Pirkimas ir pardavimas
5 (100%) 1 vote

Pirkimas ir pardavimas

11213141

Turinys

| |Įvadas……………………………………………………………………………………………. |2|

|1.|Pirkimo – pardavimo samprata ir |3|

| |rūšys………………………………………………………….| |

| |…………….. | |

|2.|Pirkimo-pardavimo sutarties esminės |7|

| |sąlygos………………………………………………………..| |

| |………. | |

|3.|Pirkimo-pardavimo sutarties papildomos |1|

| |sąlygos………………………………………………………..|2|

| |… | |

|4.|Jungtinių tautų konvencija dėl tarptautinio prekių pirkimo – pardavimo |1|

| |sutarčių………….. |4|

| |Išvados………………………………………………………..|1|

| |………………………………………………………………|5|

| |.. | |

| |Literatūros |1|

| |sąrašas………………………………………………………..|6|

| |……………………………………………… | |

ĮVADAS

Kiekvieną dieną žmogus atlieka daugybę būtinų, įprastų ir mažiau

įprastų, veiksmų: perka maisto produktus, drabužius, važiuoja autobusu ar

traukiniu, siunčia laišką ar telegramą, yra priimamas į darbą, kreipiasi į

gydytoją, perką akcijas, steigia įmonę, ir t.t. Apie šių veiksmų reikšmę ir

teisinius padarinius daugelis nesusimąsto, kol nekyla konfliktas,

pavyzdžiui, parduotuvėje nusipirkus nekokybišką prekę; paštui praradus

siuntinį; nesusipratimai su verslo klientais, partneriais ir pan. Paprastai

tik tokiais atvejais paaiškėja, kad visi tie veiksmai teisiniu atžvilgiu

yra sandoriai, o dar tiksliau – sutartys.

Sudaryti įvairias sutartis – natūralus kasdieninio gyvenimo reiškinys.

Verslo žmonės paprastai sudaro darbo, nuomos, panaudos, rangos, reklamos,

samdos, paskolos, remonto, materialinės atsakomybės, pirkimo-pardavimo,

vežimo, draudimo, bendradarbiavimo, labdaros, užstato, perdavimo,

hipotekos, vartotojų ir kitas sutartys. Tad, atrodytų, sutarties reikšmė

nėra didelė. Tačiau tokia išvada būtų neteisinga ir nepagrįsta. Sutarties

institutas nepaprastai svarbus tiek pavieniam asmeniui, tiek visai

visuomenei ir valstybei. Sutartis yra visos visuomenės ir valstybės

egzistavimo ir funkcionavimo sąlyga. Pirmiausiai sutartis yra teisinė

civilinės apyvartos išraiška ir forma. Be jos negalima įsivaizduoti rinkos

egzistavimo galimybių, nes nebūtų įmanomi prekių ir paslaugų mainai tarp

valstybių, fizinių ir juridinių asmenų. Sutartis svarbi ne tik ekonominiu,

bet ir socialiniu atžvilgiu. Ji padeda sumažinti įtampą tarp socialinių

grupių, derinti skirtingus įvairių asmenų interesus. [1, p.13]

Sutarčių struktūros sudarymo pagrindas yra Lietuvos Respublikos

įstatymai, Civilinis kodeksas, kiti šalies tarptautiniai ir norminiai aktai

bei praktikų darbai. Sutartiniai ryšiai atsiveriant tarptautinei rinkai

kaskart tampa įvairesni ir sudėtingesni. Neturint galimybių kaupti ir

nuolat atnaujinti turimus teisinius norminius aktus, darosi sunku

susigaudyti sutartinių ryšių jūroje.

Normali rinka garantuoja situacijos stabilumą, partnerių ir klientų

patikimumą. Atsigauna ne tik stambusis, bet ir smulkusis verslas, pamažu

tvirtėja jų pozicijos. Daugiau dėmesio skiriama tam tikroms verslo sritims,

kaupiama sutartinių ryšių formavimo patirtis.

Tam yra nusistovėję griežtos prekybos, derybų, sutarčių sudarymo

normos ir taisyklės, teisių ir įsipareigojimų, tipiškų sąlygų rinkiniai.

[2, p.6]

Praktinėje veikloje sutartis galima klasifikuoti pagal paskirtį:

skirtas darbo santykiams įforminti ir reguliuoti, skirtas komercinei ir

finansinei veiklai plėtoti, taip pat vidaus ūkio reikmėms užtikrinti.

Apskritai sutartis galima klasifikuoti pagal jų svarbą ir veikimo sritis,

zonas, teritorijas ir rinkas, galiojimo terminus, pagal sutarčių dalyvius,

jų teises ir įgaliojimus, objektus, atsiskaitymo tvarką, sutarčių formas ir

kitus požymius. [2, p.8]

Pirkimo-pardavimo sutartis yra viena iš svarbiausių komercinės veiklos

sutarčių.

Šio darbo tema: pirkimo-pardavimo sutartis. Jos struktūra.

Pirkimo – pardavimo samprata ir rūšys

Reiškinio ar objekto analizė paprastai pradedama jo esmės apibūdinimu.

Sąvokos nusakymas, apibrėžimo formulavimas yra sudėtingas uždavinys.

Sąvokos yra susitarimo reikalas. Tai, kas vieniems atrodo pakankamai

aiškiai apibūdinta, kitiems gali būti visiškai nesuprantama, nepriimtina ar

neteisinga.

Tačiau be sąvokų neįmanoma išsiversti, o ypač teisėje.
Jeigu sutarties

esmė nebus vienodai suprantama, nebus bendros teismų praktikos, tapati

situacija bus skirtingai teisiškai vertinama ir turės skirtingų teisinių

padarinių.

Daugelyje kalbų “sutartis” yra “susitarimo” sinonimas. Pavyzdžiui,

“Dabartinės lietuvių kalbos žodyne” “sutartis” apibūdinama kaip

“susitarimas”. Anglų ir prancūzų kalbose žodis “sutartis” (angl. contract;

pranc. contrat) laikomas “susitarimo” (angl. agreement; pranc. convention)

sinonimu.

Atrodytų, sutartį galima būtų apibudinti kaip dviejų ar daugiau asmenų

susitarimą. Beje, toks sutarties apibrėžimas yra gana plačiai paplitęs. [1,

p. 17-18]

Tačiau kiekviena sutartis turi savo apibrėžimą, kaip, kad:

Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą

pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už

jį nustatytą pinigų sumą. [2, p.15]

LR CK 6.305 str. 1d. pateikia pirkimo-pardavimo sutarties sąvoką:

“Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti

daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o

pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą

pinigų sumą (kainą)”. [4, p.284]

Pasak J. Albrechto, pirkimo-pardavimo sutartys gali būti

klasifikuojamos:

( pagal pirkimo-pardavimo objektą: prekių ir paslaugų rūšis, savybes,

kokybę, kilmę ir t.t.;

( pagal pirkimo-pardavimo objektų realumą: realiai egzistuojančių

prekių, kurios bus pateiktos pirkėjui ateityje, būsimų prekių, kurių rinkos

atskirtos nuo egzistuojančių;

( pagal prekių pristatymo laiką;

( pagal prekių apmokėjimo laiką;

( pagal sutarties vykdymo vietą;

( pagal sutarties dalyvių buvimo vietą;

( pagal išperkamą produkciją, kai atsiskaitoma pagaminta ar išgauta

produkcija;

( pagal kliringą, kai pardavėjas (tiekėjas) pirkėjui atidaro trečioje

šalyje kredito liniją. [3, p.6-11]

LR CK būtų galima išskirti šias pirkimo-pardavimo sutarčių rūšis:

1. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys. LR CK 6.350 str. 1d. pagal

vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris

verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę –

kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmenui pastarojo

asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu

ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. [4,

p.296]

2. Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartys. LR CK 6.371 str. pagal

didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris

verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu laiku

perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės

teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su

asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams

tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. [4, p.304]

3. Viešojo pirkimo-pardavimo sutartys. LR CK 6.380 str. pagal viešojo

pirkimo-pardavimo sutartį valstybės ar savivaldybės institucija arba

valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija už

valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo

biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus

ar moka už darbus ar paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba

savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų

poreikiams tenkinti. [4, p.305]

4. Energijos pirkimo-pardavimo sutartys. LR CK 6.383 str. 1d. pagal

energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį

energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui)

per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies

energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą

energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo

režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų

eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių

tvarkingumą. [4, p.306]

5. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys. LR CK 6.394 str. 1d.

pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto

pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą

daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos

teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri

būtina jam naudoti pagal paskirtį. [4, p.308]

6. Įmonės pirkimo-pardavimo sutartys. LR CK 6.402 str. 1d. pagal įmonės

pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui

nuosavybės teise visą įmonę kaip turtinį kompleksą ar jos esminę

dalį, išskyrus teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės

perduoti kitiems asmenims, o pirkėjas įsipareigoja tai priimti ir

sumokėti kainą. [4, p.310]

7. Daiktų
pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys. LR CK 6.411 str.

1d. pagal daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį

pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol

pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje

nenumatyta kitaip. [4, p.313]

8. Pirkimas-pardavimas su atpirkimo teise. LR CK 6.417 str. 1d. pagal

pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį pardavėjas įsipareigoja

parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą

atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo

disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę.

[4, p.314]

9. Prekių (turto) pardavimas aukcione. LR CK 6.419 str. 1d. daiktų

pirkimas–pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi

pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis

laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo

didžiausią kainą už parduodamą daiktą. [4, p.315]

10. Teisių pirkimas-pardavimas. LR CK 6.425 str. teisių pirkimo-

pardavimo sutarčiai taikomos šio skyriaus nuostatos tiek, kiek tai

neprieštarauja tų teisių prigimčiai ir esmei. [4, p.316]

11. Vertybinių popierių ir valiutos pirkimas-pardavimas. LR CK 6.428

str. vertybinių popierių ir valiutos pirkimo-pardavimo sutarčių

sudarymo ypatumuis nustato atskiri įstatymai. [4, p.316]

Sutartys sudaromos raštu (paprastosios ir notarinės) ir žodžiu.

Dažniausiai žodinė sutartis sudaroma ir vykdoma tuo pačiu metu, t.y.

šalys vienu metu įvykdo įsipareigojimus.

Dauguma sutarčių sudaromos raštu ir priskiriamos paprastosioms. Tokios

sutarties gali būti vienas egzempliorius, kurį pasirašo abi šalys. Gali

būti ir dokumentų kompleksas: laiškai, telegramos, telefonogramos ir t.t.

Plintant elektroninėms ryšio priemonėms ir jų galimybėms, kai

įteisinama elektroninio parašo teisė, sutarčių sudarymo ir palaikimo

sistema kinta iš esmės, darosi vis operatyvesnės, lankstesnė,

informatyvesnė. Svarbu, kad visi šie dokumentai būtų aptarti ir suderinti

ir galiausiai pasirašyti visų sutarčių dalyvių arba jų įgaliotinių bei

juose būtų išdėstytos visos esminės sąlygos.

Įstatymas gali numatyti, jog sutartis turi būti ne tik notariškai

patvirtinta, bet ir įregistruota tam tikrose valstybės institucijose. Tokia

sutartis pradeda veikti tik įregistruota. [2, p.10] Pavyzdžiui,

nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai

patvirtinta ir įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje.

Nustatytos sutarties formos ir registracijos nesilaikymas nekilnojamojo

turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią, nes Civilinio kodekso

1.93 straipsnio 1 dalyje teigiama: sandoris, neatitinkantis įstatymo

reikalavimų, negalioja, jei toks negaliojimas įsakmiai nurodytas

įstatymuose. [4, p.32]

Pagal teisių ir įsipareigojimų pasiskirstymą sutartys gali būti:

vienašalės, dvišalės.

Sutartys taip pat skirstomos į konsensualines ir realines.

Konsensualiosios sutartys pradeda galioti nuo jų sudarymo, tai yra nuo

šalių susitarimo momento (pvz., pirkimo-pardavimo, nuomos sutartys).

Realiosios sutartys įsigalioja ne tada, kai šalys jas pasirašo, bet kai

bent viena šalis padaro kokį nors sutartą veiksmą (pvz., kai perduoda turtą

pagal dovanojimo ar pirkimo-pardavimo sutartį).

Pirkimo-pardavimo sutarties esminės sąlygos:

1. Pirkimo-pardavimo sutarties objektas;

2. Sutarties objekto kaina;

3. Pirkimo-pardavimo objekto apmokėjimo ir atsiskaitymo formos;

4. Sutarties vykdymo terminai;

5. Įsipareigojimai ir sąlygos;

Pirkimo-pardavimo sutarties papildomos sąlygos:

1. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo vieta;

2. Prekių kokybės ir reklamacijos;

3. Garantijų apribojimai;

4. Dokumentai;

5. Nenugalimos jėgos (“force majeure”) sąlygos.

Pirkimo-pardavimo sutarties esminės sąlygos

Pirkimo-pardavimo sutarties objektas.

Pirkimo-pardavimo objektui keliama nemaža reikalavimų: tikslus produkto

pavadinimas, visi etiketėse reikalingi pažymėjimai, tikslus prekės

gamintojo nurodymas, savos šalies ar importinės kilmės nurodymas, kokybės

sertifikatas. Jei prekės gamyba pagrįsta rankų darbu ar kitais ypatumais,

reikalinga išankstinė technologinė kontrolė, papildomos garantijos ir

specialus ženklinimas.

Nepaisant keliamų kokybės reiklavimų, produktas gali turėti užslėptų

defektų. Nuostoliams dėl to padengti gali būti taikomos įvairios priemonės:

garantinis remontas, gaminio pakeitimas nauju, gaminio vertės apmokėjimas

ir kt.

Pirkimo-pardavimo objektas gali būti realiai egzistuojantis objektas

arba daiktas, kuris turi pasirodyti ateityje.

Pastaruoju atveju kontraktas gali būti komutatyvus:

• Pardavimo objektas yra daiktas, už kurį sutarta kaina bus

sumokėta tik jį gavus;


priklausyti nuo įvykio. [2, p.20]

Pirkimo-pardavimo objektu gali būti egzistuojantis vienintelis unikalus

daiktas.

Pirkimo-pardavimo objektais gali būti ir vienarūšiai daiktai. Jų

pardavimo būdai yra šie:

( visos objektų visumos, esančios konkrečioje vietoje, nuosavybės

teisės perdavimas kontrakto sudarymo dieną;

( vienarūšių daiktų pardavimas pagal kiekį, svorį, kitą matą,

kiekvienos tokios operacijos metu tą dieną perduodant ir nuosavybės teisę.

Perduodant prekę, priklausančią kitam asmeniui (be jo sutikimo),

sandoris laikomas (yra) neteisėtu. [2, p.21]

Sutarties objekto kaina.

Jei didėja pinigų kiekis, didėja kitų mokėjimo priemonių emisija,

spartėja cirkuliacija, kyla aukso kaina, didėjantis valstybės biudžeto

deficitas sukelia kainų kilimo tendenciją. Ji ypač išriškėja, kai prekių

gamyba sulėtėja arba atsilieka nuo pinigų kiekio augimo cirkuliacijos

sferoje.

Kainas, jų lygį lemenčius veiksnius ir požymius galima įvairiai

grupuoti:

■ pagal laiką (ilgalaikiai, trumpalaikiai, su pertrūkiais, epizodiniai,

sezoniniai);

■ pagal poveikio pobūdį (cikliniai, anticikliniai);

■ pagal poveikio kryptį (mažinantys, didinantys, stabilizuojantys);

■ pagal veikimo ryšį (tiesioginiai, netiesioginiai);

■ pagal prekinį požymį (visoms prekėms, atskiroms prekių grupėms ir

konkrečioms prekėms). [2, p.22]

Pagal A.Bartkienę, galima išskirti šias kainų politikos kryptis:

• Nustatyti mažesnę nei konkurentų kainą;

• Laikytis rinkos kainų;

• Nustatyti didesnę nei konkurentų kainą, pabrėžiant aukštą prekių

ir paslaugų kokybę;

• Nustatyti pagal kokio nors vieno konkurento kainą;

• Kainą susieti su nustatyta investuoto kapitalo pelno norma,

didinti realizaciją mažesnėmis nei konkurentų kainomis,

nereaguojant į jų kainų politiką;

• Laikytis kainų, stabdančių prasiskverbimą į rinką;

• Nuolat keisti realizacijos apimtį, asortimentą, siekiant

užtikrinti kainų ir pelno stabilumą;

• Užtikrinti rinkos ir pasiūlos stabilumą minimaliai keičiant

technologiją, įrengimus, kadrus ir t.t.

• Siekti tokių kainų, kurios užtikrintų dideles pajamas iš viso

asortimento, o ne atskirų prekių;

• Nustatyti konkurentams nepalankias kainas, kurios verstų juos

pasitraukti iš rinkos;

• Nustatyti mažas, įskaitant ir dempingo, kainas, užtikrinančias

prasiskverbimą į rinką. [5, p.23]

Amerikiečio D.Dyno nuomone, galima nustatyti tokias naujų prekių

kainas:

1. palyginti didelę kainą;

2. mažą, arba prasiskverbimo į rinką, kainą.

Prekių kainos gali būti nustatomos pagal prekių panašumo ar tapatumo

požymius. Šis būdas plačiai taikomas importuojamų ir eksportuojamų prekių

kainų pagrįstumui įvertinti.

Pirkinio pardavimo kaina nustatoma atsižvelgiant į kainą, konkurencijos

ir kitus įstatymus pagal laisvos kainos principą. [2, p.24]

LR CK 6.198 str. teigia, kad parduodamo turto kaina nustatoma šalių

susitarimu, tačiau tam tikrais atvejais kainos nustatomos pagal iš anksto

nustatytas taisykles:

• jei rinkoje ribota konkurencija arba apsirūpinimas žaliavomis,

prekėmis, veikia specialūs Vyriausybės potvarkiai;

• kaip laikina priemonė ypatingomis aplinkybėmis ar pakilus

kainoms.

Be to, mokesčių, konkurencijos ir kiti įstatymai veikia taip, kad

parduodamų prekių kaina nebūtų mažesnė nei pirktų.

Kainos kontrakte gali būti labai įvairios: tvirtos (fiksuotos),

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2279 žodžiai iš 4544 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.