Pirminės sveikatos priežiūros finansavimas Lietuvoje ir kitose šalyse
5 (100%) 1 vote

Pirminės sveikatos priežiūros finansavimas Lietuvoje ir kitose šalyse

112131

,Pirminės sveikatos priežiūros finansavimas Lietuvoje ir kitose šalyse

Šarūnas Mačinskas

KMU Šeimos medicinos klinika

Sveikatos priežiūros sistema yra efektyvi, jei už gana mažą kainą galima gauti reikiamo lygio veiksmingą ir kokybišką sveikatos priežiūros pagalbą.

Šiuolaikinėse pasaulio sveikatos apsaugos sistemose vyrauja tendencija gerinti teikiamų sveikatos paslaugų kokybę nedidinant išlaidų. Efektyvus sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų naudojimas yra viena iš priežasčių, kodėl daugelyje pasaulio šalių remiama pirminės sveikatos priežiūros grandis ir kartu šeimos medicinos institucija.

Pirminės asmens sveikatos priežiūros (PASP) organizavimo principai pasaulyje įgyvendinami įvairiais būdais – tai priklauso nuo šalies resursų, tradicijų, visuomenės sveikatos ir demografinės padėties. Daugelyje šalių šeimos medicinos (bendrosios praktikos) institucija yra centrinė pirminės sveikatos priežiūros sistemos ašis. PASP sistemos pagal skirtingą apmokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas formą yra skirstomos į kelias grupes, tačiau pagrindiniai veikėjai yra tie patys – paslaugų gavėjai (gyventojai), paslaugų teikėjai ir mokėtojai už paslaugas (gyventojai, valstybė, draudimo kompanijos).

Pagrindiniai sveikatos priežiūros sistemų finansavimo modeliai yra šie:

•Bismarko modelis – pagrįstas draudimu,

•Beveridžo modelis – pagrįstas mokesčiais,

•Semaško modelis – sistema centralizuotai finansuojama iš valstybės biudžeto.

Vakarų Europos šalių sveikatos apsaugos sistemos sąlyginai skirstomos į dvi grupes Beveridžo ir Bismarko.

Bismarko socialinio-medicininio draudimo sistemos bruožai:

•finansuojama iš privalomų darbdavių ir darbuotojų įmokų arba iš mokesčių,

•įmokos už sveikatos draudimą yra atskirtos nuo socialinio draudimo įmokų,

•sveikatos draudimas privalomas,

•lėšos kaupiamos “fonduose”, t.y. nevyriausybiniuose tačiau įstatymais įteisintuose, finansinio valdymo organuose,

•šie fondai sudaro sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis dėl medicinos pagalbos paslaugų teikimo.

Šį modelį įdiegusios Austrija, Vokietija, Belgija, Olandija, Prancūzija.

Beveridžo nacionalinės sistemos bruožai:

•valstybė yra atsakinga už sveikatos priežiūros finansavimą per bendruosius mokesčius,

•vyriausybinių organų kontrolė,

•finansavimas iš valstybės biudžeto,

•nustatyti įnašai iš privataus sektoriaus,

•prieinamumas visiems piliečiams,

•pavaldumas valstybiniams organams, prioritetiškumas,

•gydytojų atlyginimo už darbą priklausymas nuo aptarnaujamų gyventojų skaičiaus,

•kai kurios priemokos iš pacientų asmeninio biudžeto.

Šį modelį įdiegusios Graikija, Danija, Airija, Ispanija, Italija, Norvegija, Portugalija, Jungtinė Karalystė, Suomija ir Švedija.

Dar ir dabar diskutuojama, kuris finansavimo būdas – Bismarko ar Beveridžo – yra geresnis.

Finansavimo sistemos pagal apmokėjimo už sveikatos priežiūros paslaugas formą yra skirstomos į kelias grupes. Dažniausios PASP finansavimo formos:

•apmokėjimas už suteiktas paslaugas,

•išankstinis apmokėjimas už prisirašiusius gyventojus,

•integruotas apmokėjimas už prisirašiusių gyventojų aptarnavimą,

• sutartinis apmokėjimas,

•mišrios apmokėjimo sistemos (susijusios su įstaigų infrastruktūra, funkcijomis ir uždaviniais).

Apmokėjimas už suteiktas paslaugas

Už sveikatos priežiūros paslaugas PASP įstaigoms arba šeimos gydytojams mokama pagal suteiktų paslaugų skaičių ir apimtį. Ši PASP grandies (šeimos medicinos institucijos) finansavimo forma labai populiari ir vyrauja Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Japonijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Norvegijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Taikant šį apmokėjimo principą galima efektyviai skatinti gydytojus teikti tokias sveikatos priežiūros paslaugas, kurių reikia konkrečios bendruomenės sveikatos poreikiams tenkinti (pvz., skiepijimai, kryptingos profilaktinės patikros programos, konkrečios diagnostinės ar gydomosios procedūros, darbas su rizikos grupių pacientais). Paprastai konkretų apmokamų paslaugų sąrašą ir įkainius formuoja vietinė savivaldybė kartu su privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo institucijomis. Sąrašas keičiamas atsižvelgiant į visuomenės (bendruomenės) sveikatos situacijos ir poreikių kitimą. Tokia apmokėjimo tvarka padeda PASP gydytojams ir įstaigoms greičiau prisitaikyti prie pacientų ir bendruomenės poreikių, o pajamos yra tiesiogiai susijusios su atliekamu darbu.

Privalumai. Skatinamas reikiamų (trūkstamų) procedūrų ir veiksmų atlikimas, PASP paslaugų teikėjų profesinis aktyvumas.

Trūkumai. Išskaidomos PASP paslaugos, didinamas pacientų srautas į PSP įstaigas, plečiantis apmokamų paslaugų sąrašui brangsta PASP paslaugos (kuo daugiau pacientui reikia PASP paslaugų, tuo geriau),ribojamas PSP paslaugų tęstinumas ir visapusiškumas..

Apmokėjimas už prisirašiusius gyventojus (kapitacijos mokestis)

Šios finansavimo formos standartinis paslaugos įkainis yra suma, skiriama vienam gyventojui PASP paslaugoms suteikti per vienerius metus. Mokama už prisirašiusius prie gydytojo gyventojus („pacientų sąrašas“), nesvarbu, kiek ir kokių paslaugų per tą laikotarpį buvo suteikta. Iš dalies arba visiškai tokia šeimos
gydytojo institucijos finansavimo sistema yra taikoma Danijoje, Italijoje, Suomijoje, Indonezijoje, Airijoje, Olandijoje, Kosta Rikoje.

Privalumai. Diferencijuojamas apmokėjimas už gyventojų grupių, kurioms reikalingos skirtingos PASP paslaugos (vaikai, nėščiosios, pagyvenę žmonės) aptarnavimą, skatinamas sveikatos priežiūros paslaugų tęstinumas ir visapusiškumas (gydytojai nėra suinteresuoti kuo dažniau matyti savo pacientus ir atlikti kuo daugiau skatinamųjų veiksmų – stengiamasi kuo plačiau ir išsamiau išspręsti paciento problemas; kuo rečiau pacientui reikia PASP paslaugų, tuo geriau).

Trūkumai. Neskatinama teikti tokių paslaugų, kurios yra finansiškai arba dėl darbo apimties nenaudingos (pvz., sveikatos stiprinimo veikla bendruomenėje, atrankiniai sveikatos patikrinimai, intensyvi rizikos grupių gyventojų sveikatos priežiūra, tam tikros brangiau kainuojančios procedūros), neswtimuliuojamas PSP paslaugų teikėjų profesinis aktyvumas ir iniciatyva (dalis funkcijų esant galimybei, deleguojama aukštesniajam sveikatos priežiūros sistemos lygiui).

Integruotas apmokėjimas už prisirašiusių gyventojų aptarnavimą

Terminas „integruotas“ reiškia, kad pirminės asmens sveikatos priežiūros teikėjams yra mokama už visą jų aptarnaujamų gyventojų sveikatos priežiūrą. Šeimos gydytojas apmoka specialistų konsultacijų, tyrimų, stacionarinio gydymo ir išrašytų receptų išlaidas. Šitokia apmokėjimo sistema skatina aktyvinti profilaktinį darbą, kad bendruomenėje neatsirastų sunkiomis ir įsisenėjusiomis ligomis sergančių pacientų, ir taip taupiai naudoti lėšas. Be to, šeimos gydytojas tariasi su ligoninėmis dėl teikiamų paslaugų kokybės bei kainos, o pacientai gauna efektyvią ir kokybišką medicinos pagalbą. Tokia sistema iš dalies funkcionuoja Anglijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Privalumai. Visi anksčiau minėtų finansavimo sistemų teigiami bruožai.

Trūkumai. Pernelyg didelis noras taupyti lėšas gali pabloginti aukštesniojo lygio sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

Sutartinis apmokėjimas

Darbuotojas gauna fiksuotą atlyginimą už tam tikrą darbo laiką. Šis apmokėjimo būdas būdingesnis šalims, kur sveikatos sistema suformuota vadovaujantis centralizuoto modelio principu. Tokia sistema egzistuoja Suomijoje, Švedijoje, Portugalijoje ir Graikijoje, taip pat daugelyje Rytų Europos valstybių.

Privalumai. Paprastesnis PASP skiriamų lėšų administravimas, PSP paslaugos tampa prieinamesnės atokiųjų regionų gyventojams ar padidintos rizikos asmenų grupėms (pvz.: asocialiems asmenims, AIDS sergantiems ir pan.).

Trūkumai. Neskatinamas PASP paslaugų teikėjų suinteresuotumas dirbti kokybiškai ar teikti kuo įvairesnes paslaugas, nes tai visiškai neturi įtakos atlygio dydžiui.

Mišrios apmokėjimo sistemos

Daugelyje valstybių apmokėjimas už pirminės sveikatos priežiūros paslaugas yra mišrus ir priklauso nuo sveikatos priežiūros sistemos organizavimo, finansavimo, sveikatos draudimo principų. Olandijoje ir Airijoje už socialinį draudimą turinčius pacientus pirminės asmens sveikatos priežiūros grandžiai mokama pagal jų skaičių, o už privatų draudimą turinčius pacientus – pagal suteiktas paslaugas. Anglijoje ir Danijoje nustatyti tam tikri paslaugų apimties standartai, ir tik juos pasiekus apmokama už paslaugą (pvz., paskiepytų gyventojų procentas bendruomenėje, kryptingos kontrolės programos, chirurginių procedūrų skaičius). Valstybėse, kuriose vyrauja sutartinio apmokėjimo arba apmokėjimo už prisirašiusius gyventojus PASP finansavimo sistema, gydytojai skatinami teikti papildomas paslaugas apmokant pagal atskiras sutartis už papildomą darbą arba už konkrečios sveikatos programos įgyvendinimą.

Apmokėjimo sistema yra tik vienas iš veiksnių, rodančių, kaip funkcionuoja sveikatos apsaugos sistema. Kiti svarbūs sveikatos priežiūros sistemos elementai yra šie:

•finansavimo šaltiniai (centralizuotai surenkami mokesčiai, privalomas socialinis draudimas arba privataus draudimo finansuojama sveikatos apsauga),

•sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas (geras ar ribotas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, mokamos ir nemokamos paslaugos),

•šeimos gydytojo „vartininko“ funkcijos lygis (ar sveikatos priežiūros paslaugos gyventojams prieinamos tiesiogiai, ar tik per šeimos gydytojo instituciją),

•galimybė pasirinkti pirminės asmens sveikatos priežiūros gydytoją,

•teritorinis bendruomeninis PASP paslaugų teikimo principas.

Įvairių apmokėjimo sistemų palyginimas pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Įvairių apmokėjimo sistemų įtaka pirminės sveikatos priežiūrai keliamiems tikslams (Physician funding and health care systems- an international perspective// A summary of a conference hosted by the WHO, WONCA and RCGP at Cambridge, 1999)

PASP tikslai Apmokėjimas už suteiktas paslaugas Apmokėjimas už gyventojų skaičių Integruotas apmokėjimas Sutartinis apmokėjimas

Pirmasis kontaktas 0 + ++ 0

Prieinamumas – ++ + –

Tęstinumas – + ++ –

Visapusiškumas – + + +

Koordinavimas – + ++ –

0 – nėra,

– – trukdo pasiekti tikslą,

+ – +++ – padeda pasiekti tikslą.

Įvairiose šalyse, priklausomai nuo bendro nacionalinio produkto ir sveikatos priežiūros sistemos, skiriamos skirtingos lėšos (2 lentelėje pateiktos

įvairių šalių skiriamos lėšos procentais ir USD vienam gyventojui per metus).

2 lentelė. Išlaidos sveikatos priežiūrai per metus (Organisation for economic cooperation and development health data, 1998)

Valstybė Sveikatos priežiūros kaina

Nacionalinio produkto (proc.) Gyventojui ($)

JAV 14,2 3708

Vokietija 10,5 2222

Prancūzija 9,6 1978

Olandija 8,6 1756

Japonija 7,2 1581

Švedija 7,2 1405

Danija 6,4 1430

Anglija 6,9 1304

Ispanija 7,6 1131

Labai skiriasi ir lėšos, skiriamos pirminei sveikatos priežiūrai: nuo 37,2 proc. Suomijoje, 31,7 proc. Didžiojoje Britanijoje, 28,6 proc. Vokietijoje iki 20 proc. Danijoje, 19,6 proc. Norvegijoje, 6 proc. Islandijoje. Tai labai priklauso nuo valstybės vykdomos sveikatos politikos. Kai kuriose Europos šalyse šeimos gydytojai sudaro apie 50 proc. visų šalies gydytojų (Prancūzijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Anglijoje), mat manoma, kad pirminiame lygyje galima išspręsti iki 80 proc. visų sveikatos problemų. 3 lentelėje pateikti duomenys, dėl kokių priežasčių pacientai dažniausiai kreipiasi į savo šeimos gydytoją Anglijoje.

3 lentelė. 25 dažniausios priežastys, dėl kurių pacientai kreipiasi į savo gydytoją Anglijoje (British department of health, education and welfare, 1994)

Vyrai Moterys

Gerklės peršėjimas Gerklės peršėjimas

Peršalimas Kosulys

Kosulys Peršalimas

Odos išbėrimai Bendrasis sveikatos patikrinimas

Karščiavimas Odos išbėrimai

Bendrasis sveikatos patikrinimas Pilvo skausmai

Sveikatos patikrinimas dėl darbo Nugaros skausmai

Rėmuo Rėmuo

Krūtinės skausmai Galvos skausmai

Nugaros skausmai Karščiavimas

Galvos skausmai Krūtinės skausmai

Pilvo skausmai Gimdos kaklelio citologinis tyrimas

Sveikatos patikrinimas einant į mokyklą Galvos svaigimas

Viršutinių galūnių žaizdos Sprando skausmai

Sprando skausmai Peties sąnario skausmai

Kojų sąnarių skausmai Spazminiai pilvo skausmai

Dispanserizuotų pacientų sveikatos patikrinimas Pykinimas

Spazminiai pilvo skausmai Pėdos problemos

Vaistų injekcijos Silpnumas

Sloga Šlapinimosi sutrikimai

Peties sąnario skausmas Ištyrimas nėštumo metu

Pėdos problemos Svorio padidėjimas

Plaštakų ir rankų pirštų žaizdos Ištyrimas prieš pradedant lankyti mokyklą

Kelių skausmai Nerimas ir dirglumas

Viduriavimas Profilaktiniai skiepijimai

Galima teigti, jog šalyse, kuriose šeimos gydytojai tesudaro tik 20 proc. visų šalies gydytojų (Danija, Portugalija, Olandija), daugiau dėmesio skiriama specializuotesnei, vadinasi, brangesnei sveikatos priežiūrai. Svarbus šalies sveikatos priežiūros organizavimo ir finansavimo principų rodiklis yra pacientų apsilankymų pas šeimos gydytojus skaičius per metus. Įvairiose šalyse jis labai skirtingas: nuo 11,5 apsilankymų Vokietijoje iki 2,7 – Portugalijoje. Tikriausiai tam įtakos turi šeimos gydytojo, kaip „vartininko“, funkcija (pralaidumo į aukštesnę grandį laipsnis), PASP paslaugų apmokėjimo principas (jei apmokama už paslaugą-konsultaciją, skaičius būna didesnis).

Siuntimų į aukštesnę sveikatos priežiūros grandį skaičiui taip pat didelę įtaką daro PASP paslaugų apmokėjimo principas. Jei pacientas, išeidamas su savimi išsineša ir pinigus (integruotas apmokėjimas), šeimos gydytojas nėra suinteresuotas siųsti jo į aukštesnio lygio konsultaciją. Kai finansiniu požiūriu nėra didelio skirtumo, ar gydytojas pacientą gydys pats ar siųs konsultuotis (apmokėjimas už prisirašiusių gyventojų skaičių), suprantama, kad jis labiau linkęs perduoti atsakomybę už pacientą kitam. Tai rodo ir skaičiai: Vokietijoje iš tūkstančio apsilankiusiųjų į specialisto konsultaciją siunčiami 55,1, Anglijoje – 47, o Prancūzijoje – 24,4.

Kuo labiau gydytojo atlyginimas priklauso nuo teikiamų paslaugų apimties, tuo konsultacijų skaičius per savaitę yra didesnis. Gydytojams apmokama ir už konsultacijas telefonu. Pacientų apsilankymų skaičius per savaitę taip pat labai priklauso nuo apmokėjimo principo: jei mokama už suteiktą paslaugą (pvz., paciento konsultaciją), paprastai pacientas konsultuojamas trumpai – gydytojas stengiasi spręsti tik vieną, t.y. pagrindinę problemą, o dėl kitų paprašoma atvykti kitą kartą.

Analizuojant įvairių šalių šeimos gydytojų konsultacijų trukmę, galima pastebėti, kad ji labai skiriasi: nuo 14 min. vienam pacientui Prancūzijoje iki mažiau nei 5 min. Ispanijoje. Ten, kur vyrauja apmokėjimas už aptarnaujamų pacientų skaičių, gydytojas suinteresuotas per vieną konsultaciją kuo daugiau sužinoti apie pacientą, kad kuo greičiau ir efektyviau galėtų išspręsti problemą. Ten, kur vyrauja apmokėjimo už paslaugas sistema, gydytojas suinteresuotas paciento apsilankymo metu spręsti tik vieną problemą, nes už kiekvieną kitą apsilankymą apmokama papildomai.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2059 žodžiai iš 4064 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.