Piliečių dalyvavimas politikoje
5 (100%) 1 vote

Piliečių dalyvavimas politikoje

ĮVADAS

Kiekvienas žmogus savo prigimtimi yra visuomeninė būtybė. Kaip tik gyvendami kartu, žmonės galėjo geriau atskleisti savo sugebėjimus, siekti šlovės ir turtų, naudotis jais. Bendras žmonių gyvenimas visuomenėje neišvengiamai suponuoja bendrų reikalų tvarkymo poreikį. Pagrindinė problema priimant bendrą sprendimą- nuomonių įvairovė. Taip atsiranda grupės lyderis, kuris pasiūlo išeitį ir imasi vadovauti visai grupei. To pasekoje atsiranda valdžia ir žmonių grupė, kuri paklusta bendram, dažniausiai lyderio padiktuotam sprendimui.

Tam, kad atsirastų valdžia, turi būti tas, kas įsako, ir tas, kas paklūsta.

Valdžios šaltiniai būna įvairiausi. Priversti vykdyti įsakymus galima remiantis prievarta, apgaule, įtikinėjimu, papirkimu, grasinimais. Pagaliau lyderio valdžios šaltinis gali būti ir savanoriškas paklūstančiojo apsisprendimas. Visuomenės gyvenime galima stebėti kuo įvairiausiausių valdžios pasireiškimų.

Klausimai apie valstybės prigimtį ir jos tikslus jau seniai domina tiek jos valdytojus, tiek valdomuosius. Šiandien bene kiekvienas iš mūsų galėtų pareikšti savo nuomonę, kas yra politika, kaip turėtų atrodyti geriausiai tvarkoma valstybė. Tačiau reikšdami savo visiškai naują originalią nuomonę, neišvengiame senų, kaip ir pati valstybė bei politika, sąvokų, neretai darome tuos pačius atradimus ir klaidas.

Šiame politikos darbe pabandysiu apžvelgti visuomenės politininį sąmoningumą istorijos laikotarpiu, demokratijos atsiradimą ir jos pasireiškimo būdus.

2

VALSTYBĖ IR PILIEČIAI

Dr. Juozas Girnius valstybės atsiradimą aiškino taip: “ ilgainiui šeima nepajėgė patenkinti žmogaus reikalų, šeimos pradėjo jungtis į gimines, ūkis virto organizuota medžiokle ir kt. Susibūrus į gentį iškilo reikalas turėti galingesnę organizaciją. Tada ir pradėjo reikštis valstybė. Ji sujungė asmenis, šeimas, gimines, bet jų nesunaikino, o tik sustiprino, davė joms apsaugą. Valstybė atsirado, kaip pagalba asmeniui ir kitiems visuomenės nariams.”

Kad atsirastų valstybė, reikalingi žmonės, tam tikra žmonių bendruomenė ir teritorija.

Nors valstybės egzistavimo pagrindas yra jos piliečiai, kita būtina valstybės egzistavimo sąlyga yra apibrėžta teritorija. Jei kuriame nors apibrėžtame sausumos plote yra įsikūrusi viena valstybė, tai tame plote negali būti jokios kitos valstybės. Nustatomos valstybės sienos. ( Ne visais laikais valstybės pasižymėjo tiksliai apibrėžta teritorija. Buvo bandymai užkariauti kuo daugiau žemių ir įkurti vieną didelę valstybę, tačiau laikui bėgant šie bandymai sužlugo, dėl to kad, efektyviai valdyti dideles teritorijas yra sunku.)

Valstybė- ne vien tauta ir teritorija, bet ir valdžios institucijos. Valstybės pagrindinės funkcijos 1) tvarkos palaikymas; 2) prioritetų nustatymas; 3) konfliktų sprendimas. Vyriausybė yra vienintelė socialinė grupė valstybėje, kurios sprendimai privalomi piliečiams. Rezultatyvi vyriausybė savo piliečiams turi užtikrinti elementarius poreikius- viešosios tvarkos, valstybės teritorijos ir sienų saugumą, ekonominį augimą, kultūros vystymąsi ir kt. Atlikdama šias funkcijas vyriausybė piliečių akyse įgauna pasitikėjimą ir tampa legitima. Jokia vyriausybė negali išsilaikyti valdžioje, jeigu piliečiai nepripažįsta jos valdžios teisėta. Vokiečių istorikas, sociologas Maksas Vėberis teigė, kad žmonės valdžiai paklūsta tada, kai valdžia yra 1) tradicinė- tai gali per amžius susiklostęs paprotys, kad valdžia priklauso monarchui ir jo įpėdiniams. Jeigu mirus karaliui, kas nors pažeisdavo tvarką ir savavališkai užimdavo sostą, tokia valdžia būdavo laikoma neteisėta. Tradicinė valdžia egzistuoja tada, kai papročiai ir socialinė padėtis paremia vadovo reikalavimą jam paklusti.; 2)charizmatinė- yra susijęs su konkrečiais politiniais lyderiais, konkrečiomis asmenybėmis. Charizmatinė valdžia pagrįsta absoliučiu tikėjimu valdovo dieviškomis savybėmis vadovauti, nekritišku pritarimu to asmens pasirinktai vadovavimo krypčiai. Maksas Vėberis išskyrė šiuos charizmatinius autoritetus: “žymius įstatymų leidėjus” ir “kultūrinmius herojus”- Mozę, Budhą, Jėzų, Cezarį, Kromvelį, Napoleoną. Pasak jo, ir “primityvioje kultūroje šia pagarbos rūšimi buvo apdovanojami pranašai, kariniai ir politiniai vadai, tie, kurie pasižymi išskirtine išmintimi ar gydomąja galia. Lemiamas elementas, iš kurio atpažįstama charizma, yra to individo sekėjų ir garbintojų pripažinimo mąstas.”; 3) racionali įstatyminė- valdžia pasireiškia tada, kai vadovai pasirinkdami sprendimus remiasi patirtimi ir žiniomis.

Paprastai šiuolaikinėse valstybėse visos valdžios institucijos formuojamos pagal iš anksto numatytas ir suderintas normas ir taisykles. Teisinės procedūros yra labai stiprus valstybių valdžios pagrindas. Demokratinių valstybių piliečiai naudojasi visuotine balsavimo teise, todėl demokratiniuose rinkimuose gali pasirinkti tiek jiems tinkamą vyriausybės sudėtį, tiek jos lyderį. Vyriausybės valdžia yra teisėta, jei valstybės piliečiai ja pasitiki ir jai savanoriškai paklūsta. Kita prasme, vyriuasybės

3

valdžia yra teisėta, jeigu vyriausybė
yra suformuota remiantis galiojančia konstitucija

ir įstatymais. Tai yra dvejopas teisėtumas- legitimumas ir legalumas. Pirmas remiasi valstybės piliečių pasitikėjimu ir sutikimu paklusti, antras remiasi tuo, kad vyriausybė sudaryta pagal iš anksto nustatytas teisines procedūras. Gali susiklostyti ir tokia padėtis, kada vyriausybės valdžia bus legitimi, bet nebus legali ir atvirkščiai. Kaip pavyzdys gali būti Hitlerio atėjimas į valdžią: jis atėjo į valdžią legaliai, tačiau panaikinus galiojusius demokratinius įstastymus, jo valdžia prarado legalumą, tačiau legitimumo neprarado, t.y. daugumos piliečių pasitikėjimo.

Šie trys pagrindiniai valdžios legitimumo būdai retai kada egzistuoja tikrovėje grynu pavidalu. Kiekvienos vyriausybės pateisinime galima aptikti įvairių elementų. Tačiau kaip ten bebūtų, kiekvienos valstybės valdžios institucijoms reikia vienaip ar kitaip spręsti legitimumo problemą. Todėl kiekvienai vyriausybei yra nepaprastai svarbu įtikinti savo piliečius, kad ji yra teisėta vyriuasybė, kurios nurodymams yra privalu paklusti. Kuo mažiau vyriausybė remiasi prievarta ir kuo daugiau piliečių paklūsta jai savanoriškai, tuo labiau jos valdžia pateisinama.

Kas yra valstybės pilietis? Pilietybės turėjimas reiškia, kad asmuo, gyvenantis valstybės teritorijoje, oficialiai yra pripažįstamas ir laikomas visateisiu valstybės nariu. Piliečio teisė- tai teisė dalyvauti tvarkant viešuosius valstybės reikalus, o pagrindinė pareiga- rūpintis valstybės saugumu ir išlikimu. Atatinkamų teisių ir pareigų savo piliečių atžvilgiu turi ir valstybės institucijos, jos valdžia. Tuo tarpu asmenys gyvenantys valstybės teritorijoje nėra varžomi pagrindinių piliečių pareigų ir negali naudotis piliečių teisėmis.

Yra du pagrindiniai principai, kuriais remiantis žmogui suteikiama pilietybė: ius soli ( lot. Saulės teisė) ir ius sanguinis ( lot. Kraujo teisė). Tačiau nė vienas iš šių dviejų principų praktinis taikymas nebūna grynas, nes valstybės turi savo taisykles, priimtas pagal nuožiūrą. Dėl šių priežaščių asmenys gali turėti dvi ar tris pilietybes.

Tačiau ne visi žmonės gimsta savo valstybės teritorijoje, ne visada abu tėvai turi tos pačios valstybės pilietybę, kartais ir pats žmogus , tapęs pilnamečiu, gali atsisakyti savo šalie pilietybės ir tapti kitos valstybė piliečiu ar iš viso lieka be pilietybės. Todėl visose valstybėse galioja pilietybės įstatymai.

Ius soli principas reiškia, kad pilietybė suteikiama visiems žmonėms, kurie gimė tos valstybės teritorijoje. Jis galioja Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, JAV ir kt. Šis principas nuosekliai taikomas JAV. Taigi JAV pilietybę gali gauti kiekvienas pilietis, gimęs šioje šalyje, nesvarbu, kokią pilietybę turi jo tėvai ( išskyrus užsienio diplomatų vaikus). JAV suteikia pilietybę ir svetur gimusiam vaikui, jei bent vienas jo tėvų yra šios šalies pilietis. JAV piliečiais turi teisę tapti ir imigrantai, išgyvenę joje penkerius metus, o su Amerikos piliečiu susituokę imigrantai turi būti išgyvenę trejus metus. Pilietybės prašantis ateivis turi išlaikyti JAV santvarkos bei istorijos egzaminą, mokėti anglų kalbą.

Tipiškas ius sanguinis principo taikymo pavyzdys yra Vokietijos pilietybės įstatymas. Vokietijos pilietybę galima gauti tik per gimimą, per Vokietijos piliečio kilmę. Nuo 1975metų kiekvienas asmuo, kurio tėvas ar motina yra Vokietijos pilietis, automatiškai gauna Vokietijos pilietybę. Paskutinį kartą pakeitus pilietybės įstatymą nuo 2000metų šis teisės principas buvo pažeistas: vaikai, kuriuos pagimdė užsieniečiai Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir kurie mažiausiai aštuonis metus legaliai gyvena Vokietijos Federacinėje respublikoje, sutinkamai su užsieniečių teisinėmis nuostatomis, gali tapti Vokietijos piliečiu.

4

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (2002 09 17 Nr. IX-1078) skelbia: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimus ( 7 str. ). “ Vaikas, kurio abu tėvai jo gimimo metu buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje ar už jos ribų” (8 str.). “Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyja Lietuvos respublikos pilietybę (10 str.). “Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos teritorijoje ir yra Lietuvos respublikos pilietis” (11 str.). “Jeigu abu tėvai įgyja Lietuvos respublikos pilietybę arba abu jos netenka, atatinkamai pasikeičia jų vaikų, nesulaukusių 14 metų, pilietybė” (22 str.).

Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie: 1. “padarė tarptautinius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba tarptautinėje paprotinėje teisėje, tokius kaip: agresija, genocidas, nusikaltimai žmogiškumui, karo nusikaltimai; 2. dalyvavo nusikalstamoje veikloje prieš Lietuvos valstybę; 3. iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti už tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė” (13str.)

2001 metų surašymo duomenimis, surašymo metu pilietybę nurodė 99 procentai Lietuvos Respublikos piliečių.

Pasaulyje sunku surasti valstybę, kurioje visi gyventojai būtų vienos tautybės ar religijos, kalbėtų viena kalba.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1583 žodžiai iš 5268 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.