Pirkimo pardavimo sutartys
5 (100%) 2 votes

Pirkimo pardavimo sutartys

11213141

Turinys

ĮVADAS 2

1.PIRKIMO – PARDAVIMO SUTARTIES SAMPRATA 3

1.1.Pirkimo-pardavimo sutarčių porūšiai 3

1.2. Pirkimo-pardavimo sutarčių dalykas 3

1.3.Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos: 3

2.PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARČIŲ RŪŠYS: 4

2.1.Pirkimo-pardavimo sutarčių objektas. 5

2.2. Sutarties objekto kaina. 6

3. PIRKIMO-PARDAVIMO OBJEKTO APMOKĖJIMO IR ATSISKAITYMO FORMOS. 7

3.1. Sutarties vykdymo terminai. 7

3.2.Pirkimo-pardavimo sutarčių terminų nustatymas: 8

4. PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS. 8

5. PIRKIMO-PARDAVIMO SUTARTIES SUDARYMO IR VYKDYMO VIETA. 9

IŠVADOS 10

LITERATŪROS SĄRAŠAS: 11

ĮVADAS

Mano pasirinkta rašto darbo tema-pirkimo-pardavimo sutartys. Mano nuomone, šiandieniniame gyvenime teisiniai dalykai užima svarbią vietą, tačiau ne visi suprantame, kad teisės normų išmanymas ir žinojimas daugiau ar mažiau reikšmingas kiekvienam iš mūsų.

Sudaryti įvairias sutartis – natūralus kasdieninio gyvenimo reiškinys. Žmonės sudaro įvairiausias sutartis: darbo, nuomos, panaudos, rangos, reklamos, samdos, paskolos, remonto, materialinės atsakomybės, pirkimo-pardavimo, vežimo, draudimo, bendradarbiavimo, labdaros, užstato, perdavimo, hipotekos, ir t.t. Todėl sutarties institutas nepaprastai svarbus tiek pavieniam asmeniui, tiek visai visuomenei ir valstybei. Sutartis yra visos visuomenės ir valstybės egzistavimo ir funkcionavimo pagrindas. Pirmiausiai sutartis yra kaip teisinė civilinė apyvartos išraiška . Be jos būtų neįmanoma egzistuoti rinkoje, vykdyti prekių ir paslaugų mainų tarp fizinių ir juridinių, tarp valstybių. Sutartis svarbi ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu atžvilgiu. Ji padeda sumažinti įtampą tarp socialinių grupių, derinti skirtingus įvairių asmenų interesus.

Sutarčių sudarymo pagrindas yra Lietuvos Respublikos įstatymai, Civilinis kodeksas, kiti šalies tarptautiniai ir norminiai aktai. Sutartiniai ryšiai tarptautinėje rinkoje kaskart tampa įvairesni ir sudėtingesni. Todėl tiesiog privalome domėtis teisinių norminių aktų struktūra, kad galėtume tikslingai sudaryti reikiamas sutartis ir suvokti jų esmę.

Šiandieninėje rinkoje kiekvienas kovoja už vietą “po saule“, stengiasi išlikti tiek stambūs, tiek vidutiniai verslai. Be pirkimo-pardavimo sutarčių neįsivaizduoju ekonominių bei asmeninių santykių. Juk kažką pirkdami ar parduodami sudarome sutartis, kurios naudingos tiek vienai, tiek kitai šaliai. Todėl, sudarant sutartis geriau pasidomėti įstatymais ir priimti teisingus sprendimus.

Pirkimo-pardavimo sutartis yra viena iš svarbiausių komercinės veiklos sutarčių. …kokis rušys?………Savo rašto darbe nagrinėsiu šias pirkimo-pardavimo sutarčių sritis: kokios yra pirkimo-pardavimo sutartys, jų rūšys, sąlygos, pirkimo-pardavimo sutarčių objekto apmokėjimo ir atsiskaitymo formos, sutarčių vykdymo terminai, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo vietą bei kitas šioms sutartims būdingas sąlygas.

1.Pirkimo – pardavimo sutarties samprata

LR CK 6.305 str. 1d. pateikia pirkimo-pardavimo sutarties sąvoką: “Pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą)”. [4 skirsnis, p.284]

1.1.Pirkimo-pardavimo sutarčių porūšiai

Pirkimo-pardavimo sutartys skirstomos į 3 pogrupius:porūšiai???

• Vartojimo

• Komercines (prekybines)

• Viešojo pirkimo

Tačiau šios sutartys skiriasi pagal subjektą ir sutarties pobūdį, nes kiekvienai sutarčių grupei taikomaos kitokios sutarties sąlygos ir sutarties teisinis rėžimas.

1.2. Pirkimo-pardavimo sutarčių dalykas

Pagrindiniai pirkimo-pardavimo sutarties elementai yra pirkimo ir pardavimo dalykas (merx) ir kaina (pretium).

Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti iš iš apyvartos neišimti daiktai, vertybiniai popieriai bei kitokie daiktai ir turtinės teisės. Taip pat gali būti prieaugis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai.

Kaina turi būti išreikšta tam tiru pinigų kiekiu ir apibrėžta tam tikra pinigine ir kitokia verte.

1.3.Pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos:

1. Pirkimo-pardavimo sutarties objektas;

2. Sutarties objekto kaina;

3. Pirkimo-pardavimo objekto apmokėjimo ir atsiskaitymo formos;

4. Sutarties vykdymo terminai;

5. Įsipareigojimai ir sąlygos;

Pirkimo-pardavimo sutarties papildomos sąlygos:

1. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo vieta;

2. Prekių kokybės ir reklamacijos;

3. Garantijų apribojimai;

4. Dokumentai;

5. Nenugalimos jėgos (“force majeure”) sąlygos.

2.Pirkimo-pardavimo sutarčių rūšys:

1. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.350 str. 1d. vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą.

2. Didmeninio pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.371 str. didmeninio pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja nustatytu
laiku perduoti savo pagamintus ar įsigytus daiktus pirkėjui nuosavybės teise (patikėjimo teise) pastarojo verslo poreikiams ar kitokiems su asmeniniais, šeimos ar namų ūkio poreikiais nesusijusiems poreikiams tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą.

3. Viešojo pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.380 str. viešojo pirkimo-pardavimo sutartį valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus ar paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti.

4. Energijos pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.383 str. 1d. energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui (vartotojui) per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas (vartotojas) įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto jos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

5. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.394 str. 1d. pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytos teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį.

6. Įmonės pirkimo-pardavimo sutartys. Pagal LR CK 6.402 str. 1d. įmonės pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas įsipareigoja perduoti pirkėjui nuosavybės teise visą įmonę kaip turtinį kompleksą ar jos esminę dalį, išskyrus teises ir pareigas, kurių pardavėjas neturi teisės perduoti kitiems asmenims, o pirkėjas įsipareigoja tai priimti ir sumokėti kainą.

7. Daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartys. Pagal LR CK 6.411 str. 1d. daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip.

8. Pirkimas-pardavimas su atpirkimo teise. Pagal LR CK 6.417 str. 1d. pirkimo–pardavimo su atpirkimo teise sutartį pardavėjas įsipareigoja parduoti daiktą pirkėjui kartu įgydamas teisę parduotą daiktą atpirkti, o pirkėjas įsipareigoja daiktą valdyti, naudoti ir juo disponuoti taip, kad pardavėjas galėtų įgyvendinti atpirkimo teisę.

9. Prekių (turto) pardavimas aukcione. Pagal LR CK 6.419 str. 1d. daiktų pirkimas–pardavimas aukciono būdu reiškia, kad daiktai siūlomi pirkti keliems asmenims per tarpininką – aukciono vedėją, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju – aukciono dalyviu, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą.

10. Teisių pirkimas-pardavimas. Pagal LR CK 6.425 str. teisių pirkimo-pardavimo sutarčiai taikomos šio skyriaus nuostatos tiek, kiek tai neprieštarauja tų teisių prigimčiai ir esmei.

11. Vertybinių popierių ir valiutos pirkimas-pardavimas. Pagal LR CK 6.428 str. vertybinių popierių ir valiutos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ypatumus nustato atskiri įstatymai.

2.1.Pirkimo-pardavimo sutarčių objektas.

Pirkimo-pardavimo objektui keliama nemaža reikalavimų: tikslus produkto pavadinimas, visi etiketėse reikalingi pažymėjimai, tikslus prekės gamintojo nurodymas, savos šalies ar importinės kilmės nurodymas, kokybės sertifikatas. Jei prekės gamyba pagrįsta rankų darbu ar kitais ypatumais, reikalinga išankstinė technologinė kontrolė, papildomos garantijos ir specialus ženklinimas.

Nepaisant keliamų kokybės reikalavimų, produktas gali turėti užslėptų defektų. Nuostoliams dėl to padengti gali būti taikomos įvairios priemonės: garantinis remontas, gaminio pakeitimas nauju, gaminio vertės apmokėjimas ir kt.

Pirkimo-pardavimo objektas gali būti realiai egzistuojantis objektas arba daiktas, kuris turi pasirodyti ateityje.

Pastaruoju atveju kontraktas gali būti komutatyvus:

 Pardavimo objektas yra daiktas, už kurį sutarta kaina bus sumokėta tik jį gavus;

 Kontraktas gali priklausyti nuo įvykio.

V. Sūdžius. “Sutartys: principai ir praktika“ 2dalis; p.20 V., 2001

2.2. Sutarties objekto kaina.

Jei didėja pinigų kiekis, didėja kitų mokėjimo priemonių emisija, spartėja cirkuliacija, kyla aukso kaina, didėjantis valstybės biudžeto deficitas sukelia kainų kilimo tendenciją. Ji ypač išryškėja, kai prekių gamyba sulėtėja arba atsilieka nuo pinigų kiekio augimo cirkuliacijos sferoje.

Kainas, jų lygį lemiančius veiksnius ir požymius galima sugrupuoti:

■ pagal laiką (ilgalaikiai, trumpalaikiai, su pertrūkiais, epizodiniai, sezoniniai);

■ pagal poveikio pobūdį (cikliniai, anticikliniai);

■ pagal poveikio kryptį (mažinantys, didinantys, stabilizuojantys);

■ pagal veikimo ryšį (tiesioginiai, netiesioginiai);

■ pagal prekinį požymį (visoms prekėms, atskiroms prekių grupėms ir konkrečioms prekėms). [Sūdžius V. 2 dalis, p.22]

Pagal CK 6.313 str. Parduodamo daikto Kaina nustatoma pinigais šalių susitarimu. Tais
kai prkimo-pardavimo sutartyje nei teisiogiai, nei netiesiogiai nenustatyta kaina ir nenurodyta tvarka jai nustatyti ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kuri sutarties sudarymo metu buvo įprastai toje prekybos sutartyje mokama už tokius pat daiktus, parduodamus atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja,-nprotingumo kriterijus atitinkanti kaina. Kai kaina nustatoma pagal svorį, ji nhustatoma pagal neto svorį, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Jeigu kainą turi nustatyti viena šalis ir tokiu būdu nustatyta kaina aiškiai neatitinka protingumo kriterijų, tai nepaisant šalių susitarimų sutarties kaina turi būti pakeista atitinkančia protingumo kriterijus kaina.

LR CK 6.198 str. teigia, kad tam tikrais atvejais kainos nustatomos pagal iš anksto nustatytas taisykles:

• jei rinkoje ribota konkurencija arba apsirūpinimas žaliavomis, prekėmis, veikia specialūs Vyriausybės potvarkiai;

• kaip laikina priemonė ypatingomis aplinkybėmis ar pakilus kainoms.

Be to, mokesčių, konkurencijos ir kiti įstatymai veikia taip, kad parduodamų prekių kaina nebūtų mažesnė nei pirktų.

Sutartyje kainos gali būti labai įvairios: tvirtos (fiksuotos), svyruojančios, fiksuojamos vėliau. Jei sutartyje nenustatyta tvirta kaina bei atitinkamos išlaidos, pardavėjas turi teisę didinti suderintas kainas ir išlaidas tiek, kiek prekės kaina, išlaidos, įskaitant ir darbo užmokestį, padidėjo nuo sutarties pasirašymo iki prekių išsiuntimo datos. [2, p. 26-27]

3. Pirkimo-pardavimo objekto apmokėjimo ir atsiskaitymo formos.

Pagrindinės atsiskaitymo formos: mokėjimas grynaisiais, inkaso, akredityvais, atvira sąskaita, bankinis perdavimas, vekseliais ir čekiais, atsiskaitymas mainais, atsiskaitymas pardavus prekę, apmokėjimas dalimis naudojant kreditą, lizingą, nuomą ir t.t.

Pati paprasčiausia prekių apmokėjimo forma – grynaisiais arba lėšų pervedimu į pardavėjo banką tiek prieš pateikiant prekes, tiek jas gavus.

Išankstinis prekių apmokėjimas kaip patikima garantija gali būti naudingas ne tik pardavėjui, bet ir pirkėjui. Pirkėjas yra garantuotas, jog prekių kaina nepadidės, jei pardavėjas sulaiko prekę reikalaudamas priemokos, nuostolius dėl netesybų dangia vien pardavėjas.

Parduodant prekes į kreditą ir norint apsisaugoti nuo nemokaus pirkėjo, sutartyje gali būti numatyta, jog nuosavybės teisę į prekę pirkėjas įgyja tik visiškai už ją sumokėjęs.

Pirkimo-pardavimo objektas gali būti apmokėtas iš karto ar po tam tikro laiko per nustatytą laikotarpį, visiškai ar dalimis.

Gali būti sudaroma lizingo sutartis, kai pirkėjui prekė perduodama iš karto mainais už pardavėjo pažadą parduoti prekę pasibaigus lizingo laikotarpiui.

Sutartyse gali būti nurodoma, jog po jos pasirašymo pirkėjas įsipareigoja per nustatytą laikotarpį įmokėti 5-10 proc. dydžio avansą nuo sandorio sumos. Papildomai gali būti pasirašytas susitarimas su pardavėjo banku dėl avanso grąžinimo pirkėjui. Sutartyje gali būti numatytas ne avansas, bet piniginis užstatas (rankpinigiai). [V.Sūdžius 2 dalis , p.31-32]

3.1. Sutarties vykdymo terminai.

Pagal LR CK 6.181 str. sutartis laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gauna akceptą, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Sutartyje turi būti nurodyti prekių pateikimo ar darbų atlikimo terminai: tam tikru laikotarpiu ar kalendorine data. Sutartyje numatytas momentas nurodo, kada pardavėjas privalo perduoti prekę pirkėjui arba jo vardu veikiančiam prekių gavėjui.

Jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. LR CK 1.71 str. nustato šias pirkimo-pardavimo sutarties formas: sutartys(sandoriai) sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. O jeigu sutarčiai nėra įstatymo konkrečiai numatytos formos, tai sutartis laikoma sudaryta, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sutartį (konkliudentiniai veiksmai).

Pagal LR CK 1.117 str. įstatymų ar sandorių nustatytas arba teismo paskiriamas terminas nurodomas kalendorine data arba nurodomas metais, mėnesiais, savaitėmis, dienomis ar valandomis skaičiuojamas laikas.

3.2.Pirkimo-pardavimo sutarčių terminų nustatymas:

Kai prekės teikiamos dalimis, terminai gali būti nustatomi:

• nurodant kalendorines datas;

• nurodant laikotarpį;

• nurodant terminus: nedelsiant (per 1-14 dienų), iš sandėlio skubiai ir t.t.

Prekių pristatymo data sutartyje nurodo, kada jos perduodamos pirkėjui (perimama nuosavybės teisė). Prekių perdavimo pirkėjui ar kitam gavėjui momentas yra ypač svarbūs, nes nuo jo pradžios pastarasis įgyja naujas teises ir pareigas, nes neretai pasikeičia ir prekės savininkas.

Atsižvelgiant į prekių gavimo tvarką, priėmimo data gali būti:

• kai transporto ekspedicinė įmonė priima prekes tolesniam gabenimui;

• atitinkamo krovinio priėmimo dokumento data;

• krovinio pateikimo į pirkėjo sandėlį data;

• krovinio išdavimo iš pardavėjo sandėlio data.

Sudarant sutartį visoms jos šalims būtina apsispręsti dėl sutarties ir joje numatytų prievolių vykdymo terminų, jų nurodymo ar nenurodymo. Galima prievolių įvykdymo terminų ir neapibrėžti. Pagal LR CK 6.35 str. sutarties vykdymo terminą gali nustatyti
įstatymai, šalių susitarimas ar teismo sprendimas. Iš sutarties atsiradusios abišalės pareigos turi būti įvykdytos tuo pačiu metu, jeigu įstatymo, sutarties ar prievolės esmė nenumato ko kita. [V.Sūdžius 2 dalis , p.32-35]

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2242 žodžiai iš 4398 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.