Pirmasis pasaulinis karas1
5 (100%) 1 vote

Pirmasis pasaulinis karas1

1. ĮžANGA

2. GINKLAVIMOSI VARžYBOS

3. NACIONALISTINė PROPAGANDA

4. SąJUNGų SISTEMOS

5. TAIKOS JėGOS

6. KARO PRADžIA BALKANų PUSIASALYJE

7. „ŠVIESOS GęSTA“

8. KARO EIGA

9. JAV STOJA į KARą – RUSIJA IšKRINTA

10. KARAS IR CIVILINė VISUOMENė

11. VERSALIO TAIKA

12. TAIKOS SąLYGOS

13. KARO REZULTATAI

14. TAUTų SąJUNGA BE JAV

15. JUGOSLAVIJA

16. MASINėS SKERDYNėS

17. IšVADOS

18. NAUDOTA LITERATūRA

„EUROPA KAžKURIUO METU IKI 1914 M. BUS PASUKUSI KLYSTKELIAIS. EUROPIEčIAMS

ATRODė, KAD JIE YRA PAKELIUI į NAUJAS AUKšTUMAS, KURIOSE VIEšPATAUJA

PAžANGA IR BRANDESNė KULTūRA, O NAUJOS MOKSLO žINIOS IR ATRADIMAI APIMA VIS

KITAS SFERAS, KAI NET KONKURENCIJA TARP VALSTYBIų TURINTI IšEITI TIK į

GERą. TAčIAU 1914 M. EUROPA NUSIRITO į KATASTROFą.“

AMERIKIEčIų ISTORIKAI PALMERIS IR KOLTONAS

IKI 1914 M. DIDžIOSIOS VALSTYBėS VARžėSI DėL KOLONIJų, RINKų IR

TARPTAUTINIO STATUSO. PRANCūZAI DEGė NORU ATSIREVANšUOTI VOKIEčIAMS DėL

ELZASO IR LOTARINGIJOS PRARADIMO, VOKIEčIAI NORėJO IšSIKOVOTI „VIETą PO

SAULę“ IR MANė, KAD JIE TURI LYGIAI TOKIą PAT TEISę BūTI PASAULINE

VALSTYBE, KAIP IR DIDžIOJI BRITANIJA. TURKAMS VALDžIA BALKANų PUSIASALYJE

VISIšKAI SLYDO Iš RANKų, O ATSIRADUSIą TUšTUMą NORėJO UžPILDYTI AUSTRIJA-

VENGRIJA IR RUSIJA. TAčIAU BALKANUOSE SERBų NACIONALISTAI SVAJOJO APIE

DIDžIąJą SERBIJą, IR DU šūVIAI SARAJEVE DAVė PRADžIą KETVERIų METų MASINėMS

SKERDYNėMS EUROPOJE. KAIP VISA TAI GALėJO įVYKTI?

GINKLAVIMOSI VARžYBOS

DėL VARžYBų TARP GALINGųJų PASAULIO VALSTYBIų KARO PRIEVOLėS LAIKAS

BUVO PAILGINTAS, O šALYS VIS DIDINO KARO IšLAIDAS. INDUSTRINė VISUOMENė

BUVO PAJėGI MASIšKAI GAMINTI GINKLUS, IR DėL TO BUVO GALIMA APGINKLUOTI

DIDESNES ARMIJAS NEI ANKSčIAU. KASMET RENGIAMI KARINIAI MANEVRAI TAPO

TAUTINėMIS šVENTėMIS. VYRIAUSYBėS SUPRATO, KAD NACIONALIZMAS, MILITARIZMAS

IR AGRESYVI UžSIENIO POLITIKA PADEDA NUKREIPTI DėMESį NUO VIDINIų PROBLEMų

– SKURDO IR DEMOKRATINIų SUVARžYMų.

PO 1871 M. SUVIENIJIMO VOKIETIJA GREITAI IšKILO į GALINGIAUSIAS

VALSTYBES EUROPOS žEMYNE. NAUJOJOJE VOKIETIJOJE GALėJO SUSIDARYTI įSPūDIS,

KAD VALSTYBė REIKALINGA TIK TAM, KAD BūTų ARMIJA. BISMARKUI PAVYKO

PASIEKTI, KAD VOKIETIJOS ARMIJOJE VISADA TARNAUTų VIENAS PROCENTAS

GYVENTOJų (400 000 VYRų). VOKIEčIų ARMIJA BUVO SUDARYTA Iš KARO PRIEVOLę

ATLIEKANčIų KAREIVIų, KURIų MINIMALUS TARNAVIMO LAIKAS BUVO 2-3 METAI. ŠIUO

PAVYZDžIU PASEKė DAUGELIS KITų šALIų. NETURTINGA ITALIJA įVEDė KARO

TARNYBOS PRIEVOLę NUO TREJų IKI PENKERIų METų, NORS Lėšų UžTEKO į KARO

TARNYBą PAšAUKTI TIK MAžą DALį PRIEVOLININKų. „JIE TURI TOKį DIDELį APETITą

IR TOKIUS PRASTUS DANTIS“,- SAKė BISMARKAS APIE ITALIJOS UžSIENIO POLITIKą.

DIDžIOJI BRITANIJA IR JAV BUVO VIENINTELėS šALYS, KURIOS NEįVEDė

VISUOTINėS KARO PRIEVOLėS. DIDžIOJI BRITANIJA DIDžIAUSIą DėMESį SKYRė

VIEšPATAVIMUI JūROJE, KURIS TURėJO UžTIKRINTI šALIES SAUGUMą. KITOS

DIDžIOSIOS VALSTYBėS TAIP PAT PLėTė LAIVYNą, O VOKIEčIų „LAIVYNO

ASOCIACIJA“ IR JOS PROGRAMA SUKėLė NERIMą DIDžIOJOJE BRITANIJOJE IR DAR

LABIAU PADIDINO PRIEšTARAVIMUS TARP VALSTYBIų.

NACIONALISTINė PROPAGANDA

VISOMS DIDžIOSIOMS VALSTYBėMS BUVO SVARBU TAIP NUTEIKTI PILIEčIUS,

KAD JIE VISą LAIKą BūTų PASIRUOšę KARUI. REIKėJO KAIP NORS PAGRįSTI, KODėL

KARIUOMENė TOKIA GAUSI, O TARNYBOS LAIKAS JOJE ILGAS. ČIA NACIONALISTINė

PROPAGANDA SUVAIDINO DIDžIULį VAIDMENį.

XIX A. ANTROJOJE PUSėJE šVIETIMO SISTEMA BUVO GERIAU IšVYSTYTA

PRAMONINėSE šALYSE, DėL TO VIS DAUGIAU ATSIRADO RAšTINGų žMONIų, O

LAIKRAščIų RINKA IšAUGO. LAISVAI PARDUODAMI LAIKRAščIAI IR šVIETIMO SISTEMA

BUVO SVARBIOS PRIEMONėS, VEIKUSIOS GYVENTOJUS. PAVYZDžIUI.:

„PRANCūZIJA VISADA ėJO CIVILIZACIJOS PRIEšAKYJE RODYDAMA KELIą,

KURIUO REIKIA EITI, IR VISOMS TAUTOMS REIšKė CIVILIZACIJą. TAI PASAKYKIME

NESIPūSDAMI (…) SENOVėJE BUVO SAKOMA, KAS PRANCūZIJA YRA DIEVO KAREIVIS,

IR KAS BEATSITIKTų, JOS VIETA YRA VISADA žMONIJOS PRIEšAKYJE. (…)

PRANCūZIJA YRA GERIAUSIAI PASIRENGUSI VALSTYBė EUROPOJE IR YRA PAšAUKTA

TURėTI šLOVINGIAUSIą EUROPOS ISTORIJą.“

DIDžIOJOJE BRITANIJOJE PATRIOTIšKOS ORGANIZACIJOS IR

LAIKRAščIAI KURSTė KARINę ISTERIJą KIEKVIENą KARTą KILUS TARPTAUTINEI

KRIZEI. DAUGELIS šALIų įSIVAIZDAVO NEIšVENGIAMą, BET TRUMPą IR PERGALINGą

KARą. 1912 M. VIENAS VOKIEčIų GENEROLAS IšLEIDO KNYGą „VOKIETIJA IR

BūSIMASIS KARAS“, KURIOJE JIS TEIGė, KAD VOKIETIJA TURėTų NEVENGTI KARO.

KNYGA IšLEISTA DIDELIU TIRAžU.

SąJUNGų SISTEMOS

NEPAISANT POMPASTIšKO NACIONALIZMO DIDžIOSIOS VALSTYBėS BIJOJO LIKTI

VIENOS. VOKIETIJA, KURIą GąSDINO PRANCūZų REVANšO TROšKIMAS, PRADėJO ANKSTI

IEšKOTIS SąJUNGININKų. 1882 M. VOKIETIJA SUDARė TRILYPę SąJUNGą
SU AUSTRIJA-

VENGRIJA IR ITALIJA. VOKIETIJA IR AUSTRIJA-VENGRIJA įSIPAREIGOJO UžSTOTI

VIENA KITą, JEIGU VIENA Iš SąJUNGININKIų BūTų U-PULTA, ITALIJA PRISIėMė

KIEK KITOKIU įSIPAREIGOJIMUS. BE TO, VOKIETIJA SUGEBėJO ILGą LAIKą

IšLAIKYTI GERUS SANTYKIUS SU RUSIJA, TAI BUVO GALIMA IZOLIUOTI PRANCūZIJą.

TAčIAU RUSIJA IR AUSTRIJA-VENGRIJA VARžėSI BALKANų PUSIASALYJE. GREITAI

VOKIETIJA SUPRATO, KAD SUDARYTI SąJUNGą, į KURIą įEITų ABI TOS VALSTYBėS,

BUS NEįMANOMA.

VIETOJ TO RUSIJA IR PRANCūZIJA SUSIVIENIJO PRIEš TRILYPę SąJUNGą.

SUTARTIS TARP šIų DVIEJų VALSTYBIų įSIGALIOJO 1894 M., O SLAPTOSE SUTARTIES

SąLYGOSE BUVO SAKOMA, KAD PRANCūZIJA IR RUSIJA STOS į KARą, JEIGU JAS

UžPULS VIENA Iš TRILYPėS SąJUNGOS VALSTYBIų. TAIGI PRANCūZIJA PASIEKė, KAD

VOKIETIJA, JEI REIKėS, TURėTų KOVOTI DVIEM FRONTAIS. RUSIJAI SąJUNGOS

SUDARYMAS REIšKė DIDELES PRANCūZų INVESTICIJAS į RUSų PRAMONę IR

GELEžINKELIų TINKLO PLėTIMą.

DIDžIOJI BRITANIJA PO KURIO LAIKO IRGI PRADėJO IEšKOTI GLAUDESNIų

KONTAKTų SU PRANCūZIJA IR, SU KIEK MAžESNIU UžMOJU, SU RUSIJA. VARžYBOS DėL

PASAULIO PASIDALIJIMO TRUKDė šIOMS VALSTYBėMS SURASTI BENDRą KALBą.

PIRMOSIOS DėL AFRIKOS VIENA KITą SUPRATO PRANCūZIJA IR DIDžIOJO BRITANIJA.

1907 M. RUSIJA IR DIDžIOJI BRITANIJA SUSITARė DėL įTAKOS SFERų AZIJOJE.

SąJUNGA, KURIą SUDARė DIDžIOJI BRITANIJA, PRANCūZIJA IR RUSIJA, BUVO

PAVADINTA TRILYPE SANTARVE, ARBA ANTANTE (ENTENTE). DIDžIOJI BRITANIJA

OFICIALIAI PANEIGė, KAD SUTARTIS YRA PASTOVI. Iš TIESų TAI BUVO SLAPTA

KARINė SUTARTIS TARP DIDžIOSIOS BRITANIJOS IR PRANCūZIJOS, PAGAL KURIą

DIDžIOJI BRITANIJA Iš KARTO STOTų į PRANCūZIJOS PUSę, JEI KILTų KARAS.

TAIKOS JėGOS

KAI KAS BANDė KOVOTI PRIEš NACIONALIZMą IR GINKLAVIMąSI. PO PARYžIAUS

KOMUNOS žLUGIMO TARPTAUTINIS SOCIALISTų JUDėJIMAS KELETą METų BUVO APMIRęS.

BET 1889 M. BUVO įKURTA ANTROJI TARPTAUTINIO DARBININKų JUDėJIMO

ORGANIZACIJA, KURIOS STIPRIAUSIA VAROMOJI JėGA BUVO DIDELė VOKIETIJOS

SOCIALDEMOKRATų PARTIJA. VADINAMASIS ANTRASIS INTERNACIONALAS PASIRYžO

KOVOTI SU KOLONIZAVIMU, IMPERIALIZMU, NACIONALIZMU IR MILITARIZMU. JEIGU

KILTų KARO PAVOJUS, VISų šALIų DARBININKAI TURėTų Jį STABDYTI,

PARALYžIUODAMI VISUOMENę VISUOTINIU STREIKU. SVARBIOS šIOS VEIKLOS

ASMENYBėS BUVO KLARA CETKIN (1857-1933) IR ROZA LIUKSEMBURG (1870-1919),

KURIOS BUVO VIENOS Iš VOKIETIJOS SOCIALDEMOKRATų PARTIJOS VADOVIų.

Iš BURžUAZINIų TAIKOS JėGų IšKILIAUSIA AKTYVISTė BUVO AUSTRų

BARONIENė BERTA FON ŠUTNER (1843-1914). JI 1889 M. PARAšė KNYGą „NULEISKIME

GINKLUS“, O VėLIAU LEIDO PERIODINį LAIDINį TOKIU PAT PAVADINIMU. JI įKūRė

TAIKOS ORGANIZACIJą IR įKALBėJO ALFREDą NOBELį (1833-1896) SKIRTI PINIGų

TAIKOS PREMIJAI. NOBELIS NUSPRENDė, KAD PREMIJą TURI SKIRTI NORVEGIJOS

STORTINGAS, KADANGI NORVEGIJA BUVO LABAI įSIPAREIGOJUSI TAIKOS KLAUSIMAIS.

BERTA FON ŠUTNER PASKATINO VALSTYBIų VADOVUS SURENGTI TAIKOS IR

NUSIGINKLAVIMO KONFERENCIJą HAGOJE, O 1899 M. BUVO įKURTAS TARPTAUTINIS

ARBITRAžAS, KURIS TAIKIU BūDU TURėJO SPRęSTI KONFLIKTUS TARP šALIų. TAčIAU

KONFERENCIJOS NEATNEšė JOKIų REZULTATų. VOKIEčIAI TEIGė, KAD KONFERENCIJOS

BUVO DAR VIENAS BANDYMAS SUTRUKDYTI JIEMS UžIMTI TEISėTą VIETą TARP

DIDžIųJų PASAULIO VALSTYBIų.

KARO PRADžIA BALKANų PUSIASALYJE

BALKANų PUSIASALIS BUVO VADINAMAS „EUROPOS NERAMIUOJU UžKAMPIU“ XX A.

PRADžIOJE, SILPNėJANT TURKų VALDžIAI IR KITOMS DIDžIOSIOMS VALSTYBėMS

SIEKIANT DIDINTI SAVO įTAKą BALKANUOSE, NACIONALINIAI PRIEšTARAVIMAI DAR

LABIAU PAAšTRėJO.

PANSLAVIZMAS BUVO STIPRUS BALKANUOSE IR RUSIJOJE. ŠIS JUDėJIMAS TEIKė

REIKšMę EUROPOS SLAVų TAUTų SąJUNGAI IR BUVO NUKREIPTAS PRIEš AUSTRIJą-

VENGRIJą. XIX A. PABAIGOJE RUSIJA SąMONINGAI PROPAGAVO PANSLAVIZMą, KAD

PASIEKTų SAVO POLITINIUS TIKSLUS. RUSAI DėJOSI ESą SLAVų GYNėJAI NUO TURKų

IR AUSTRIJOS-VENGRIJOS PRIESPAUDOS, BET TIKRASIS šIOS POLITIKOS TIKSLAS

BUVO įSITVIRTINTI BALKANUOSE IR SąSIAURIUOSE TARP JUODOSIOS IR VIDURžEMIO

JūRų.

VOKIEčIAI TURėJO EKONOMINIų INTERESų REGIONE. JIEMS PAVYKO PRADėTI

BENDRADARBIAVIMą SU TURKAIS DėL GELEžINKELIO LINIJOS UžBAIGIMO TARP BERLYNO

PER BALKANUS, MAžąJą AZIJą IKI BAGDADO. Iš TURKų VOKIEčIAI GAVO TEISę

VERSTIS KOMERCIJA PALEI VISA GELEžINKELIO RUOžą.

DIDžIOJI BRITANIJA SU NERIMU žIūRėJO į RUSų IR VOKIEčIų VEIKSMUS.

BERLYNO-BAGDADO GELEžINKELIS KėLė GRėSMę BRITų INTERESAMS IRAKE IR IRANE.

NEGANO TO, VISIšKAI PRIARTėJO PRIE Jų SVARBIAUSIOS KOLONIJOS – INDIJOS.

RUSIJOS ATėJIMAS į PAKRANTES TARP JUODOSIOS IR VIDURžEMIO JūRų GALėJO

SUSTIPRINTI RUSIJOS DOMINAVIMą RYTINėJE VIDURžEMIO JūROS DALYJE, SUKELTI

PAVOJų SUECO KANALUI, KURIS BUVO SVARBIAUSIA DIDžIOSIOS BRITANIJOS

SUSISIEKIMO AšIS SU KOLONIJOMIS AZIJOJE.

SERBų AMBICIJOS BUVO DIDžIAUSIOS Iš VISų SLAVų TAUTų BALKANUOSE. Jų

TIKSLAS BUVO į DIDžIąJą SERBIJą įTRAUKTI BOSNIJą
HERCEGOVINą, KROATIJą

IR SLOVėNIJą. TAI KėLė GRėSMę AUSTRIJOS-VENGRIJOS VALSTYBEI. DAUG KROATų IR

SLOVėNų GYVENO AUSTRIJOJE-VENGRIJOJE, KURI BAIMINOSI RUSIJOS DIDžIOSIOS

SERBIJOS SUSIKūRIMO.

1908M. AUSTRIJA-VENGRIJA įVEDė SAVO KONTROLę BOSNIJOJE IR

HERCEGOVINOJE, TAI SUKėLė DIDžIULį SUSIERZINIMą SERBIJOJE IR DAR LABIAU

SUSTIPRINO NACIONALISTINES JėGAS.

1912-1913 M. PRASIDėJO KONFLIKTAI, KURIE VėLIAU SUKėLė PIRMąJį

PASAULINį KARą. DVIEJų BALKANų KARų METU TURKAI BUVO BEVEIK VISAI IšSTUMTI

Iš EUROPOS. Iš PRADžIų GRAIKIJA, SERBIJA, JUODKALNIJA IR BULGARIJA KOVOJO

SU TURKAIS, O VėLIAU TOS šALYS KARIAVO TARPUSAVYJE NEPASIDALINDAMOS

žEMėMIS. KOSOVO IR MAKEDONIJOS NUKARIAVIMAS DAR LABIAU PAKURSTė SERBIJOS

NACIONALIZMą. ŠIE KRAšTAI PRIKLAUSė SERBAMS XIV A. KOSOVAS BUVO LAIKOMAS

„šVENTA VIETA“, KADANGI SERBAI TEN PATYRė LEMIAMą PRALAIMėJIMą TURKAMS.

MAžAI KAS PAISė, KAD KOSOVO GYVENTOJų DAUGUMą XX A. SUDARė ALBANAI.

AUSTRIJOS-VENGRIJOS EKSPANSIJOS į PIETUS PLANAI įSTRIGO DėL SERBų

NUKARIAVIMų, DAR DIDESNį SUSIRūPINIMą KėLė BOSNIJOS IR HERCEGOVINOS SERBAI,

KURIE NEKANTRAUDAMI SIEKė PRISIJUNGTI PRIE DIDžIOSIOS SERBIJOS.

DėL TO AUSTRIJA-VENGRIJA LAUKė PRETEKSTO, KAD GALėTų PASKELBTI KARą

SERBIJAI. PROGA PASITAIKė 1914 M. BIRžELIO 28 D. BOSNIJOS GIMNAZISTAS

NUšOVė AUSTRIJOS SOSTO įPėDINį IR JO žMONą VIZITO METU SARAJEVE, BOSNIJOS

IR HERCEGOVINOS SOSTINėJE. ATENTATO VYKDYTOJAS PRIKLAUSė DIDžIASERBIšKAI

ORGANIZACIJAI „JAUNOJI BOSNIJA“. SERBAI PALAIKė AUSTRų SOSTO įPėDINIO

VIZITą SARAJEVE SąMONINGA PROVOKACIJA, KADANGI JIS VYKO PER SERBų

NACIONALINę šVENTę

DIDžIųJų VALSTYBIų BūRIMASIS į SąJUNGAS IR TAI Ką JOS NUSPRENDė

DARYTI PO šūVIų SARAJEVE, NULėMė PIRMOJO PASAULINIO KARO PRADžIą.

„ŠVIESOS GęSTA“

AUSTRIJA-VENGRIJA SUVERTė VISą ATSAKOMYBę DėL ATENTATO SERBIJAI IR

PAGRASINO KARU. JI TIKėJOSI, KAD ALJANSAS SU VOKIETIJA SUPANčIOS RUSIJAI

RANKAS. DAUGELIS VOKIEčIų KARININKų BUVO TOS NUOMONėS, KAD REIKIA

SUSITVARKYTI SU INDUSTRIALIZUOTIS NESUSPėJUSIA RUSIJA. JI SAVO RUOžTU

TIKėJOSI PRANCūZų PARAMOS, NES šIE SIEKė ATSIREVANšUOTI VOKIETIJAI PO 1871

M. PRALAIMėJIMO.

BūTENT AUSTRIJOS-VENGRIJOS IR VOKIETIJOS žAIDIMAS Iš VIENOS PUSėS IR

RUSIJOS SU SERIJA – Iš KITOS SUKėLė KARą. VOKIETIJA AUSTRIJAI-VENGRIJAI

SUTEIKė „NERIBOTUS įGALIOJIMUS“ SUSIDOROTI SU SERBIJA. RUSIJA SAVO RUOžTU

BUVO PAžADėJUSI SERBIJą PAREMTI, JEIGU JI BūTų UžPULTA.

LIEPOS 28 D., LYGIAI PO MėNESIO NUO šūVIų SARAJEVE, AUSTRIJA-VENGRIJA

PASKELBė SERBIJAI KARą, KURį PER šį MėNESį DAUG STENGėSI SUTRUKDYTI.

ĮVAIRIų šALIų DIPLOMATAI SIūLė SURENGTI DIDžIųJų VALSTYBIų KONFERENCIJAS, O

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1824 žodžiai iš 6051 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.