Pirmieji gyventojų surašymai Lietuvoje
5 (100%) 1 vote

Pirmieji gyventojų surašymai Lietuvoje

“Svarbiausi duomenų apie gyventojus šaltiniai yra gyventojų surašymai, einamoji gyventojų apskaita, atrankiniai tyrimai, gyventojų sąrašai ir kiti informacijos šaltiniai” (1, 3). Atskiri duomenų surašymo šaltiniai vienas nuo kito skiriasi duomenų turiniu, kadangi surašymo tikslai galėjo būti nevienodi, programos skirtingos. Įvairiuose surašymo šaltiniuose skiriasi duomenų surinkimo laikas, tuo būdu jie (šaltiniai) laiko atžvilgiu gali papildyti vienas kitą, tačiau dėl nevienodų surašymams taikytų būdų, besiskiriančių savo tikslais ir programomis, duomenys netenka palyginamumo.

Vis tik seniausia ir plačiausiai naudojama stebėjimo forma yra gyventojų surašymas. Tačiau anot demografų, iki XVIII amžiaus vestos įvairios gyventojų apskaitos nėra laikomos gyventojų surašymais, kadangi jos neapimdavo visos valstybės teritorijos, visų gyventojų kategorijų, būdavo epizodiškos ir pan.

Gyventojų surašymas – tai toks statistinis duomenų apie kiekvieną atitinkamos teritorijos stebėjimo vienetą surinkimas, kuris vedamas pagal iš anksto sudarytą programą ir vienu metu arba laikotarpiu visoje teritorijoje. Prieš pradedant kiekvieną surašymą , turi būti suformuluojamas konkretus surašymo tikslas, uždaviniai, sudaroma programa.

Pavyzdžiui, surašymo tikslu gali būti gyventojų skaičiaus nustatymas, jų pasiskirstymas teritorijoje, taip pat jų (gyventojų) struktūra pagal lytį, šeimos padėtį, išsimokslinimą ir pan. “Gyventojų surašymo uždavinys – gauti duomenis apie gyventojų skaičių, sudėtį, pasiskirstymą pagal socialinius, demografinius, teritorinius ir kt. požymius” (1, 7). Gyventojų surašymo stebėjimo vienetu gali būti atskiras asmuo ar šeima.

Iš istorinių šaltinių žinoma, kad gyventojų apskaitos Lietuvoje vedamos jau labai seniai. XIII amžiaus pirmoje pusėje, susikūrus Lietuvos valstybei , duomenys apie gyventojus būdavo renkami per inventorizacijas. “Pavyzdžiui, labai reikšmingos yra XVI a. gyventojų apskaitos (1528 m., 1565 m. ir kt.), kurių metu buvo apskaitomi dvarų ir sodžių gyventojai, inventorizuojamas jų turtas” (1, 10). Dar yra žinomos tokios inventorizacijos, kurios buvo pravestos 1658 m. Jurbarko seniūnijoje, 1670 m. – Trakų seniūnijoje, 1710 m. – Alytuje. Viena didesnių gyventojų apskaitų buvo pravesta 1789 m., kuri jau apėmė visą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritoriją, tačiau į ją nebuvo įtrauktas privilegijuotas luomas, t.y. bajorai ir dvasininkai. Iki tol jokia visuotina šalies gyventojų apskaita LDK nebuvo vykdyta. 1789 metų apskaitą paskatino tas faktas, kad keturių metų seimui (1788-1792) reikėjo svarstyti klausimus apie rekrūtų prievolės įvedimą, šalies gynybos, administracinio aparato, valstybės finansų tvarkymą, apie įvairias ūkines reformas, kurioms pravesti trūko duomenų apie krašto gyventojus. Tiesa, “1777 metais Lietuvos-Lenkijos valstybėje buvo įvykdytas I-sis miestų gyventojų surašymas” (2, 7). Truputėlį vėliau, maždaug nuo 1785 m. buvo pradėta vykdyti eksportuojamų-importuojamų prekių apskaita, o 1775 m. ir 1789-1790 m. visoje šalies teritorijoje įvykdytos dūmų liustracijos.

Vykdant 1789 m. apskaitą, buvo numatyta, kad surašant dūmas kaimuose bei miestuose, reikia užrašyti ir juose gyvenančių žmonių skaičių. “Gyventojų surašymo reikalui Lenkijos iždo komisija sudarė schemas, pagal kurias gyventojai skirstomi į valstiečius-žemdirbius, činšininkus-daržininkus, kampininkus, pirklius, fabrikantus, amatininkus, smuklininkus, laisvuosius samdinius ir elgetas” (2, 8). Iš šios gyventojų apskaitos Lietuvos-Lenkijos valstybėje yra išlikę duomenys iš Gardino, Naugarduko, Polocko, Slonimo , taip pat Ukmergės bei Upytės pavietų . Dar yra išlikę Pinsko bei viso Ukmergės pavieto gyventojų surašymo duomenų santraukos. Šioje apskaitoje gyventojai buvo skirstomi į penkias amžiaus grupes: nuo 1 iki 16, nuo 16 iki 30, nuo 30 iki 45, nuo 45 iki 60 bei nuo 60 ir daugiau metų. “1789 m. gyventojų surašymo programa LDK buvo platesnė negu Lenkijoje, kur pagal amžių buvo skirstomi tik sūnūs, ir tai tik į 2 grupes: jaunesnius kaip 15 metų amžiaus ir vyresnius” (2, 10).

1789 m. pabaigoje Seimas priėmė gyventojų surašymo LDK įstatymą. Tuo būdu 1790 m. visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo pravestas pirmasis visuotinis gyventojų surašymas, kuris jau apėmė visus gyventojų sluoksnius, visas grupes visoje LDK teritorijoje. Kaip buvo atliktas pats 1790 m. LDK gyventojų surašymas, yra žinoma labai mažai, tačiau “…išlikę gyventojų surašymo duomenys apima 11 pavietų, kuriuose pagal 1790 m. dūmų liustraciją buvo 225,7 tūkst. dūmų” (2, 13). Tuo metu visoje LDK teritorijoje buvo 451,7 tūkst. dūmų. Iš viso to matyti , jog yra išlikę duomenys apie beveik pusę LDK dūmų, taigi ir apie pusę šalies gyventojų. “…Kadangi 11 pavietų buvo 1409 tūkst., tai visoje LDK pagal 1790 m. surašymą turėjo būti apie 2,8 mln. gyventojų” (2, 13).

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 712 žodžiai iš 2051 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.