Pirmieji automobiliai
5 (100%) 1 vote

Pirmieji automobiliai

TURINYS

Įvadas ……………………………………………………………………………………………….3

Pirmieji automobiliai……………………………………………………………………………4

Hot rod ir custom automobiliai………………………………………………7

Tatra 87 …………………………………………………………………………………………….9

Naudota literatūra………………………………………………………………………………13

ĮVADAS

(PIRMIEJI AUTOMOBILIAI)

Ankstesnių konstrukcijų ekipažų (automobilių) judėjusius vidaus degimo variklio pagalba, tektų paminėti Isako de Rivazo (1807), Žano Lenuaro (1864), Zigfrido Markuso (1887), Eduardo Delamar-Debutevilio (1884) vardus, nes jų kūriniai pasirodė anksčiau, bet neginčijamas vokiečių išradėjų nuopelnas yra tas, kad jie sukūrė pirmuosius automobilius. Ir 1886 metų sausio 29 diena, kada K.Benzas gavo patentą DRP-37435 motoriniam vežimėliui, laikoma automobilio gimimo diena. Tų pačių metų vasarą Gotliebas Daimleris ir su juo dirbęs kitas talentingas inžinierius Wilhelmas Maybachas organizavo pirmąją kelionę savos konstrukcijos savaeigiu vežimėliu. Prasidėjo automobilių era! Tai, kad beveik vienu metu atsirado dvi skirtingos tos pačios paskirties konstrukcijos, negali pavadinti atsitiktinumu. Vidaus degimo variklių vystymasis paskatino išradėjus panaudoti juos transporto priemonėse.

PIRMIEJI AUTOMOBILIAI

K.Benzas, sukūręs vieno cilindro keturtakčio benzininio variklio konstrukciją, toliau mastė apie motorinę transporto priemonę. Kad neužtruktų, spręsdamas keturračio ekipažo vairo mechanizmo problemą, savo pirmąjį automobilį jis padarė triratį, kurio specialiai sukonstruota važiuoklė harmoningai sujungta su varikliu.

Daimleriui ir Maybachui svarbiausias uždavinys buvo įrodyti universalią jų variklio paskirtį. Jie paeiliui pritaikė variklį motorinei valčiai, tramvajaus vagonui, pirmajam motociklui ir, pagaliau, Daimlerio žmonai nupirktam lengvam žirgo traukiamam vežimėliui.

Šitos improvizuotos konstrukcijos sėkmė paskatino juos sekti Benzo pavyzdžiu: sukurti specialias važiuoklės, transmisijos, kėbulo konstrukcijas. Techninis progresas toje srityje – variklio galingumo didinimas, dviejų ar daugiau cilindrų variklio, keleto vairo mechanizmo tipų sukūrimas, susijęs su Benzo, Daimlerio ir Maybacho vardais.

Klasikinės automobilio konstrukcijos – su varikliu priekyje ir užpakaliniais varančiaisiais ratais – sukūrimo garbė tenka prancūzams Renė Panhardui ir Emiliui Levassorui. Beje, prancūzai pirmieji įvertino naujoves iš Vokietijos. Pamačius Daimlerio automobilį, netrukus atsirado jo pasekėjų – Armanas Peugeot, Emilis Levassoras, Renė Panhardas.

1891 metais pasirodo automobilis su „Daimler“ varikliu priekyje ir užpakaliniais varančiaisiais ratais – garsus „Panhard-Levassor 4CV“, kurio konstrukcija tokia sėkminga, kad be didesnių pakeitimų automobilis gaminamas iki 1896 metų, o firma „Panhard-Levassor“ tampa pasaulio lydere.

Ir tik po to Daimleris ir Benzas taip pat sukuria klasikinės komponuotės automobilius.

Vokiečių ir prancūzų konstruktorių darbai „stumtelėjo“ inžinerinę mintį į priekį ir kitose šalyse. 1891 metais savo automobilį kuria šveicarai broliai Hanriot, o 1893 metais – amerikietis Charlesas Diurea. Anglas F.Lanchesteris savo automobilį sukūrė 1895, o 1896 metais visos Rusijos pramonės parodoje buvo eksponuojamas pirmasis rusų automobilis, sukurtas Jakovlevo ir Frezės.

Amžių sandūroje, 1900 metais, W.Maybachas, Emilio Ellineko paskatintas, kartu su Pauliumi Daimleriu (Gotliebo Daimlerio sūnumi) konstruoja pirmąjį klasikinio tipo automobilį, pavadintą Ellineko dukters Mercedes vardu, kuris buvo naujas žingsnis automobilių vystymesi. Tuo metu pasaulyje veikė jau 300 automobilių firmų.

Lietuva, koks čia buvo požiūris į transporto priemones?

Prancūzų automobilių gamintoja „Panhard-Levassor“ tuomet pirmavo automobilių kūrime, todėl nenuostabu, kad 1896 metais Lietuvoje pasirodęs pirmasis mums žinomas automobilis buvo būtent šios prancūzų markės. Įdomu tai, kad šis automobilis priklausė ne kokiam nors turtingam technikos naujovių mėgėjui, bet buvo carinės Rusijos Susisiekimo ministerijos Antrosios kelių distancijos, aptarnavusios plentą Ryga-Šiauliai-Tauragė nuosavybė.

Iš rastų dokumentų galima spręsti, kad jis buvo tarnybinis kelių distancijos viršininko Maževskio automobilis, todėl didelė tikimybė, kad būtent šis inžinierius ir buvo pirmasis Lietuvos keliais važinėjęs vairuotojas. Iždui automobilis kainavo 2417 carinės Rusijos rublių, bet „Panhard-Levassor“ buvo to vertas – juk 1895 metais būtent toks automobilis laimėjo lenktynes Paryžius-Bordo-Paryžius, 1150km įveikęs per 48h 17min. Nuo daugelio savo amžininkų mašina skyrėsi savo konstrukcija – Renė Panhardas ir Emilis Levassoras, susipažinę su vokiškų automobilių konstrukcija ir įsigiję licenziją Daimlerio konstrukcijos dviejų cilindrų varikliui, automobilį sukonstravo patys – su varikliu priekyje, o ne po sėdyne, konusine sankaba, keturių laipsnių pavarų dėže su perstumiamais
krumpliaračių blokais, kojiniu ir rankiniu stabdžiais – žodžiu, automobilis jau turėjo visus klasikinio automobilio bruožus.

Tai buvo antrasis istorijoje (po „Benz Victoria“) didesne serija gamintas automobilis. Jo važiuoklė dar buvo pagaminta pagal arklinės karietos tipo – medinis rėmas iš stačiakampių tašelių, apkaustytas metaline juosta, elipsinės visų keturių ratų lingės, mediniai ratai su lietos gumos padangomis. Priekyje įrengtas dviejų cilindrų 2400cm3 darbinio tūrio variklis išvystydavo 4,5AG galią.

Sukimo momentas nuo pagrindinės pavaros pusašių grandinėmis buvo perduodamas į užpakalinius ratus. Vairo konstrukcija buvo įprasta tiems laikams – vairuotojas valdė automobilį ne vairaračiu, o rumpeliu, kaip jūrininkas! Toks vairo mechanizmas buvo tikslus, bet reikalavo iš vairuotojo didelio dėmesio ir nemažos jėgos, nes visi kelio nelygumai, smūgiai būdavo perduodami vairuotojo rankai (rumpelį laikydavo kairiąja ranka, o dešiniąja vairuotojas perjunginėdavo pavaras, stabdydavo), ir ją greitai nuvargindavo. Automobilis neturėjo nei durelių, nei priekinio stiklo, bet jau turėjo sparnus, atlenkiamą odinį stogą, acetileno žibintus. Jis svėrė 750kg ir buvo 3m ilgio.

Šis automobilis buvo labai patikimas – rasti dokumentai pasakoja, kad „Panhard-Levassor 4CV“ valstybinėje tarnyboje išbuvo dvylika metų, kol 1908 metais nutarta parduoti jį aukcione. Kaip nurodo savo ataskaitoje Vilniaus kelių apygardos viršininkas, automobilis nebegalėjo įveikti pakilimų kelio ruože tarp Šiaulių ir Tauragės. Remontui reikėjo daug pinigų, todėl buvo pasiūlyta šį valdišką automobilį parduoti ir pirkti naują. Tolesnio pirmojo Lietuvoje važinėjusio automobilio likimo išsiaiškinti nepavyko.

Bet grįžkime į XIX amžių. Tais pačiais, 1896 metais, pirmasis „Benz-Velo“ tipo automobilis pasirodo Taline, o 1898 metais Rygoje jau važinėja net keli automobiliai. Laikraščiuose ir žurnaluose pasirodo pirmosios automobilių reklamos. Automobiliai tada kainavo nuo 1400 iki 2600 rublių. Rusijos imperijoje atsiradus pirmiesiems automobiliams, prireikė ir kelių eismo taisyklių. Archyviniai dokumentai patikslino jų atsiradimo laiką – 1896 metai.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 967 žodžiai iš 3200 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.