Pievų ir ganyklų atnaujinimas
5 (100%) 1 vote

Pievų ir ganyklų atnaujinimas

112131

Pievų ir ganyklų įrengymas

Atnaujinti seną arba įsėti naują žolyną reikėtų tada, kai labai suprastėja senojo žolyno kokybė: sumažėja derlingumas arba gyvuliai nebeėda, po nuganymo palieka daug nenuėstos žolės likučių. Viena pagrindinių derlingumo sumažėjimo priežasčių dažnai būna žolyno botaninės sudėties pakitimas, – priželia daug prastos kokybės žolių ir neėdamų piktžolių. Žolyno botaninė sudėtis dažnai pasikeičia dėl prasto lauko drenažo. Naudingosios žolės nemėgsta šlapios dirvos, todėl jas nukonkuruoja prastesnės (smilgos, pašiaušėliai), kurioms tokia dirva patinka. Kita svarbi žoly-no suprastėjimo priežastis – netinkamas jo naudojimas: nepakankamas tręšimas, per vėlyva pjūtis ar ganymas, sunkios technikos važinėjimas, kai šlapia, ir t.t. Atvirose arba pažeistose žolyno vietose pradeda augti paprastosios ar vienametės miglės ir piktžolės, daug bėdų pridaro žolyne išsikeroję varpučiai ar kitos prastos varpinės žolės. Kartais daugiametės svidrės žiemą iššąla, dėl to irgi pakinta žolyno botaninė sudėtis.

Kokias žolių rūšis pasirinkti

Švelnaus ir vidutinio klimato sąlygomis žolyne turėtų dominuoti daugiametės svidrės. Šios rūšies žolės labai derlingos, didelės maistinės vertės, labai noriai ėdamos ir tinkamos ganyti. Pašariniai motiejukai, tikrieji eraičinai, pievinės miglės – taip pat geros ir noriai ėdamos žolės, bet jos ne tokios derlingos ir prasčiau tinka ganyti. Jos negali nukonkuruoti daugiamečių svidrių, ypač tada, kai žolynai naudojami intensyviai. Minėtos žolės geriau tinka žolių mišiniams (pvz., pašarinių motiejukų, tikrųjų eraičinų ir raudonųjų dobilų), kurie pjaunami ir naudojami silosui gaminti. Kai kurias žoles – gausiažiedes svidres, nendrinius eraičinus ir paprastąsias šunažoles galima auginti vienas, jeigu jos bus naudojamos tik silosui gaminti. Tačiau, kai žolynas naudojamas ir ganyti, ir silosui gaminti (taip daryti patartina), pagrindinės žolyno žolės turėtų būti daugiametės svidrės arba jų ir baltųjų dobilų mišinys. Tinkamai prižiūrimos daugiametės svidrės yra atsparios ir prastesnėms klimato sąlygoms, tačiau kai kurių veislių svidrės gali žiemą iššalti. Ne vienas pavyzdys parodė, kad šios žolės gali sėkmingai peržiemoti ir Lietuvoje, ypač jeigu žolynas buvo tinkamai naudotas rudenį, o žiemojo apsnigtas. Tačiau kartais po sniegu gali įsimesti pelėsis. Intensyviai naudojant žolynus – gausiai tręšiant azoto trąšomis ir dažnai ganant arba pjaunant, jie puikiai išsilaiko ir karštomis bei sausringomis vasaromis (tai pasitvirtino Slovėnijoje ir Kroatijoje). Tačiau kyla pavojus, kad vasarai įpusėjus kai kurių rūšių žolės gali nukentėti nuo rūdžių. Tetraploidinių veislių žolės atsparesnės šiai ligai nei diploidinės.

Olandijoje labai geros kokybės svidrių žolynai gali augti 20 ir daugiau metų. Tačiau gan dažnai svidrynuose išsikeroja vienametės varpinės žolės (eraičinai) ir piktžolės (kiaulpienės, rūgštynės, žliūgės). Dėl to sumažėja žolyno derlingumas, suprastėja pašarų kokybė. Piktžoles galima išnaikinti herbicidais.

Kad prastų varpinių žolių ir piktžolių būtų kuo mažiau, labai svarbu, įrengiant ganyklą, nepadaryti klaidų. Žolynas turi būti pasėtas tolygiai ir tankiai. Reikia stengtis tokį išlaikyti kuo ilgiau. Kad žolynas būtų tankus, reikia jį tankiai pasėti ir intensyviai naudoti. Daugiametės svidrės labai gerai krūmijasi, ypač jeigu joms neleidžiama sužydėti. Todėl šios žolės tinkamiausios tankesniam žolynui įrengti. Svidrėms pradėjus plaukėti jas reikia kuo greičiau nupjauti silosui. Po to jos vėl pradės krūmytis ir žolynas tankės.

Gerai prižiūrimas daugiamečių svidrių žolynas turėtų atrodyti kaip dekoratyvinė veja ar stadionas. Tuomet jis bus derlingesnis, pakęs mindžiojimą ar važinėjimą.

Kada žolyną atnaujinti

Žolyną atnaujinti brangu, dėl to šio darbo imtis reikėtų tik tada, kai labai pakinta žolyno botaninė sudėtis, žemę reikia lyginti ar drenuoti. Žolyno atnaujinimo išlaidas turėtų kompensuoti didesnis derlius, geresnė pašarų kokybė, lengvesnis darbas. Tai apskaičiuoti nelengva. Nemažai reiškia ir ūkininkavimo sąlygos, dirvožemio tipas, jo tinkamumas žolynams.

Olandijoje žolynas atnaujinamas (persėjamas), jeigu:

• jame yra mažiau nei 50 proc. gerųjų žolių arba mažiau nei 35 proc. daugiamečių svidrių;

• jame yra daugiau nei 15 proc. varpučių arba daugiau nei 25 proc. vienamečių miglių;

• dirva labai nelygi ir dirbti įprastus darbus (šienauti) nebeįmanoma;

• žolės pakąstos šalnų ar žolynas išvažinėtas sunkios technikos;

• reikia tvarkyti drenažo įrengimus.

Kai žolyno botaninė sudėtis vidutinės kokybės (50-75 proc. gerųjų žolių ir mažiau nei 25 proc. varpučių), o piktžolės sužėlusios ne vienoje lauko vietoje, žolyną galima pagerinti tinkamai tręšiant, intensyviai ganant ar šienaujant. Tačiau tai užtrunka keletą metų.

Jeigu gerosios žolės išretėjusios tik vietomis, plotelius galima atnaujinti žolyno neariant, bet pavasarį į jį įsėjant žolių. Jei viename kv. dm (10×10 cm) yra vienas daugiamečių svidrių augalas, žolyno atnaujinti dar nereikia, bet jei žolynas retesnis, taikomas minėtas įsėjimo būdas.

Tinkamiausias atnaujinimo
laikas

Kad sėklos sudygtų ir žolė gerai želtų, reikia tinkamos temperatūros ir drėgmės. Nelygu šalies ir konkrečios vietovės klimato bei oro sąlygos, žoles galima sėti pavasarį arba vasaros pabaigoje. Olandijoje žolynus atnaujinti patartina rugpjūtį arba pirmoje rugsėjo pusėje. Paprastai šiuo metu oro sąlygos yra šiek tiek geresnės negu pavasarį. Rugpjūtį būna debesuota ir drėgna, o oro temperatūra aukštesnė nei pavasarį. Tad nauja žolė auga gana greitai ir lengviau konkuruoja su piktžolėmis. Šalyse, kuriose rugpjūtis šiltas ir sausas, geriau sėti pavasarį. Dar vienas sėjos rugpjūčio mėnesį privalumas tas, kad tais metais dar galima nuimti du senojo žolyno derlius ir tik tuomet pasėti naują žolyną. Lietuvoje vis dėlto pirmenybė teikiama pavasario sėjai, kadangi sėti vasarą rizikingiau.

Sėjos į suartą dirvą privalumai

Žolynus galima atnaujinti ar įrengti naujus įsėjant į arimą arba į seną velėną. Tai daroma sėjant į suartą dirvą, tiesiogiai įsėjant į seną žolyną arba sėjant su antsėliu. Pirmenybė teikiama sėjai į suartą dirvą prieš tai tinkamai paruošus sėklų guolį.

Pirmasis darbas yra arimas. Ariant užverčiamas viršutinis dirvožemio sluoksnis, kuriame gausu netinkamų žolių ir piktžolių sėklų. Be to, į paviršių išverčiamas drėgnesnis dirvos sluoksnis, o drėgmės labai reikia sėkloms sudygti. Suartą lauką reikia išlyginti. Jeigu ketinate suarti seną žolyną, pirmiausia reikia lėkštėmis ar sunkiosiomis akėčiomis suardyti seną velėną. Ji greičiau suirs ir nepradės želti lauką suarus. Prieš kultivuojant žolė turėtų būti ne per daug aukšta.

Į seną velėną žoles galima sėti tik tokiose dirvose, kur arti sunku ar neįmanoma (molis, durpės). Tačiau tokie žolynai dažniausiai būna prastesni nei įsėti į suartą dirvą. Įsėjimo į velėną būdas gali būti sėkmingai taikomas norint pagerinti žolyno botaninę sudėtį (šitaip į geros kokybės žolyną įsėjami dobilai) arba atnaujinti žolyną, kuris yra sumenkęs po žiemos. Įsėti į seną velėną galima kalvotose vietovėse, kur daug bėdų pridaro dirvos erozija.

Žolių sėjimas su javų antsėliu paprastai nerekomenduojamas dėl mažo antsėlio derliaus. Be to, nupjovus antsėlį, žolė būna menka, žolyne gali atsirasti tuščių plotų. Pasėjus daugiametes svidres be antsėlio, jos greitai sudygsta ir auga, žolynas būna tankesnis. Todėl nuėmus javų derlių patartina paruošti dirvą ir tik tada sėti žoles. Kaip minėta, Olandijoje sėjant žoles rugpjūtį, derliaus nuostoliai būna mažesni nei sėjant pavasarį. Tačiau Lietuvoje pasėjus žoles po javapjūtės jos nespėja iki žiemos įsitvirtinti žolyne. Taip sėti visai netinka ankštinių ir varpinių žolių mišinius.

Praktiniai patarimai persėjant žolynus

Ariant viršutinis kietasis dirvos sluoksnis suardomas (ne daugiau kaip 25 cm), tačiau ilgainiui po juo susidaro kietas vandeniui nelaidus sluoksnis, kuris lieka ne-paliestas. Šis sluoksnis sulaiko drėgmę, dėl to lietingu metu dirvos paviršiuje telkšo vanduo, o per sausrą drėgmė dirvos kapiliarais negali kilti iš gilesnių sluoksnių į paviršių. Norint suardyti šį giliau esantį sluoksnį, prieš arimą reikia panaudoti sunkųjį kultivatorių. Sis padargas sujudina dirvą net 40-50 cm gyliu. Tačiau Lietuvoje toks podirvio purenimas neaktualus, be to, labai brangus.

Jeigu sename žolyne, kurį ruo-šiamasi atnaujinti, yra varpučių, prieš ariant juos reikia sunaikinti, glifosatų grupės herbicidais purškiama, kai žolės aukštis – 10-15 cm. Herbicido norma – 3-4 1/ ha. Praėjus penkioms dienoms po purškimo, žolė turi būti nupjauta ar nuganyta. Praėjus dešimčiai dienų, seną žolyną galima suarti. Visiškas senos velėnos sunaikinimas užtrunka maždaug mėnesį (skaičiuojant nuo paskutinio nupjovimo ar nuganymo).

Prieš arimą seną velėną būtina susmulkinti 2-3 cm dalelėmis. Šiam tikslui galima naudoti rotorinį kultivatorių. Jeigu dirva labai akmenuota arba šio kultivatoriaus negalima panaudoti dėl kokios nors kitos priežasties, galima naudoti lėkštines akėčias. Kultivuoti reikia negiliai (ne giliau kaip 5 cm). Kad ariant susmulkinta velėna būtų gerai užversta žemėmis, turi būti naudojami plūgai su geromis verstuvėmis. Arti reikėtų maždaug 25 cm gyliu, o vagos plotis turėtų būti 40 cm. Jeigu dirvą planuojama lyginti, arti reikia 30 cm gyliu, o vagos plotis turi būti 45 cm.

Šiuo metu Jūs matote 53% šio straipsnio.
Matomi 1622 žodžiai iš 3057 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.