Pinigai,yra ypatinga prekė,atliekanti visuotinio ekvivalento vaidmenį,išreiškianti kitų prekių vertę.Pinigams cirkuliacijoje atstovauja nominaliniai vertės ženklai (banknotai,monetos,popieriniai pinigai).Pinigai apyvartoje yra 2 formų:negrynieji (lėšos bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose ir lėšos,kuriomis atsiskaitoma pervedimais) ir grynieji (įvairūs piniginiai ženklai).
Pinigų funkcijos:vertės mato,cirkuliacijos,kupimo priemonės,mokėjimo priemonės ir pasaulinių pinigų.Vertės mato funkciją pinigai atlieka kaip skaičiuojamieji,idealieji pinigai.Pinigais išreiškiama kiekvienos prekė vertė.Kapitalizmo sąlygomis i funkcija reiškiasi stichiškai ir atspindi gamybos stichiškumą.Socializmo sąlygomis pinigais išreiškiamas visuomeniškai būtinas darbas,įkūnytas prekėse,planuojama ir organizuojama gamyba,pagal socializmo ekonominius dėsnius planingai paskirstomas visuminis visuomenės produktas.
Cirkuliacijos priemonės funkciją atlieka grynieji pinigai.Ji reikiasi prekių cirkuliacijoje,perkant ir parduodant prekes.taip pat teikiant ir gaunant paslaugas.Atlikdami šia funkciją,pinigai tarpininkauja tarp gamybos ir vartojimo.Tai susieja jų cirkuliaciją su prekių cirkuliacija.Todėl svarbu nustatyti,kiek pinigu turi būti cirkuliacijoje.Šį kiekį lemia prekių kiekis,jų kainų lygis ir pinigų apyvartos greitis.Pinigų kiekis turi būti tiesiog proporcingas realizuojamų prekių kainų sumai ir atvirkščiai proporcingas jų apyvartos greičiui.Atlikdami šią funkciją,pinigai kartu reiškiasi kaip prekių apyvartos,taigi netiesiogiai ir gamybos,planų vykdymo kontrolės priemonė.
Kaupimo priemonės funkciją pinigai atlieka kaip piniginės sankaupos,kurios bet kada gali būti panaudotos kaip mokėjimų ir perkamosios galios priemonė.Tai lėšos įmonių,ūkinių ir visuomeninių organizacijų,valstybės biudžeto sąskaitose,piliečių santaupos,laikomos taupomosiose sąskaitose arba investuotos į valstybinių paskolų obligacijas (organizuotas taupymas).Be to,kaupiama ir laikant pinigus namie (neorganizuotas taupymas,lėtinantis pinigų cirkuliaciją).
Mokėjimo priemonių funkcija atlieka dažniausiai negrynieji pinigai (mokant už prekes arba vykdant nesusijusias su prekių mainais finansinės prievolės) ir rečiau grynieji pinigai.Ši funkcija reiškiasi,atsiradus finansiniams įsipareigojimams (pavyzdžiui,mokėti skolas),atsiskaitant įmonėms,organizacijoms tarpusavyje per bankus,mokant į biudžetą,finansuojant iš biudžeto,organizuojant kreditinius santykius ir gyventoju santykius su finansine sistema (mokant mokesčius,draudimo įmokas,darbo užmokestį,pensijas,stipendijas).
Pasaulinių pinigų funkciją pinigai atlieka ryšių su tarptautiniais prekių mainais,tarptautiniu kreditu ir kitais ekonominiais ir politiniais santykiais.Ją atlieka auksas ir konvertuojamosios (valiutos keičiamumas),ypač rezervinės,valiutos (valiutos rezervai) ir tarptautiniai pinigai.Ši funkcija daro pinigus ir tarptautinę mokėjimo priemonę(pavyzdžiui,mokant užsieniui skolas),visuotinę perkamosios galios išraiškos priemonę (pavyzdžiui,apmokant už prekes arba paslaugas grynaisiais pinigais-auksu arba kitomis valiutinėmis vertybėmis) bei visuotine turto materialine iraikos priemone (pavyzdiui,aukso,kaip visuotinio ekvivalento,migracijos atvejais.Rusija ir kitos socialistinės šalys su kapitalistinėmis šalimis atsiskaito sutartąja (daugiausia konvertuojamąja ) valiuta arba auksu,socialistinės šalys tarp savęs-per Tarptautinį ekonominį bendradarbiavimo banką pervedamaisiais rubliais arba kitomis sutartosiomis valiutomis ir auksu.Dabar,stiprėjant aukso demonetizacijos tendencijoms,tarptautinėje apyvartoje jį pakeičia svarbiausios rezervinės valiutos (JAV doleris,Didžiosios Britanijos svaras sterlingų).Tačiau dėl jų kursų svyravimų,valiutos krizių ir nacionalinio jų emisijos pobūdžio,sąlygojančio skirtingas pinigų cirkuliacijos organizavimo formas vis sunkiau jiems atlikti pasaulinių pinigų funkciją.Šios kolektyvinės valiutos funkcionuoja kaip negrynieji pinigai.
RAIDA.
Pinigai atsirado vystantis prekių mainams,yrant pirmykštei bendruomeninei santvarkai,prasidėjus visuomeniniam darbo pasidalijimui (IV-III tūkstantmetyje prieš mūsų erą).Įvairiose prekinio ūkio pakopose pinigų funkciją atliko papuošalai,metalai,kailiai.Kaip mainų ekvivalentas buvo paplitę galvijai (lotyniškai pecus –galvijas,pecunia-pinigai).Ankstyvosios pinigų formos buvo .kiekinė (galvijai,kailiai) ir svorinė (druska,metalai).Vėliau,pinigine preke tapus metalams (iš kurių kaip piniginė prekė labiausiai paplito auksas),atsirado monetinė pinigų forma.Monetos atsirado VII amžiuje prieš mūsų erą,XVI-XIX amžiuje buvo paplitusi bimetalizmo sistema-auksas ir sidabras pagal vertės santykį lygiomis teisėmis atliko visuotinio ekvivalento funkciją.Krintant sidabro vertei,bimetalizmą pakeitė aukso monometalizmas.Tauriųjų metalų monetos ir dabar kartais emituojamos daugiausia reprezentacijos poreikiams iždo pajamoms padidinti tam tikrais tikslais,jubiliejinėmis progomis.Vėliau šalia pilnaverčių (tikrųjų) pinigų ėmė rastis nominalinių jų pakaitalų-nepilnaverčių monetų,kurių nominalinė vertė viršija jų metalų vertę (biloninės monetos ir blogosios monetos,kurių metalo kiekio vertė mažesnė už jų nominalinę vertę),bei popierinių pinigų.
Susidarius nacionaliniams liaudies ūkiams,ėmus valstybėms įstatymais nustatinėti pinigų sistemas,jas keisti,pradėta teoriškai aiškintis pinigų esmę ir vaidmenį liaudies ūkyje.Atsirado įvairių pinigų teorijų,kuriomis stengiamasi pateisinti nepilnaverčių pinigų emisiją,užmaskuoti infliaciją,darbo užmokesčio mažėjimą ir kitus neigiamus išnaudotojiškos visuomeninės santvarkos reiškinius.
Lietuvoje seniausiai randami pinigai-graikų ir romėnų monetos,patekusios per prekybinius ryius.Ankstyvieji pinigai buvo kailių valiuta.Vėliau atsirado metalo grivinas.II tūkstantmečio pradžioje atsirado metaliniai pinigai-sidabro lazdelės arba spiralės formos,kartais su įkirtimais,100 -200 gramų.Smulkesniems mokėjimams lazdelės buvo kapojamos.XIV-XV amiuje paplitus Lietuvoje Prahos sidabro graiams,juos imta skaičiuoti kapomis (po šešiasdešimt).XIV-XV amžiuje pradėta kalti seniausias lietuviškas sidabro monetas-pinigėlius,vėliau vadinamus denarais arba denariukais,ir didesnius pusgrašius(dvidenarius) su valstybiniais ženklais(vytimi,Gedimino stulpais).XVI amiuje Vilniuje buvo kalami pusdenariai,trečiokai,ketvirtokai,taleriai,pustaleriai,portugalai,pusportugaliai,šilingai ,grašiai,šeštokai(lygūs 6 grašiams),sidabro auksinai(24,37 g.),aukso dukatai.Iki 1579 lietuviškieji pinigai buvo brangesni už lenkiškuosius(60 lietuviškų grašių lygu75 lenkų grašiams).XVII amžiuje Vilniuje daugiausia kaltos varinės monetos-šilingai(lygūs 1/3 grašio).Pinigai buvo kalami ir Kaune,Gardine.XVIII amžiuje Lenkijos kalyklose pradėta kalti bendri pinigai Lietuvai ir Lenkijai.Lietuvą prijungus prie Rusijos,įvesti Rusijos pinigai; iki 1825 kartu cirkuliavo ir Žečpospolitos pinigai.Per I pasaulinį karą vokiečiams okupavus Lietuvą,cirkuliavo Rytų skolinamosios kasos leidžiami ostrubliai ir ostmarkės.Lietuvos buržuazinėje valstybėje iš pradžių cirkuliavo Vokietijos markės ir Rytų skolinamosios kasos emituojami ostpinigiai(auksinas iš 100 skatikų),o ribotai- ikirevoliuciniai Rusijos rubliai, Lenkijos,Latvijos,JAV pinigai.Nuo1922 įvesta lito(lygaus 0,150 462 g aukso) valiuta(1/100 lito-centas).Ją emitavo Lietuvos bankas.Iki 1923 visi ostpinigiai buvo pakeisti litais.Iki lito įvedimo valiuta buvo labai spekuliuojama,ir tai padarė gyventojams didelių nuostolių. Nuo 1936 aliuminio bronzos,bronzos ir sidabro monetos buvo kalamos Kauno monetų kalykloje.1940.XI.25 piniginiu vienetu tapo rublis(1/100 rublio-kapeika,10 rublių-červoncas);litas santykiu 0,9 buvo paliktas cirkuliuoti kartu su rubliu iki 1941.III.25.Hitlerinės okupacijos metais cirkuliavo rubliai ir reichsmarkės(1 reichsmarkė-10 rublių).