Piktzoliu naikinimo budai
5 (100%) 1 vote

Piktzoliu naikinimo budai

KAUNO KOLEGIJOS KRAŠTOTVARKOS FAKULTETAS

ŽELDINIŲ IR AGROTECHNOLOGIJŲ KATEDRA

Agrotechninės piktžolių naikinimo priemonės




Atliko: ZD 5/1 gr. stud.. Raimonda Doreikaitė

Mastaičiai, 2005

Turinys:

1. Įvadas ………………………………………………………………….. 1 psl.

2. Agrotechninis piktžolių naikinimo būdas……………………2 psl.

3. Sėjomaina – priemonė pasėlių piktžolėtumui mažinti…..3 psl.

4. Tarpinės kultūros …………………………………………………… 4 psl.

5. Dirvų sausinimas …………………………………………………….5 psl.

6. Dirvos suslėgimas ……………………………………………………6 psl.

7. Piktžolių naikinimas žemės dirbimu …………………………..7 psl.

8. Kuo naikinti piktžoles ražienose rudenį ………………………8 psl.

9. Piktžolėtumo mažinimas rudeniniu žemės dirbimu ………9 psl.

10. Išvados …………………………………………………………………10 psl.

11. Naudota literatūra ………………………………………………….11 psl.

Įvadas:

Piktžolės- laukiniai augalai, augantys pasėliuose ir stelbiantys kultūrinius augalus, mažinantys derlių ir bloginantys jo kokybę. Taip pat jos yra kenkėjų bei ligų sukėlėjų žiemojimo vieta. Laukų piktžolėtumas priklauso nuo to kokiais būdais yra naikinamos piktžolės, nuo auginamų augalų, drėgmės, maisto medžiagų, šviesos, šilumos ir kitų priežasčių. Tuo galime pasakyti, kad kuo geresnės sąlygos kultūriniams augalams, tuo geriau auga ir piktžolės. Piktžoles reikia naikinti, nes jos konkuruoja su auginamais augalais dėl visų paminėtų sąlygų. Daugiausia piktžolės auga ankštinių ir varpinių javų mišiniuose, kur herbicidai yra mažiau naudojami. Pati svarbiausia sąlyga, nuo kurios priklauso augalų atsparumas ligoms ir kenkėjams, tai tinkama agrotechnika. Kad išvengtume piktžolių reikia:

• naikinti jas mechaniškai, išraudami rankomis;

• mulčiuoti, mulčias(žvyras, pjuvenos, akmenys, nupjauta neperpuvusi žolė) stabdo piktžolių augimą.

• naudoti švarias, piktžolėmis neužterštas kultūrinių augalų sėklas.

• tręšti kompostuotu, jokiu būdu ne šviežiu mėšlu.

• jeigu įmanoma panaudoti gyvūnus piktžolėms naikinti (vištas, žąsis)

• iki sėjos leisti sudygti pirmai piktžolių kartai, tada sunaikinti jas ir sėti kultūrinius augalus.


Agrocheminis piktžolių naikinimo būdas

Augalams apsaugoti naudojami įvairūs metodai: agrotechninis, mechaninis, cheminis ir biologinis. Šie metodai papildo vienas kitą, todėl norėdami išlaikyti sveikus, derlingus augalus, būtinai naudokite kompleksiškai visus būdus, išskyrus cheminį (vartojant sintetinius pesticidus).

Agrotechninis metodas – tai žemės ūkio augalų auginimas optimaliomis sąlygomis, skatinančiomis augalus sparčiai augti, stimuliuojančiomis natūralų augalų atsparumą patogenams, stabdančiomis žalingųjų organizmų plitimą pasėliuose bei mažinančiomis jų daromą žalą derliui ir jo kokybei.

Agrotechninės augalų apsaugos priemonės yra tinkama augalų kaita sėjomainoje, ražienų skutimas ir rudeninis arimas, optimalus kiekvienai augalų rūšiai sėjos laikas, sėklos įterpimo gylis, sėklos norma, subalansuotas tręšimas, atsparesnių patogenams veislių parinkimas.

Pagerinus agrotechninį piktžolių naikinimą, galima sumažinti jų daromą žalą ir kartu be didesnių papildomų išlaidų gerokai padidinti mūsų laukų derlingumą, sumažinti aplinkos ir produkcijos teršimą herbicidais ir jų metabolitais.Deja, šiuo metu netgi patys veiksmingiausi turimi herbicidai nepajėgia pastebimai pakeisti įprastinių agrotechninių kovos su piktžolėmis priemonių ir padaryti perversmo žemdirbystėje. Tuo galime pasakyti, jei ir veiksmingiausi herbicidai neatlieka savo „darbo“, neverta juos naudoti. Todėl veiksmingesnis ir geresnis yra agrotechninis piktžolių naikinimo būdas.



Sėjomaina – priemonė pasėlių piktžolėtumui mažinti

Agrotechninių kovos su piktžolėmis priemonių tarpe labai svarbia vietą užima tinkama kultūrų kaita sėjomainoje. Tinkamai parinkti priešsėliai sėjomainoje yra veiksminga piktžolių naikinimo ir stelbimo priemonė. Žemdirbystės intensyvinimas nemenkina agrotechninio sėjomainos vaidmens, tačiau iš esmės keičia sėjomainų teoriją ir kultūrų kaitos principus: svarbiausiu sėjomainos uždaviniu šiuo metu tampa kova su piktžolėmis ir kultūrinių augalų ligomis bei kenkėjais. Fitosanitarinė sėjomainos funkcija – piktžolių ir kultūrinių augalų ligų ir kenkėjų naikinimas atveria daug didesnes galimybes sėjomainoms specializuoti ir vertingoms kultūroms atsėliuoti. Kuo stipriau priešsėlinė kultūra ir taikoma agrotechnika trukdo piktžolių sėkliniam derėjimui bei požeminių dauginimosi pradų augimui, tuo mažiau užteršiama dirva, tuo švaresni pasėliai, tuo didesnį derlių duoda
posėlinė kultūra. Ir priešingai, kuo piktžolėtesni priešsėliai, kuo daugiau juose subręsta ir išbyra į dirvą piktžolių sėklų bei priauga piktžolių šaknų ir šakniastiebių, tuo labiau piktžolėti būna posėlinės kultūros pasėliai, tuo mažesni jų derliai. Beje, piktžolių augimo ir derėjimo sąlygos atskirose kultūrose labai skiriasi. Pirmiausia priklauso nuo kultūrų biologinių savybių, priešsėjinio bei posėjinio žemės dirbimo, herbicidų, sėjos būdo, sėjos ir sudygimo laiko, augimo greičio ir lapijos tankumo. Be to, piktžolių augimas ir derėjimas pasėliuose labai priklauso nuo piktžolių ir kultūrinių augalų augimo ir derėjimo ritmo sutapimo.Palankiausios plačiausiai paplitusių piktžolių rūšių augimo ir derėjimo sąlygos susiklosto vasariniuose javuose. Šimtmečiais mūsų laukų piktžolės augo ir dauginosi išimtinai javų pasėliuose. Dėl to jos puikiai prisitaikiusios prie javų augimo ir derėjimo biologinio ciklo. Po javų sėjos sudygusios piktžolės dar gali būti sunaikintos pasėlių akėjimu, herbicidais ar paprasčiausiai nustelbtos, tačiau ligi šiol neturime tokių priemonių, kuriomis galima būtų sunaikinti visas javų pasėlyje sudygusias piktžoles. Vienos išvengia akėčvirbalio, kitos pasirodo atsparios herbicidams, dar kitos sudygsta po akėjimo ar kai herbicidų nebegalima vartoti. Todėl vasarojaus pasėlyje visada galima rasti derančių piktžolių. Vasarojuje augančios piktžolės auga ir vystosi sparčiau už javus. Anksti pasėtas tankus vikių ir avižų mišinys palyginti gerai stelbia piktžoles. Pjaunama anksti, kol dar dauguma piktžolių nespėja subrandinti ir išbarstyti sėklų, ir jos kartu su mišinio žaliąja mase išgabenamos iš laukų. Bene labiausiai laukus nuo piktžolių apvalo juodasis pūdymas, ypač kai jis dirbamas sluoksniniu būdu. Juodojo pūdymo lauke nesant kultūrinių augalų, sudygsta daugiau piktžolių negu pasėliuose, todėl perariant ar kultivuojant juodąjį pūdymą, galima sunaikinti daug daugiau piktžolių negu kituose sėjomainos laukuose.Kiek mažiau sunaikinama įdirbant dirvą paprastuoju juodojo pūdymo dirbimu.Šiais dirbimais piktžolės neturi galimybių subrandinti sėklų ir papildyti jų atsargų dirvoje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1053 žodžiai iš 3448 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.