Pirminės hiperkoaguliacines būklės
5 (100%) 1 vote

Pirminės hiperkoaguliacines būklės

PIRMINĖS HIPERKOAGULIACINES BŪKLĖS

Pirminės hiperkoaguliacinės būklės – tai paveldėti rizikos faktoriai: antitrombino III, proteinų C ir S trūkumas ir kt. Jos yra susiję su veninės tromboembolijos (VTE) išsivystymu. Jų ryšys su arterinėmis trombozėmis (miokardo infarktu, išeminiu insultu ir kt.) didelėse studijose neįrodytas, nors pavienių aprašymų yra.

Pirminės hiperkoaguliacinės būklės įtariamos tada, kai veninė tromboembolija įvyksta jauname amžiuje, kai įvyksta neįprastų vietų trombozė ar kai trombozės kartojasi. Nors šie hiperkoaguliaciniai faktoriai įgimti, tačiau VTE retai pasireiškia naujagimiams, vaikams. Kuo žmogus jaunesnis, tuo VTE atsiradimui, nežiūrint genetinio polinkio hiperkoaguliacijai, reikia daugiau priežastinių faktorių ar kelių įgimtų krešumą didinančių defektų kombinacijų ar lydinčių antrinių hiperkoaguliacinių būklių.

Antitrombino III trūkumas. AT III – svarbiausias tiesioginis krešėjimo inhibitorius. Vidutinė jo koncentracija plazmoje apie 140 mg/ml, žemiausias ribinis kiekis 0,80 u/ml. AT III trūkumas pirmą kartą aprašytas 1965m. Egeberg ir bendradarbių. Jie stebėjo šeimą su šia trombofilija ir dėl jos besikartojančiomis VTE. VTE epizodas šių šeimų nariams įvyko tarp 10-35 metų ir palietė 67% jų.

Įgytas AT III deficitas stebimas daug dažniau nei įgimtas. Jis visuomet būna sepsio metu, po sunkių traumų, plačios apimties operacijų. AT III kiekį rekomenduojama įvertinti trombofilijų atvejais, esant įgimtam AT III trūkumui prieš ar laike įvairių situacijų (nėštumas, operacijos, traumos).

Proteino C trūkumas (žemiausia normos riba 0,67 u/ml) pirmą kartą aprašytas 1981 m. Griffin ir kiti autoriai aprašė šeimą, kurios keli nariai turėjo apie 50% mažesnį proteino C kiekį ir kentėjo nuo besikartojančių VTE. Ši trombofilija paveldima autosominiu dominantiniu būdu.

Proteino C trūkumas randamas mažiau nei 1% dažniu sveikiems ir 5-10% ligoniams su VTE. Be to, žmonės su heterozigotiniu proteino C trūkumu dažniausiai lieka asimptominiai. Dar išskiriamas heterozigotinis proteino C deficitas dominantinio tipo, turintis didesnę VTE riziką. Homozigotinis ar dvigubas heterozigotinis proteino C trūkumas ženkliai didina VTE galimybę.

Proteinas C normaliai cirkuliuoja žmogaus plazmoje. Jo koncentracija 4mg/ml. Heterozigotinį proteino C deficitą sunku diagnozuoti dėl plačių proteino C normos ribų.

Gali būti įgytas proteino C trūkumas. Jis gali išsivystyti esant kepenų ligoms, sunkiai infekcijai ir sepsiniam šokui, diseminuotai intravazalinei koaguliacijai.

Rezistentiškumas aktyvintam C proteinui (APC-R)

Žmogaus organizme audinių pažeidimas paleidžia krešėjimo sistemą -serino proteazių ir jų kofaktorių kaskadą, ko pasėkoje susiformuoja fibrinas. Kraujo krešėjimo sistemos V ir VIII faktoriai yra pagrindiniai jos ko faktoriai. V ir

VIII faktorius trombinas paverčia į jų aktyvias formas , o šie prisijungia prie neigiamų fosfolipidų, esančių ant suaktyvintų trombocitų paviršių, ir tampa receptoriais atitinkamai IX ir X faktoriams. C proteinas taip pat yra serino proteazė. C proteinas aktyvinamas trombino, pastarajam susijungus su ant nepažeisto endotelio paviršiaus esančiu transmembraniniu trombomodulinu. Susidaręs aktyvintas C proterinas su savo ko faktoriumi proteinu S inaktyvuoja Va ir VHIa faktorius. Tokiu būdu efektyviai kontroliuojami vidinis bei išorinis krešėjimo sistemos keliai, apribojamas trombo augimas.

APC-R – nepakankamas krešėjimo laiko pailgėjimas, pridėjus egzogeninio APC. Tai dažniausias paveldimas trombozės rizikos faktorius. 95% atvejų šis sindromas atsiranda dėl mutacijos I chromosomoje V faktoriaus gene.

Nėštumas yra hiperkoaguliacinė būklė. II ir III trimestre stebimas didėjantis įgytas APC-R, ne dėl Leideno V faktoriaus. Trombozių dažnis nėštumo metu ir pogimdyviniu laikotarpiu siekia 28%. Moterys su APC-R mažiau nukraujuoja gimdymo metu, todėl P.Lindąuist iškėlė hipotezę, kad tokia išplitusi ši mutacija yra evoliucinės atrankos rezultatas. Nėštumo metu venų tromboembolijų dažnumas yra didesnis toms, kurioms ši liga jau buvo anksčiau. Nėščios moterys, kurios turi įgimtą arba įgytą trombofiliją, turi padidėjusią trombozės riziką. Šias moteris reikia tirti dėl žinomų hiperkoaguliacijos priežasčių.

Moterims, dėl trombofilijų vartojačioms netiesioginio veikimo antikoaguliantus ir norinčioms pastoti, siūloma dažnai daryti nėštumą nustatančius testus. Vos tik nustatomas nėštumas, reikia nutraukti netiesioginio veikimo antikoaguliantus, kad išvengti embriopatijos.

Perioraliniai kontraceptikai didina venų tromboembolijų riziką sveikoms 4 kartus, APC-R heterozigotėms 30kartų, o homozigotėms – 100 kartų. Vienoje stadijoje buvo palygintasAPC poveikis trombino generacijai plazmoje sveikoms moterims, vaitojančioms peroralinius kontraceptikus, bei turinčioms APC-R. Peroraliniai kontraceptikai sukėlė įgytą APC-R sveikoms tokio pat laipsnio, kaip ir Leideno mutacijos heterozigotėms, nevartojančioms šių preparatų. Heterozigotėms, vaitojančioms peroralinius kontraceptikus, APC-R sunkumo laipsnis buvo toks pat, kaip ir nevartojančioms homozigotėms. Moterys, kurioms nustatyta ši mutacija ir trombozių nebuvo, turi būti perspėjamos apie peroralinių kontraceptikų vartojimo pavojus.

ANTRINĖS

HIPERKOAGULIACINES BŪKLĖS

Antrines arba įgytos koaguliacines būklės tai yra įvairios ligos, sutikimai, terapinės intervencijos, kurios sąlygoja hiperkoaguliaciją ir tuo pačiu metu sukelia didesnę riziką ir galimybę kilti veninei tromboembolijai (VTE ). VTE klinikinės išraiškos yra giliųjų venų trombozė ir jos svarbiausia komplikacija – plaučių arterijos tromboembolija. VTE yra svarbi žmonių sergamumo ir mirtingumo priežastis. Tai nereta patologija.

Įgytos hiperkoaguliacinės būklės:

*nefrozinis sindromas;

*piktybiniai susirgimai;

*nėštumas (pogimdyvinis laikotarpis);

*peroraliniai kontraceptikai;

*cukrinis diabetas;

*galūnių imobilizacija;

*trauma;

* širdies nepakankamumas;

*prieširdžių virpėjimas ir kt.

Diseminuota intravazalinė koaguliacija (DIK). Nefrozinis sindromas, kurio metu kasdien su šlapimu, dėl padidėjusio glomeralų kapiliarų pralaidumo, organizmas praranda didelius proteino kiekius (>3,5g/d). To pasėkoje šį sindromą lydi hipoalbuminemija. Dažna sindromo komplikacija – inkstų venų trombozė. Polinkį į VTE sąlygoja padidėjęs proteino C aktyvumas, padidėjęs trombocitų skaičius ir paryškėjusi jų agregacija, sumažėjęs AT III kiekis.

Piktybiniai susirgimai. Jų tamprus ryšys su VTE pirmąkart daugiau nei prieš šimtmetį aprašytas Trousseau. Jei žmonėms virš 50 metų kartojasi giliųjų venų trombozė, visuomet reikia įtarti vėžinį procesą organizme (ypač adenokarcinomą).

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 984 žodžiai iš 1927 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.