Turinys
| |Įvadas……………………………………………………………………………………………. |2|
|1.|Pirkimo – pardavimo samprata ir |3|
| |rūšys………………………………………………………….| |
| |…………….. | |
|2.|Pirkimo-pardavimo sutarties esminės |7|
| |sąlygos………………………………………………………..| |
| |………. | |
|3.|Pirkimo-pardavimo sutarties papildomos |1|
| |sąlygos………………………………………………………..|2|
| |… | |
|4.|Jungtinių tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo |1|
| |sutarčių………….. |4|
| |Išvados………………………………………………………..|1|
| |………………………………………………………………|5|
| |.. | |
| |Literatūros |1|
| |sąrašas………………………………………………………..|6|
| |……………………………………………… | |
ĮVADAS
Kiekvieną dieną žmogus atlieka daugybę būtinų, įprastų ir mažiau
įprastų, veiksmų: perka maisto produktus, drabužius, važiuoja autobusu ar
traukiniu, siunčia laišką ar telegramą, yra priimamas į darbą, kreipiasi į
gydytoją, perką akcijas, steigia įmonę, ir t.t. Apie šių veiksmų reikšmę ir
teisinius padarinius daugelis nesusimąsto, kol nekyla konfliktas,
pavyzdžiui, parduotuvėje nusipirkus nekokybišką prekę; paštui praradus
siuntinį; nesusipratimai su verslo klientais, partneriais ir pan. Paprastai
tik tokiais atvejais paaiškėja, kad visi tie veiksmai teisiniu atžvilgiu
yra sandoriai, o dar tiksliau – sutartys.
Sudaryti įvairias sutartis – natūralus kasdieninio gyvenimo reiškinys.
Verslo žmonės paprastai sudaro darbo, nuomos, panaudos, rangos, reklamos,
samdos, paskolos, remonto, materialinės atsakomybės, pirkimo-pardavimo,
vežimo, draudimo, bendradarbiavimo, labdaros, užstato, perdavimo,
hipotekos, vartotojų ir kitas sutartys. Tad, atrodytų, sutarties reikšmė
nėra didelė. Tačiau tokia išvada būtų neteisinga ir nepagrįsta. Sutarties
institutas nepaprastai svarbus tiek pavieniam asmeniui, tiek visai
visuomenei ir valstybei. Sutartis yra visos visuomenės ir valstybės
egzistavimo ir funkcionavimo sąlyga. Pirmiausiai sutartis yra teisinė
civilinės apyvartos išraiška ir forma. Be jos negalima įsivaizduoti rinkos
egzistavimo galimybių, nes nebūtų įmanomi prekių ir paslaugų mainai tarp
valstybių, fizinių ir juridinių asmenų. Sutartis svarbi ne tik ekonominiu,
bet ir socialiniu atžvilgiu. Ji padeda sumažinti įtampą tarp socialinių
grupių, derinti skirtingus įvairių asmenų interesus. [1, p.13]
Sutarčių struktūros sudarymo pagrindas yra Lietuvos Respublikos
įstatymai, Civilinis kodeksas, kiti šalies tarptautiniai ir norminiai aktai
bei praktikų darbai. Sutartiniai ryšiai atsiveriant tarptautinei rinkai
kaskart tampa įvairesni ir sudėtingesni. Neturint galimybių kaupti ir
nuolat atnaujinti turimus teisinius norminius aktus, darosi sunku
susigaudyti sutartinių ryšių jūroje.
Normali rinka garantuoja situacijos stabilumą, partnerių ir klientų
patikimumą. Atsigauna ne tik stambusis, bet ir smulkusis verslas, pamažu
tvirtėja jų pozicijos. Daugiau dėmesio skiriama tam tikroms verslo sritims,
kaupiama sutartinių ryšių formavimo patirtis.
Tam yra nusistovėję griežtos prekybos, derybų, sutarčių sudarymo
normos ir taisyklės, teisių ir įsipareigojimų, tipiškų sąlygų rinkiniai.
[2, p.6]
Praktinėje veikloje sutartis galima klasifikuoti pagal paskirtį:
skirtas darbo santykiams įforminti ir reguliuoti, skirtas komercinei ir
finansinei veiklai plėtoti, taip pat vidaus ūkio reikmėms užtikrinti.
Apskritai sutartis galima klasifikuoti pagal jų svarbą ir veikimo sritis,
zonas, teritorijas ir rinkas, galiojimo terminus, pagal sutarčių dalyvius,
jų teises ir įgaliojimus, objektus, atsiskaitymo tvarką, sutarčių formas ir
kitus požymius. [2, p.8]
Pirkimo-pardavimo sutartis yra viena iš svarbiausių komercinės veiklos
sutarčių.
Šio darbo tema: pirkimo-pardavimo sutartis. Jos struktūra.
Pirkimo – pardavimo samprata ir rūšys
Reiškinio ar objekto analizė paprastai pradedama jo esmės apibūdinimu.
Sąvokos nusakymas, apibrėžimo formulavimas yra sudėtingas uždavinys.
Sąvokos yra susitarimo reikalas. Tai, kas vieniems atrodo pakankamai
aiškiai apibūdinta, kitiems gali būti visiškai nesuprantama, nepriimtina ar
neteisinga.
Tačiau be sąvokų neįmanoma išsiversti, o ypač teisėje.
Jeigu sutarties
esmė nebus vienodai suprantama, nebus bendros teismų praktikos, tapati
situacija bus skirtingai teisiškai vertinama ir turės skirtingų teisinių
padarinių.
Daugelyje kalbų “sutartis” yra “susitarimo” sinonimas. Pavyzdžiui,
“Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” “sutartis” apibūdinama kaip
“susitarimas”. Anglų ir prancūzų kalbose žodis “sutartis” (angl. contract;
pranc. contrat) laikomas “susitarimo” (angl. agreement; pranc. convention)
sinonimu.
Atrodytų, sutartį galima būtų apibudinti kaip dviejų ar daugiau asmenų
susitarimą. Beje, toks sutarties apibrėžimas yra gana plačiai paplitęs. [1,
p. 17-18]
Tačiau kiekviena sutartis turi savo apibrėžimą, kaip, kad:
Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą
pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už
jį nustatytą pinigų sumą. [2, p.15]
LR CK 6.305 str. 1d. pateikia pirkimo-pardavimo sutarties sąvoką:
“Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti
daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o
pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą
pinigų sumą (kainą)”. [4, p.284]
Pasak J. Albrechto, pirkimo-pardavimo sutartys gali būti
klasifikuojamos:
( pagal pirkimo-pardavimo objektą: prekių ir paslaugų rūšis, savybes,
kokybę, kilmę ir t.t.;
( pagal pirkimo-pardavimo objektų realumą: realiai egzistuojančių
prekių, kurios bus pateiktos pirkėjui ateityje, būsimų prekių, kurių rinkos
atskirtos nuo egzistuojančių;
( pagal prekių pristatymo laiką;
( pagal prekių apmokėjimo laiką;
( pagal sutarties vykdymo vietą;
( pagal sutarties dalyvių buvimo vietą;
( pagal išperkamą produkciją, kai atsiskaitoma pagaminta ar išgauta
produkcija;
( pagal kliringą, kai pardavėjas (tiekėjas) pirkėjui atidaro trečioje
šalyje kredito liniją. [3, p.6-11]
LR CK būtų galima išskirti šias pirkimo-pardavimo sutarčių rūšis:
1. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys. LR CK 6.350 str. 1d. pagal
vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris
verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę –
kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmenui pastarojo
asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu
ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. [4,
p.296]
2. Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartys. LR CK 6.371 str. pagal
didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris
verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku
perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės
teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su
asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams
tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. [4, p.304]
3. Viešojo pirkimo-pardavimo sutartys. LR CK 6.380 str. pagal viešojo
pirkimo-pardavimo sutartį valstybės ar savivaldybės institucija arba
valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija už
valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus
ar moka už darbus ar paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba
savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų
poreikiams tenkinti. [4, p.305]
4. Energijos pirkimo-pardavimo sutartys. LR CK 6.383 str. 1d. pagal
energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį
energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui)
per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies
energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą
energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo
režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų
eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių
tvarkingumą. [4, p.306]
5. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys. LR CK 6.394 str. 1d.
pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto
pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą
daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos
teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri
būtina jam naudoti pagal paskirtį. [4, p.308]
6. Įmonės pirkimo-pardavimo sutartys. LR CK 6.402 str. 1d. pagal įmonės
pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui
nuosavybės teise visą įmonę kaip turtinį kompleksą ar jos esminę
dalį, išskyrus teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės
perduoti kitiems asmenims, o pirkėjas įsipareigoja tai priimti ir
sumokėti kainą. [4, p.310]
7. Daiktų
pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys. LR CK 6.411 str.
1d. pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį
pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol
pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje
nenumatyta kitaip. [4, p.313]
8. Pirkimas-pardavimas su atpirkimo teise. LR CK 6.417 str. 1d. pagal
pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį pardavėjas įsipareigoja
parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą
atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo
disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę.
[4, p.314]
9. Prekių (turto) pardavimas aukcione. LR CK 6.419 str. 1d. daiktų
pirkimas–pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi
pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis
laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo
didžiausią kainą už parduodamą daiktą. [4, p.315]
10. Teisių pirkimas-pardavimas. LR CK 6.425 str. teisių pirkimo-
pardavimo sutarčiai taikomos šio skyriaus nuostatos tiek, kiek tai
neprieštarauja tų teisių prigimčiai ir esmei. [4, p.316]
11. Vertybinių popierių ir valiutos pirkimas-pardavimas. LR CK 6.428
str. vertybinių popierių ir valiutos pirkimo-pardavimo sutarčių
sudarymo ypatumuis nustato atskiri įstatymai. [4, p.316]
Sutartys sudaromos raštu (paprastosios ir notarinės) ir žodžiu.
Dažniausiai žodinė sutartis sudaroma ir vykdoma tuo pačiu metu, t.y.
šalys vienu metu įvykdo įsipareigojimus.
Dauguma sutarčių sudaromos raštu ir priskiriamos paprastosioms. Tokios
sutarties gali būti vienas egzempliorius, kurį pasirašo abi šalys. Gali
būti ir dokumentų kompleksas: laiškai, telegramos, telefonogramos ir t.t.
Plintant elektroninėms ryšio priemonėms ir jų galimybėms, kai
įteisinama elektroninio parašo teisė, sutarčių sudarymo ir palaikimo
sistema kinta iš esmės, darosi vis operatyvesnės, lankstesnė,
informatyvesnė. Svarbu, kad visi šie dokumentai būtų aptarti ir suderinti
ir galiausiai pasirašyti visų sutarčių dalyvių arba jų įgaliotinių bei
juose būtų išdėstytos visos esminės sąlygos.
Įstatymas gali numatyti, jog sutartis turi būti ne tik notariškai
patvirtinta, bet ir įregistruota tam tikrose valstybės institucijose. Tokia
sutartis pradeda veikti tik įregistruota. [2, p.10] Pavyzdžiui,
nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai
patvirtinta ir įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.
Nustatytos sutarties formos ir registracijos nesilaikymas nekilnojamojo
turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią, nes Civilinio kodekso
1.93 straipsnio 1 dalyje teigiama: sandoris, neatitinkantis įstatymo
reikalavimų, negalioja, jei toks negaliojimas įsakmiai nurodytas
įstatymuose. [4, p.32]
Pagal teisių ir įsipareigojimų pasiskirstymą sutartys gali būti:
vienašalės, dvišalės.
Sutartys taip pat skirstomos į konsensualines ir realines.
Konsensualiosios sutartys pradeda galioti nuo jų sudarymo, tai yra nuo
šalių susitarimo momento (pvz., pirkimo-pardavimo, nuomos sutartys).
Realiosios sutartys įsigalioja ne tada, kai šalys jas pasirašo, bet kai
bent viena šalis padaro kokį nors sutartą veiksmą (pvz., kai perduoda turtą
pagal dovanojimo ar pirkimo-pardavimo sutartį).
Pirkimo-pardavimo sutarties esminės sąlygos:
1. Pirkimo-pardavimo sutarties objektas;
2. Sutarties objekto kaina;
3. Pirkimo-pardavimo objekto apmokėjimo ir atsiskaitymo formos;
4. Sutarties vykdymo terminai;
5. Įsipareigojimai ir sąlygos;
Pirkimo-pardavimo sutarties papildomos sąlygos:
1. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo vieta;
2. Prekių kokybės ir reklamacijos;
3. Garantijų apribojimai;
4. Dokumentai;
5. Nenugalimos jėgos (“force majeure”) sąlygos.
Pirkimo-pardavimo sutarties esminės sąlygos
Pirkimo-pardavimo sutarties objektas.
Pirkimo-pardavimo objektui keliama nemaža reikalavimų: tikslus produkto
pavadinimas, visi etiketėse reikalingi pažymėjimai, tikslus prekės
gamintojo nurodymas, savos šalies ar importinės kilmės nurodymas, kokybės
sertifikatas. Jei prekės gamyba pagrįsta rankų darbu ar kitais ypatumais,
reikalinga išankstinė technologinė kontrolė, papildomos garantijos ir
specialus ženklinimas.
Nepaisant keliamų kokybės reiklavimų, produktas gali turėti užslėptų
defektų. Nuostoliams dėl to padengti gali būti taikomos įvairios priemonės:
garantinis remontas, gaminio pakeitimas nauju, gaminio vertės apmokėjimas
ir kt.
Pirkimo-pardavimo objektas gali būti realiai egzistuojantis objektas
arba daiktas, kuris turi pasirodyti ateityje.
Pastaruoju atveju kontraktas gali būti komutatyvus:
• Pardavimo objektas yra daiktas, už kurį sutarta kaina bus
sumokėta tik jį gavus;
•
priklausyti nuo įvykio. [2, p.20]
Pirkimo-pardavimo objektu gali būti egzistuojantis vienintelis unikalus
daiktas.
Pirkimo-pardavimo objektais gali būti ir vienarūšiai daiktai. Jų
pardavimo būdai yra šie:
( visos objektų visumos, esančios konkrečioje vietoje, nuosavybės
teisės perdavimas kontrakto sudarymo dieną;
( vienarūšių daiktų pardavimas pagal kiekį, svorį, kitą matą,
kiekvienos tokios operacijos metu tą dieną perduodant ir nuosavybės teisę.
Perduodant prekę, priklausančią kitam asmeniui (be jo sutikimo),
sandoris laikomas (yra) neteisėtu. [2, p.21]
Sutarties objekto kaina.
Jei didėja pinigų kiekis, didėja kitų mokėjimo priemonių emisija,
spartėja cirkuliacija, kyla aukso kaina, didėjantis valstybės biudžeto
deficitas sukelia kainų kilimo tendenciją. Ji ypač išriškėja, kai prekių
gamyba sulėtėja arba atsilieka nuo pinigų kiekio augimo cirkuliacijos
sferoje.
Kainas, jų lygį lemenčius veiksnius ir požymius galima įvairiai
grupuoti:
￭ pagal laiką (ilgalaikiai, trumpalaikiai, su pertrūkiais, epizodiniai,
sezoniniai);
￭ pagal poveikio pobūdį (cikliniai, anticikliniai);
￭ pagal poveikio kryptį (mažinantys, didinantys, stabilizuojantys);
￭ pagal veikimo ryšį (tiesioginiai, netiesioginiai);
￭ pagal prekinį požymį (visoms prekėms, atskiroms prekių grupėms ir
konkrečioms prekėms). [2, p.22]
Pagal A.Bartkienę, galima išskirti šias kainų politikos kryptis:
• Nustatyti mažesnę nei konkurentų kainą;
• Laikytis rinkos kainų;
• Nustatyti didesnę nei konkurentų kainą, pabrėžiant aukštą prekių
ir paslaugų kokybę;
• Nustatyti pagal kokio nors vieno konkurento kainą;
• Kainą susieti su nustatyta investuoto kapitalo pelno norma,
didinti realizaciją mažesnėmis nei konkurentų kainomis,
nereaguojant į jų kainų politiką;
• Laikytis kainų, stabdančių prasiskverbimą į rinką;
• Nuolat keisti realizacijos apimtį, asortimentą, siekiant
užtikrinti kainų ir pelno stabilumą;
• Užtikrinti rinkos ir pasiūlos stabilumą minimaliai keičiant
technologiją, įrengimus, kadrus ir t.t.
• Siekti tokių kainų, kurios užtikrintų dideles pajamas iš viso
asortimento, o ne atskirų prekių;
• Nustatyti konkurentams nepalankias kainas, kurios verstų juos
pasitraukti iš rinkos;
• Nustatyti mažas, įskaitant ir dempingo, kainas, užtikrinančias
prasiskverbimą į rinką. [5, p.23]
Amerikiečio D.Dyno nuomone, galima nustatyti tokias naujų prekių
kainas:
1. palyginti didelę kainą;
2. mažą, arba prasiskverbimo į rinką, kainą.
Prekių kainos gali būti nustatomos pagal prekių panašumo ar tapatumo
požymius. Šis būdas plačiai taikomas importuojamų ir eksportuojamų prekių
kainų pagrįstumui įvertinti.
Pirkinio pardavimo kaina nustatoma atsižvelgiant į kainą, konkurencijos
ir kitus įstatymus pagal laisvos kainos principą. [2, p.24]
LR CK 6.198 str. teigia, kad parduodamo turto kaina nustatoma šalių
susitarimu, tačiau tam tikrais atvejais kainos nustatomos pagal iš anksto
nustatytas taisykles:
• jei rinkoje ribota konkurencija arba apsirūpinimas žaliavomis,
prekėmis, veikia specialūs Vyriausybės potvarkiai;
• kaip laikina priemonė ypatingomis aplinkybėmis ar pakilus
kainoms.
Be to, mokesčių, konkurencijos ir kiti įstatymai veikia taip, kad
parduodamų prekių kaina nebūtų mažesnė nei pirktų.
Kainos kontrakte gali būti labai įvairios: tvirtos (fiksuotos),