jame gimė ir nepriklausomybės judėjimas. Čibčai
užėmė labaiusiai apgyvendintą zoną tarp Meksikos ir Inkų imperijos. Tarp čibčų kalba kalbančių genčių buvo Muiscas, Guanes, Laches ir Chitareros.

Močikai ir kitos Andų kultūros

Nuo I a. šiaurėje egzistavo Močikos kultūra, kuri gyvavo šiaurinėje Peru pakrantėje, prieš 2000-1500 metų. Ramiojo vandenyno pakrantės dykuminėje zonoje šios kultūros žmonės kūrė sudėtingas drėkinimo sistemas. Moche palikimas mus pasiekia per neseniai atrastus sudėtingus kapus. Moche buvo geri amatininkai, prekiavę su tolimomis tautomis, pvz., majais. Beveik viskas ką mes žinome apie Moche yra iš jų keramikos su kasdienio gyvenimo piešiniais. Iš jų mes žinome, kad jie praktikavo žmonių aukas, kraujo gėrimo ritualus ir, kad jų religijoje buvo nereproduktyvių seksualinių praktikų (pvz., felacija). Šalia aukso ir sidabro buvo apdirbamas ir varis. Mochica turėjo keletą kunigaikštysčių, jų kultūra išnyko VII-ame amžiuje greičiausiai dėl su El Ninjo susijusių klimato pasikeitimų.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1034 žodžiai iš 1887 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.