Piktzoliu naikinimo budai
5 (100%) 1 vote

Piktzoliu naikinimo budai

112131

KAUNO KOLEGIJOS KRAŠTOTVARKOS FAKULTETAS

ŽELDINIŲ IR AGROTECHNOLOGIJŲ KATEDRA

Agrotechninės piktžolių naikinimo priemonės




Atliko: ZD 5/1 gr. stud.. Raimonda Doreikaitė

Mastaičiai, 2005

Turinys:

1. Įvadas ………………………………………………………………….. 1 psl.

2. Agrotechninis piktžolių naikinimo būdas……………………2 psl.

3. Sėjomaina – priemonė pasėlių piktžolėtumui mažinti…..3 psl.

4. Tarpinės kultūros …………………………………………………… 4 psl.

5. Dirvų sausinimas …………………………………………………….5 psl.

6. Dirvos suslėgimas ……………………………………………………6 psl.

7. Piktžolių naikinimas žemės dirbimu …………………………..7 psl.

8. Kuo naikinti piktžoles ražienose rudenį ………………………8 psl.

9. Piktžolėtumo mažinimas rudeniniu žemės dirbimu ………9 psl.

10. Išvados …………………………………………………………………10 psl.

11. Naudota literatūra ………………………………………………….11 psl.

Įvadas:

Piktžolės- laukiniai augalai, augantys pasėliuose ir stelbiantys kultūrinius augalus, mažinantys derlių ir bloginantys jo kokybę. Taip pat jos yra kenkėjų bei ligų sukėlėjų žiemojimo vieta. Laukų piktžolėtumas priklauso nuo to kokiais būdais yra naikinamos piktžolės, nuo auginamų augalų, drėgmės, maisto medžiagų, šviesos, šilumos ir kitų priežasčių. Tuo galime pasakyti, kad kuo geresnės sąlygos kultūriniams augalams, tuo geriau auga ir piktžolės. Piktžoles reikia naikinti, nes jos konkuruoja su auginamais augalais dėl visų paminėtų sąlygų. Daugiausia piktžolės auga ankštinių ir varpinių javų mišiniuose, kur herbicidai yra mažiau naudojami. Pati svarbiausia sąlyga, nuo kurios priklauso augalų atsparumas ligoms ir kenkėjams, tai tinkama agrotechnika. Kad išvengtume piktžolių reikia:

• naikinti jas mechaniškai, išraudami rankomis;

• mulčiuoti, mulčias(žvyras, pjuvenos, akmenys, nupjauta neperpuvusi žolė) stabdo piktžolių augimą.

• naudoti švarias, piktžolėmis neužterštas kultūrinių augalų sėklas.

• tręšti kompostuotu, jokiu būdu ne šviežiu mėšlu.

• jeigu įmanoma panaudoti gyvūnus piktžolėms naikinti (vištas, žąsis)

• iki sėjos leisti sudygti pirmai piktžolių kartai, tada sunaikinti jas ir sėti kultūrinius augalus.


Agrocheminis piktžolių naikinimo būdas

Augalams apsaugoti naudojami įvairūs metodai: agrotechninis, mechaninis, cheminis ir biologinis. Šie metodai papildo vienas kitą, todėl norėdami išlaikyti sveikus, derlingus augalus, būtinai naudokite kompleksiškai visus būdus, išskyrus cheminį (vartojant sintetinius pesticidus).

Agrotechninis metodas – tai žemės ūkio augalų auginimas optimaliomis sąlygomis, skatinančiomis augalus sparčiai augti, stimuliuojančiomis natūralų augalų atsparumą patogenams, stabdančiomis žalingųjų organizmų plitimą pasėliuose bei mažinančiomis jų daromą žalą derliui ir jo kokybei.

Agrotechninės augalų apsaugos priemonės yra tinkama augalų kaita sėjomainoje, ražienų skutimas ir rudeninis arimas, optimalus kiekvienai augalų rūšiai sėjos laikas, sėklos įterpimo gylis, sėklos norma, subalansuotas tręšimas, atsparesnių patogenams veislių parinkimas.

Pagerinus agrotechninį piktžolių naikinimą, galima sumažinti jų daromą žalą ir kartu be didesnių papildomų išlaidų gerokai padidinti mūsų laukų derlingumą, sumažinti aplinkos ir produkcijos teršimą herbicidais ir jų metabolitais.Deja, šiuo metu netgi patys veiksmingiausi turimi herbicidai nepajėgia pastebimai pakeisti įprastinių agrotechninių kovos su piktžolėmis priemonių ir padaryti perversmo žemdirbystėje. Tuo galime pasakyti, jei ir veiksmingiausi herbicidai neatlieka savo „darbo“, neverta juos naudoti. Todėl veiksmingesnis ir geresnis yra agrotechninis piktžolių naikinimo būdas.



Sėjomaina – priemonė pasėlių piktžolėtumui mažinti

Agrotechninių kovos su piktžolėmis priemonių tarpe labai svarbia vietą užima tinkama kultūrų kaita sėjomainoje. Tinkamai parinkti priešsėliai sėjomainoje yra veiksminga piktžolių naikinimo ir stelbimo priemonė. Žemdirbystės intensyvinimas nemenkina agrotechninio sėjomainos vaidmens, tačiau iš esmės keičia sėjomainų teoriją ir kultūrų kaitos principus: svarbiausiu sėjomainos uždaviniu šiuo metu tampa kova su piktžolėmis ir kultūrinių augalų ligomis bei kenkėjais. Fitosanitarinė sėjomainos funkcija – piktžolių ir kultūrinių augalų ligų ir kenkėjų naikinimas atveria daug didesnes galimybes sėjomainoms specializuoti ir vertingoms kultūroms atsėliuoti. Kuo stipriau priešsėlinė kultūra ir taikoma agrotechnika trukdo piktžolių sėkliniam derėjimui bei požeminių dauginimosi pradų augimui, tuo mažiau užteršiama dirva, tuo švaresni pasėliai, tuo didesnį derlių duoda
posėlinė kultūra. Ir priešingai, kuo piktžolėtesni priešsėliai, kuo daugiau juose subręsta ir išbyra į dirvą piktžolių sėklų bei priauga piktžolių šaknų ir šakniastiebių, tuo labiau piktžolėti būna posėlinės kultūros pasėliai, tuo mažesni jų derliai. Beje, piktžolių augimo ir derėjimo sąlygos atskirose kultūrose labai skiriasi. Pirmiausia priklauso nuo kultūrų biologinių savybių, priešsėjinio bei posėjinio žemės dirbimo, herbicidų, sėjos būdo, sėjos ir sudygimo laiko, augimo greičio ir lapijos tankumo. Be to, piktžolių augimas ir derėjimas pasėliuose labai priklauso nuo piktžolių ir kultūrinių augalų augimo ir derėjimo ritmo sutapimo.Palankiausios plačiausiai paplitusių piktžolių rūšių augimo ir derėjimo sąlygos susiklosto vasariniuose javuose. Šimtmečiais mūsų laukų piktžolės augo ir dauginosi išimtinai javų pasėliuose. Dėl to jos puikiai prisitaikiusios prie javų augimo ir derėjimo biologinio ciklo. Po javų sėjos sudygusios piktžolės dar gali būti sunaikintos pasėlių akėjimu, herbicidais ar paprasčiausiai nustelbtos, tačiau ligi šiol neturime tokių priemonių, kuriomis galima būtų sunaikinti visas javų pasėlyje sudygusias piktžoles. Vienos išvengia akėčvirbalio, kitos pasirodo atsparios herbicidams, dar kitos sudygsta po akėjimo ar kai herbicidų nebegalima vartoti. Todėl vasarojaus pasėlyje visada galima rasti derančių piktžolių. Vasarojuje augančios piktžolės auga ir vystosi sparčiau už javus. Anksti pasėtas tankus vikių ir avižų mišinys palyginti gerai stelbia piktžoles. Pjaunama anksti, kol dar dauguma piktžolių nespėja subrandinti ir išbarstyti sėklų, ir jos kartu su mišinio žaliąja mase išgabenamos iš laukų. Bene labiausiai laukus nuo piktžolių apvalo juodasis pūdymas, ypač kai jis dirbamas sluoksniniu būdu. Juodojo pūdymo lauke nesant kultūrinių augalų, sudygsta daugiau piktžolių negu pasėliuose, todėl perariant ar kultivuojant juodąjį pūdymą, galima sunaikinti daug daugiau piktžolių negu kituose sėjomainos laukuose.Kiek mažiau sunaikinama įdirbant dirvą paprastuoju juodojo pūdymo dirbimu.Šiais dirbimais piktžolės neturi galimybių subrandinti sėklų ir papildyti jų atsargų dirvoje.

Tarpinės kultūros

Didėjant pašarų reikmėms, vis plačiau imama auginti tarpines kultūras – tarpinius augalus. Tai kultūros, auginamos iki pagrindinės sėjomainos kultūros sėjos arba po tos kultūros nuėmimo.Šie augalai papildo dirvoje organinės medžiagos, nutraukia neigiamą žemės ūkio augalų atsėliavimo poveikį. Tačiau žemdirbystės požiūriu svarbiausia, kad tarpinių kultūrų auginimas gerokai sumažina laukų piktžolėtumą ir kartu netiesiogiai prisideda prie visų kitų lauko kultūrų derlingumo didinimo.

Auginant tarpines kultūras, intensyviau dirbant žemę, kartu sunaikinamos laukuose augančios piktžolės. Tarpinės kultūros dažniausiai greitai auga, todėl pačios gerai stelbia piktžoles. Jos trumpai teužima dirvą, todėl pačios netgi įsitvirtinusios jų pasėliuose piktžolės nespėja subrandinti sėklų ar sukaupti daugiau plastinių medžiagų vegetatyvinio dauginimosi organuose. Todėl įvedus į sėjomainą tarpines kultūras, pastebimai mažėja bendras laukų piktžolėtumas.Būdinga tarpinių kultūrų savybė yra ta, kad kuo didesnį plotą jos užima sėjomainoje, tuo proporcingai mažesnis būna toje sėjomainoje auginamų kultūrų pasėlių piktžolėtumas.

Tarpinių kultūrų auginimas gali būti taikomas kaip agrotechninė priemonė prieš piktžoles. Nauda iš to dviguba: ūkis gaus daugiau pašarų, o laukai bus mažiau piktžolėti, kils bendra žemdirbystės kultūra.

Kokias tarpines kultūras mūsų respublikos sąlygomis geriausia auginti? Rudens ir pavasario vegetacijos sąlygomis išnaudoti bene geriausia sėti žieminius rugius. Kaip tarpinė kultūra, jie sėjami didele sėklos norma, pjaunami plaukėjantys. Po jų nuėmimo gegužės viduryje gali būti sėjami kukurūzai. Po žieminių rugių, nuimtų žaliajai masei, gali būti auginami įvairūs mišiniai, sėjamos daržovės. Tarpinių kultūrų derliai labai stipriai priklauso nuo dirvos drėgmės ir šilumos antroje vasaros pusėje.

Dirvų sausinimas

Augalų šaknys medžiagų apykaitos procese naudoja dirvos oro deguonį. Todėl jų, kaip ir antžeminės dalies, audimui labai didelę reikšmę turi dirvos oro sudėtis, kuri priklauso nuo dirvos drėgnumo, poringumo ir aeracijos. Kai vanduo užpildo daugiau kaip 90% dirvos porų, jis sustabdo dirvos ir atmosferinio oro apykaitą. Dirvos ore ima mažėti deguonies. Stokodami deguonies augalai skursta ar net žūva, pasėlys išretėja. O piktžolės, dešimtis ar net šimtus metų augusios tuose pat periodiškai užmirkstančiuose laukuose, nesunkiai pakelia drėgmės perteklių ir pamažu užima žuvusių kultūrinių augalų paliktą erdvę – ekologines nišas. Laukų sausinimas yra svarbus derlingumo didinimo svertas be kita ko ir tuo, kad gerindamas kultūrinių augalų augimą, kartu padeda stelbti piktžoles. Tą žinomi, žemdirbiai neturi apsiriboti vien melioracijos atlikimu. Labai svarbu nuolat rūpintis geru melioracijos objektų darbu bei užmirkusių nelaidžių dirvų paviršinio vandens režimo tvarkymu, jų pralaidumo gerinimu ir, svarbiausia, tinkamu melioruotų laukų eksploatavimu. Bene pirmiausia reikia
keisti melioruotų laukų arimo būdą. Melioruotos žemės ariamos varsnomis, tuo pačiu būdu kaip ir nemelioruotos, o tai vargu ar teisinga. Varsnomis ariamas netgi lygus laukas padaromas nelygiu. Taip melioruotuose laukuose varsninis arimas apsunkina drenažo veiklą, vėlina javų sėją, didina piktžolėtumą ir mažina derlių. Vandeniui laidžias melioruotas dirvas reikėtų arti lygiuoju arimu specialiais apsiverčiamaisiais plūgais, turinčiais dešinio ir kairio vertimo korpusus, o kol tokių plūgų neturime, reikėtų melioruotus laukus arti specialiu figūriniu būdu. Nelaidžiose vandeniui lygumų dirvose netgi po nudrenavimo paviršinio vandens pašalinimas iš laukų vagojimu arba lysviniu arimu sumažina žiemkenčių išretėjimą, kartu – ir pasėlio piktžolėtumą.

Dirvos suslėgimas

Pernelyg suspaustoje traktorių ratais dirvoje blogiau auga žemės ūkio augalai, mažėja derlius. Pirmiausia tokioje dirvoje pastebimai sumažėja javų lauko daigumas. Suspaustoje dirvoje javų sėklos nepakankamai giliai įterpiamos į dirvą, suslėgta dirva netgi po įdirbimo būna labai grumstuota, greičiau perdžiūsta, ir pagaliau pernelyg smarkiai suspaustoje dirvoje dalies augalų šaknys auga pastebimai blogiau. Todėl traktorių ratais suvažinėtos dirvos dalyje žūva dalis sudygusių augalų, o jų vietą kaip paprastai užima piktžolės. Dirvos kultivavimas, nei akėjimas dirvos suvažinėjimo žalos nepašalina. Bene labiausiai dirva suspaudžiama galulaukėse dėl netinkamo arimo būdo. Šiuometine sunkia arimo technika ir arti reikia taip, kad apsaugotume dirvą nuo per didelio suvažinėjimo, o mes tebeariame taip pat kaip ardavome arkliais – varsnomis. Ariant šiuo būdu laukas suskirstomas varsnomis, kurios po to ariamos kiekviena atskirai, apsigręžiant varsnų galuose. Suslėgtoje dirvoje pavasarį dėl sumažėjusio vandens laidumo telkšo balos, žemė čia įsidirba nekokybiškai, prasčiau pasisėja. Vasarą galulaukėse žemė perdžiūsta, o pasėliai tose vietose būna nuskurdę, reti, piktžolėti ir mažiau derlingi. Ir dirvos suspaudimo, ir jos lygumo požiūriu mažiausiai galimybių piktžolėms keroti pasėliuose būtų, jei laukus artume lygiuoju arimu su specialiais apverčiamaisiais plūgais. Jais suarta dirva būna lygi, lygesni ir vienodesni čia būna pasėliai. Norint suarti lauką visai lygiai, galima taikyti kombinuotą figūrinį kilpinį arimo būdą. Suartuose kombinuotu figūriniu būdu laukuose pasėliai būna daug lygesni negu suartuose varsnomis, mažiau piktžolėti. Juose galima palikti trumpesnę ražieną, dėl to sumažėja dirvos užterštumas piktžolių sėklomis, kartu švaresni nuo piktžolių būna laukai.

Piktžolių naikinimas žemės dirbimu

Šiuo metu Jūs matote 58% šio straipsnio.
Matomi 1993 žodžiai iš 3448 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.