Pirminė sociologinė analizė kaip ji suvokiama
5 (100%) 1 vote

Pirminė sociologinė analizė kaip ji suvokiama

Turinys.

1. Pirminė sociologinė analizė: kaip ji suvokiama?…………………………………………………..2

2. Instrumentarijus: pateikite apibrėžimą…………………………………………………………………2

3. Metodas ir jo nuostatos: pateikite apibrėžimą……………………………………………………….2

4. Dokumentų analizė: pateikite apibrėžimą, nurodykite šio metodo privalumus ir trukumus įvardinkite dokumentų klasifikaciją. Apibūdinkite dokumentų analizės

tipus…………………………………………………………………………………………………………………….2

5. Antrinė analizė: apibūdinkite jos paskirtį, išanalizuokite šio metodo privalumus ir trūkumus………………………………………………………………………………………………………………4

6. Stebėjimas: pateikite apibrėžimą, apibūdinkite stebėjimo proceso skirstymą. Išvardinkite rekalavimus standartizuotam stebėjimui, neformalizuotam stebėjimui. Apibūdinkite lauko tyrimą, stebėjimo procedūros etapus. Apibūdinkite stebėjimo kaip sociologinės informacijos rinkimo metodo privalumus ir trūkumus……………………………..4

7. Apklausa: pateikite apibrėžimą, apibūdinkite apklausos metodo taikymo atvejus. Išvardinkite šio metodo privalumus ir trūkumus. Anketos samprata: kokie yra anketos sudarymo metodiniai principai, apibūdinkite anketinių klausimų tipus………………………………………………………………………………………………………………………6

8. Eksperimėntas: Apibūdinkite jo paskirtį, išvardinkite eksperimento privalumus ir trūkumus. Apibūdinkite eksperimėnto eigą ir planą…………………………………………………….9

9. Duomenų statistinė analizė. Apibūdinkite kaip ji atliekama…………………………………….11

10. LITERATŪRA…………………………………………………………………………………………..13

1. Pirminė sociologinė analizė: kaip ji suvokiama ?

Pirminė sociologinė informacija suvokiama kaip neapibendrinti duomenys, bet kuria forma surinkti

Sociologinio tyrimo metu (užfiksoti anketose, dokumentų analizės ir stebėjimo rezultatų fiksavimo kortelėse ir kt.),kuriuos reikia statistiškai apdoroti ir apibendrinti.

2. .Instrumentarijus: pateikite apibrėžimą.

Instrumentarijus taikomojoje sociologijoje – tai metodiniai dokumentai, kurių pagalba renkama pirminė sociologinė informacija. Pvz.: anketa, interviu blankai, apklausos lapai, stebėjimo rezultatų, dokumentų analizės rezultatų fiksavimo kortelė ir kt.

3. Metodas ir jo nuostatos: pateikite apibrėžimą ir išvardinkite nuostatas.

Metodas – būdas, priemonė pirminei sociologinei informacijai gauti. Pasirinkdamas pirminės sociologinės informacijos metodą (ų) sociologas (tyrėjų grupė) turėtų atsižvelgti į šias nuostatas:

1. tyrimo operatyvumas ir ekonomiškumas neturėtų kenkti duomenų kokybei;

2. nėra nė vieno universalaus „gero“ ar „blogo“ metodo, yra tiktai tinkami realizuojant tyrimo programoje iškeltus uždavinius;

3. metodo patikimumas apsprendžia ne vien jo pasirinkimo pagrįstumas, bet ir jo taikymo galimybės.

4. Dokumentų analizė: pateikite apibrėžimą, nurodykite šio metodo privalumus ir trukumus, įvardinkite dokumentų klasifikaciją. Apibūdinkite dokumentų analizės tipus.

Dokumentų analizė – toks pirminės sociologinės informacijos rinkimo būdas, kai pagrindinis informacijos šaltinis yra įvairūs dokumentai [69].

Šio metodo privalumai:

1.Galimybė tyrinėti informaciją apie šių metų nebeegzistuojančius ankstesnius įvykius bei procesus.Analizės pagrindimas – įvairūs išlikę oficialūs dokumentai, kronikos, amžininkų atsiminimai ir kt.

2.Reaktyvumo (neigiamo poveikio) nebuvimas; dokumentai, ypač oficialūs, nedaro įtakos tyrėjo nuostatai.

3.Longitudinė analizė – galimybė dokumentus studijuoti kiek norima ilgai, ypač jei norima atlikti istorinę lyginamąją tiriamų procesų analizę.

4. Atrankos dydis gali būti didesnis, nei apklausų atvejų, nes dokumentų analizė gali būti vykdoma ilgesnį laikotarpį, kas neturi įtakos tyrimo rezultatų patikimumui.

5. Tiriamų dokumentų betarpiškumas, savaimingumas: faktai užfiksuoti tuo metu, kai jie vyko, nepriklausomai nuo tyrimo laiko (pvz., dienoraščiuose, laiškuose). To paties klausiant interviumetodo, respondentas ne visuomet nusiteikęs kalbėti įvairiomis temomis, ypač jei jos susijusios su asmeniniu gyvenimu.

6. Galimybė susipažinti su slaptais (konfidencialiais iki tam tikro laiko) dokumentais. Tai prisipažinimai, išpažintys, dokumentai, skaitomi po mirties, įvairių bylų medžiaga.

7. Palyginti nebrangus metodas, nes daugelį dokumentų galima rasti bibliotekose, skaityklose, archyvuose ir t.t.

Užtikrina aukštą analizės kokybę, nes nemažai dokumentų parašyti profesionaliai (oficialūs dokumentai, laikraščiai ir kt.).

Metodo trtūkumai:

1. Šališkumas. Kai kurie dokumentai vienalaikiai, sensacingi, netgi užsakyti. Pvz., įžymių žinomių gyvenimo aprašymai, rinkiminė medžiaga ir kt.

2. Atrankinis išsaugojimas. Pvz., žymių žmonių rašyta informacija, neoficialūs dokumentai (laiškai, dienoraščiai ).

3. Neišbaiktumas, ypač asmeninių
dokumentų (dienoraščių, laiškų).

4. Prieinamumo (pasiekiamumo) stoka; kai kurių sričių dokumentai įslaptinti ar tiesiog neužrašyta informacija, nes ne visi dokumentai dėl įvairių priežasčių prieinami tyrėjams, kiti – sunaikinti ar dingę (kaip kai kurie KGB archyvai Lietuvoje).

5. Atrankos šališkumas. Įvairius dokumentus rašyti ir juos skaityti linkę labiau išsilavinę žmonės, todėl visos populiacijos (kaip – mažiau išsilavinusių, nemėgstančių reikšti savo minčių raštu) požiūris nepakankamai reprezentuojamas.

6. Dažniausiai apsiriboja rašytine informacija.

7. Standartinių formų nebuvimą sąlygoja dokumentų įvairovė, formatas, žanras ir kt. Tai apsunkina dokumentų lyginamąją analizę.

8. Kodavimo sunkumai. Dokumentai dažiau fiksuoja žodinę, o ne skaitmeninę informaciją. Šiuo požiūriu dokumentų analizė panaši į atvirų klausimų analizę (apklausos atveju).

9. Duomenų palyginimo per ilgą laiko tarpą sunkumai, net pasirinkus bendrą analizės vienetą, pastarojo vertė gali kisti taip greitai, kad palyginimo rezultatai gali būti interpretuojami klaidingai.Pavyzdžiu galėtų būti Lietuvos gyventojų socialinės padėties tyrimas, pereinant prie nacionalinės valiutos bei ją įvedus (laikotarpis nuo 1989 m).

Dokumentai gali būti klasifikuojami įvairiai.

Pirminiai – parašyti įvykių liudininkų.

Antriniai – parašyti žmonių, kurie nebuvo tiesioginiai liudininkai, bet gavo reikalingą informaciją iš liudininkų ar pirminių dokumentų. Pvz.,autobiografija – pirminis, o biografija – antrinis dokumentas.

Pagal savo statusą dokumentai būna oficialūs ir neoficialūs, pagal pateikimo formą – rašytiniai ir statistiniai. Pagal funkcinius ypatumus – informaciniai, reguliatyviniai, komunikatyviniai, kultūros – švietimo ir kt.

Skiriami du pagrindiniai dokumentų analizės tipai:

1.santykiniai nestruktūrizuota ir nekiekybinė (dar vadinama kokybine (tradicine));

2. struktūrizuota kontent analizė, kai socialinė informacija analizuojama kiekybinių indikatorių pagalba.

Kontent analizės metodu tiriami įvairūs socialiniai reiškiniai. Politinės kultūros reiškinio, Lietuvos piliečių politinių pažiūrų ir politinės elgsenos raidą(1989-1995m.) šiuo metodu išanalizavo J.Palidauskaitė [70;71].

5. Antrinė analizė: apibūdinkite jos paskirtį, išanalizuokite šio metodo privalumus ir trūkumus.

Antrinė analizė atliekama kitų autorių, tyrėjų parengtų dokumentų ar surinktų duomenų pagrindu. Tokiu atveju tyrėjai paprastai turi kitus, skirtingus nuo ankstesniuose tyrimuose iškeltų, tikslus ir uždavinius.

Šio metodo taikymo privalumai:

laiko ir pinigų taupymas (lyginant su naujai atliekamu tyrimu);

mažiau šališkumo, nes dirbama su jau esamais duomenimis, o ne su žmonėmis;

galimybė greičiau atlikti lyginamąją analizę (kelių regionų, šalių ir pan.).

Trūkumai, sunkumai, su kuriais susiduriama, taikant antrinę analizę:

Informacijos neprieinamumas. Ne visa norima, tyrėją dominančia informacija įmanoma pasinaudoti (ypač rinkos sąlygomis).

Išeities duomenys gali būti klaidingi, bet šitai atliekančiam antrinę analizę išsiaiškinti sunku, nes tuomet tyrimą reikėtų pradėti nuo pradžių.

6. Stebėjimas:

(pateikite apibrėžimą apibūdinkite stebėjimo proceso skirstymą. Išvardinkite reikalavimus standartizuotam stebėjimui, neformalizuotam stebėjimui. Apibūdinkite lauko tyrimą, stebėjimo rūšys, stebėjimo procedūros etapus. Apibūdinkite stebėjimo kaip sociologinės informacijos rinkimo metodo privalumus ir trūkumus.)

Stebėjimas – toks pirminės sociologinės informacijos rinkimo metodas, kuris pasireiškia iš anksto apgalvotu (suplanuotu), tikslingu, sistemingu socialinių faktų, kuriuos galima kontroliuoti ir tikrinti, suvokimu ir registracija [74].

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1108 žodžiai iš 3616 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.