Pietvakarių azija
5 (100%) 1 vote

Pietvakarių azija

Pietvakarių Azijos Gamta

Pietvakarių Azija – didžiulė teritorija. Vakaruose jos riba eina Viduržemio ir raudonąja jūromis, rytuose – Indo žemuma bei aukštų kalnų grandinėmis. Šiam regionui priklauso Mažosio Azijos ir Arabijos pusiasaliai, Mesopotamijos žemuma, Irano Kalnynas, Kaukazo bei Hindukušo kalnai.

Karštovaizdžiai

Tai kanuotas kraštas. Kalnų ir kalvynų juosta tęsiasi nuo Mažosios Azijos pusiasalio iki pat Hindukušo kalnų. Tai jaunų raukšlinių kalnų sistema: kalnodaros procesai joje nepasibaigę. Šitai liudija smarkūs žemės drebėjimai, vykstantys ir šiais laikais (Armė-nijoje – 1988m., Irake – 1990m.).

Arabijos pusiasalį užima didžiulis Arabijos plokčiakalnis. Tai buvusio Gondvanos žemyno dalis. Jo pagrindą sudaro labai senos uolienos: granitai, gneisai, skalūnai. Plokščiakalnio vakaruose šios uolenos iškyla į paviršių ir stačiais šlaitais leidžiasi į Raudonąją jūrą. Ji, kaip ir šiauriau esanti Akabos įlanka bei Negyvoji jūra, susidarė lūžių, skiriančių Arabijos pusiasalį nuo Afrikos, juostoje. Negyvoji jūra yra 400 m žemiau jūros lygio, ir tai žemiausia sausumos įduba Žemėje.

Rytuose ploščiakalnis nusileidžia į Persų įlanką ir Mesopotamijos žemumą. Per tūks-

tančius metų žemumą nuklojo iš kalnų Tigro ir Eufrato bei jų intakų atneštas smėlis, molis, dumblas. Per potvynius upės išsiliedavo ir sąnašomis nuklodavo slėnius bei deltas. Čia susidarė labai derlingas žemės sluoksnis. Prieš kelis tūkstančius metų Tigras ir Eufratas turėjo atskiras žiotis, bet dėl besikaupiančų sąnašų upės susiliejo ir dabar apie 200 km teka viena vaga.

Pietvakarių Azija plyti subtropikų ir atogrąžų klimato juostose. Pusę metų trunkančią vasarą teritorija veikiama itin sausų vėjų – pasatų. Todėl šiuo metų laiku čia būna labai karšta ir sausa. Oras Arabijos pusiasalyje įkaista iki +40 – 50 oC. Tai aukščiausia oro temperatūra Azijos žemyne.

Žiemą vakarų vėjai iš Viduržemio jūros neša ilgai lauktą vėsą ir drėgmę. Tačiau ir šiuo metų laiku termometro stulpelis Arabijos pusiasalyje dažnai pakyla aukščiau kaip iki +20 oC. Kritulių iškrinta labai nedaug. O dėl stipraus garavimo ir purių dirvožemių vanduo tuojau pat susigeria. Tokios klimato ypatybės pavertė Pietvakarių Aziją dyku-mų ir pusdykumių kraštu. Daugiausia jų Arabijos pusiasalyje.

Rub el Halio, Didžiojo Nefudo ir kitos dykumos labai panašios į Saharą. Dėl didelių temperatūros skirtumų kalnai dykumose sparčiai dūla. Tad daug kur plyti akmeningo-

sios plynės. Toliau nuo jų yra smėlingosios dykumos. Jose vėjai supustė net 200 m aukščio barchanus.

Dykumų smėlio spalva skiriasi. Ji priklauso nuo uolienų, kurioms sudūlėjus susidarė smiltelės. Didžiojo Nefudo dykumoje smėlis rausvo atspalvio, nes ši dykuma susidarė dūlant raudoniems smiltainiams. Pakraščiuose, kur į paviršių iškyla bazaltinės uolie-nos, smėlis pilkas. Rub el Halio dykumoje smėlis geltonas, o kai kuriose vietose – net akinamai baltas.

Kadangi kritulių Pietvakarių Azijoje iškrinta nedaug, miškų šiame regione beveik nėra. Tik Vidužemio jūros pakrantėje ir aukštesniuose kalnuose, kur iškrinta daugiau kritulių, yra nedidelių giraičių. Saulės išdegintos žemės kontrastas – aukštikalnėse iškrintantis sniegas.

Pietvakarių Azijos gyventojai

Pietvakarių Azijoje atsirado pirmieji žmonijos istorijoje miestai, susiformavo seniausios civilizacijos, kilo trys pasaulinės religijos: judaizmas, krikščionybė, islamas. Daugelį šalių vienija islamo religija, didžiausi naftos ištekliai pasaulyje.

Gyventojai

Pietvakarių Azijoje yra daug valstybėlių. Jų gyventojai priklauso įvairioms tautybėms. Arabijos pusiasalyje ir Mesopotamijos žemumoje įsikūrę arabai. Mažosios Azijos pusiasalyje gyvena turkai, kurdai, Irano kalnyne – persai. Be jų, šiame Azijos regione yra žydų, afganų, kitų tautybių žmonių.

Pietvakarių Azija apgyventa labai retai. Gyventojų pasiskirstymas priklauso nuo kli-

mato ypatybių ir paviršiaus. Tankiausiai gyvenama jūrų pakarantėse ir palei didžiąsias upes. Karštosiose dykumose nuolatinių gyventojų beveik nėra. Sėsliai žmonės kuriasi tik oazėse. Jie večiasi drėkinamąja žemdirbyste: augina datules, daržoves, sėja kvie-

čius, miežius. Klajoklių genčių, kupranugarių karavanais traukiančių per dykumą, spačiai mažėja. Irano, Armėnijos kalnynuose ir kituose kalnuose, kur vėsiau ir daugiau drėgmės, klajoklinė gyvulininkystė iki šiol išlaikė gilias tradicijas.

„Derlingasis pusmėnulis“ ir civilizacijos aušra

Maždaug prieš 10 tūkst. metų Tigro ir Eufrato tarpupyje, vadinamojoje Mesopotami-

joje, atsirado sėslių gyventojų. Derlingo upių dumblo nukloti slėniai labai tiko žem-

dirbystei. Tačiau kaitros išdegintoje žemėje, kur lyja labai retai, trūko vandens. Tigras ir Eufratas buvo vienintelis vandens šaltinis. Laikui bėgant, žmonės išmoko patvenkti šias upes, o jų vandenį nukreipti į drėkinamus pasėlius. Todėl buvo kasami kanalai, įrengiamos sudėtingos drėkinimo sistemos. Taip atsirado drėkinamoji žemdirbystė. Kaip tik čia pradėti auginti pirmieji javai (kviečiai, miežiai, avižos),
prijaukinti laukiniai gyvuliai. Didėjant drėkinamų žemių plotui, atsirado pakankamai maisto, dėl to sparčiai daugėjo gyventojų, žmonės galėjo imtis kitų verslų. Taip per kelis tūkstan-

čius metų susiformavo derlingasis pusmėnulis, apimantis teritoriją nuo Tigro ir Eufra-

to žemupio Mesapotamijoje iki Nilo ir jo deltos Egipte.

Teritoriją tarp Viduržemio jūros ir Persų įlankos įprasta vadinti Artimaisiais Rytais. Tai savotiškas sausumos ir kultūros tiltas, jugiantis Aziją, Afriką ir Europą. Kaip tik šioje žemėje iš susijungusių žemdirbių kaimų jau prieš 6500 metų atsirado pirmieji žmonijos istorijoje miestai, suklestėjo pirmosios palyginti aukštos civilizacijos. Tūks-

tančius metų Rytų šalys veikė Europos, Azijos, Afrikos kultūras, raštą, mokslą, eko-nomiką.

Kalendorius, laiko skiačiavimas, ratas, skaičiai atsirado Rytuose. Čia buvo padėti astronomijos, matematikos, medicinos mokslų pagrindai. Gal todėl europiečiai gilioje senovėje sakydavo, kad šviesa ateina iš Rytų, tuo norėdami pabrėžti, jog Rytuose pateka ne tik saulė.

Islamo tėvynė

Islamo religija kilo VI a. Tai svarbiausia Pietvakarių Azijos šalių religija. Ją išpažįstantys vadinami musulmonais. Jų dievas yra Alachas, o jo pranašas – Mahome-tas, gimęs Mekoje, dabartinėje Saudo Arabijoje. Musulmonai turi šventąją knygą – Koraną. Jame sudėti visi Alacho mokymai, apreikšti Mahometui.

Musulmonų maldos namai yra mečetės. Jos turi vieną ar kelis bokštus, vadinamus minaretais. Iš jų tikintieji kviečiami melstis. Mečetes puošia įvairūs raštai, Korano ištraukos. Islamo religija draudžia vaizduoti gyvūnus ir žmones, nes musulmonai tiki, kad negalima garbinti nieko kito, o tik Alachą, kuris yra pasaulio ir gyvybės kūrėjas.

Musulmonai turi daug švenčių. Per jas meldžiamasi, pasninkaujama. Kiekvieno mu-sulmono pareiga – bent kartą gyvenime aplankyti šventąjį miestą Meką. Tad kasmet į jį plūsta milijonai maldininkų.

Nafta – „Juodasis Auksas“

„Mes arabai. Mes pranašesni už jus, europiečius. Mes musulmonai. Alachas globo-ja mus ir siunčia mums gamtos turtų!“ Taip dabar apie save kalba Persų įlankos valstybių gyventojai. Nėra Žemėje regiono ar šalies , kur buvusi viduramžių valstybė, aplenkusi laiką, taip greitai „peršoktų“ į modernų šių dienų pasaulį. Bet žvilgterėkite į praeitį.

Senieji gyventojų verslai

Prieš kelis dešimtmečius Persų įlankos šalys buvo priskiriamos prie neturtingų, atsilikusių pasaulio valstybių. Karštose dykumose, kalnuotose pusdykumėse gyveno klajokliai, kurie, kaip ir prieš 1000 metų, klajojo su gyvulių kaimenėmis, ieškodami vešlesnių ganyklų, vandens. Kupranugarių vilkstinėmis beduinai traukdavo iš vienos oazės į kitą, pirkdavo ir parduodavo prekes. Oazių valstiečiai augino javus, daržoves, vaisius. Pakrantėse įsikūrusių kaimų, miestų žmonės irgi gyveno labai vargingai. Ver-tėsi žvejyba, perlų rinkimu, laivų statyba. Persų įlanka buvo toli nuo svarbių laivybos kelių, neturėjo patogių įlankų uostams įrengti. Karštas klimatas ir bekraštės dykumos nekėlė didelio susidomėjimo šia žeme. Tik tūkstančio ir vienos nakties pasakos bylojo apie nepaprastai turtingą arabų pasaulį, kuris niekaip nesiderino su tikrove. Tačiau Alachas pasigailėjo Persų įlankos gyventojų ir dovanojo jiems juodo, klampaus skysčio, vadinamo nafta.

Nafta-Alacho „dovana“

Pramoninė naftos gavyba persų įlankos šalyse prasidėjo XX a. viduryje. Per kelias dešimtis metų juodasis auksas iš esmės pakeitė dykumų valstybių gyvenimą, tapo jų ūkio pagrindu.

Regionui tenka daugiau kaip 65% pasaulio naftos atsargų. Sakoma, kad čia naftos daugiau nei vandens. Randama po dykumų smėliais, įlankos dugnu. Naftos turi visos šalys. Daugelyje vietų ji slūgso arti paviršiaus, tad išgauti nesudėtinga ir pigu. Per dieną išsiurbiama trečdalis pasaulyje išgaunamos naftos. Čia esančioms valstybėms jos daug nereikia, todėl didžioji dalis eksportuojama. Nafta šiuo metu yra svarbiausia pasaulyje eksporto prekė, be perstojo kraunanti turtus jos turinčioms valstybėms.

Nafta – didžiųjų permainų kaltininkė

Per trumpą laiką klajoklių palapinių, skurdžių kaimelių, nedidelių miestų vietoje išaugo didmiesčiai. Jie panašūs į europietiškus: plačios gatvės, daugiaaukščiai gyvenamieji ir verslo pastatai, dangoraižiai. Anksčiau statyboms naudotą molį, akmenis pakeitė stiklas, betonas, plienas. Miestuose apstu didžiausių pasaulio firmų atstovybių, kuriose sudaromos sutartys su naftos turtingiausiomis valstybėmis. Prašmatnūs pastatai stebina net vakariečius. Statybos karštligė dar nesibaigė: plečiami, tobulinami jūrų ir oro uostai, automagistralės, statomos modernios įmonės.

Naftos ištekliai nėra neišsenkami. Tai puikiai supranta valstybių vadovai, gyventojai. Siekiant sumažinti priklausomybę nuo jos eksporto, šalyse sparčiai kuriama pramonės šakų. Vis daugiau naftos perdirbama vietoje, ir už didesnę kainą eksportuojama jau gatava produkcija. Dėl derlingos žemės trūkumo šalys anksčiau labai priklausė nuo maisto produktų importo. Įrengusios brangiai kainuojančius druskingo jūros vandens gėlinimo įrenginius, apsirūpino gėlu vandeniu. Drėkinimo
kanalais, vamzdžiais vanduo keliauja į dykumas, drėkina pasėlius. Vis daugiau žemės ūkio produkcijos šalys pasigamina pačios . Kai kurios daug pajamų gauna iš turizmo. Pinigų perteklius panaudojamas pramonės įmonėms užsienyje steigti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1631 žodžiai iš 5303 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.