Pirmoji medicininė pagalba
5 (100%) 1 vote

Pirmoji medicininė pagalba

Tikslai ir principai

Taigi, kas yra pirmoji medicinos pagalba?

Tai yra paprasčiausi tikslingi veiksmai ir būdai, kuriais, naudojant turimas medicinos ir kitokias priemones bei medžiagas, išsaugoma nukentėjusio gyvybė, sustabdomi sveikatai žalingi poveikiai.

Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:

• nutraukti žalojantį poveikį;

• atstatyti ar kompensuoti gyvybines funkcijas;

• stabilizuoti būklę, kol bus suteikta profesionali med. pagalba

PMP bendrosios taisyklės

A. Pirmiausia reikia išsiaiškinti bei įvertinti situaciją ir įvertinti nukentėjusiojo būklę. Artėdamas prie sužeistojo būk budrus, ramus ir pasitikintis, kad galėtum gauti kuo daugiau informacijos apie įvykį. Jei situacija pavojinga teikiančiojo PMP sveikatai ar gyvybei (griūvantys objektai, gaisras, nuodingos medžiagos, ar galite užsikrėsti pavojinga liga), teikti PMP draudžiama. Taigi, niekada netapk pats auka, norėdamas padėti kitam.

B. Nutraukti žalojančio faktoriaus poveikį ir be reikalo nejudinti. Imkitės priemonių pavojingai situacijai pakeisti (gesinkite gaisrą, naudokite apsaugos priemones ir t.t.). Nenaudokite priemonių, kurios gali pabloginti situaciją (nedekite degtukų, jei aplinkoje yra sprogstamų dujų mišinio – gamtinių dujų, benzino garų). Nebloginkite nukentėjusio būklės (jei įtariate stuburo lūžį, netraukite jo iš sudaužyto transporto).

C. PMP pradėti nuo to sužalojimo, kuris pavojingiausias gyvybei. Jei žmogus sužalotas keliose vietose ar keliais būdais, pirmąją pagalbą pradėkite nuo to sužeidimo kuris pavojingiausias gyvybei. Siekiant teisingai suteikti PMP, būtina nustatyti, kokie yra pažeidimai, kurie iš jų pavojingiausi gyvybei, nuo ko pradėti teikti med. pagalbą. Pvz.: galima taisyklingai sutvarstyti lūžusią koją, tačiau nukentėjusysis žus, jei prieš tai nebus užtikrintas kvėpavimo takų praeinamumas. Arba keliant nukentėjusįjį, neįtvėrus lūžusios kojos, lūžgalys gali sužaloti nervus, kraujagysles, pradurti odą, tai gali sukelti šoką ar net mirtį. Taigi teikiant pagalbą neįvertinus būklės, galima ne padėti, o net pakenkti.

D. Jei yra keli sužeistieji, teikti PMP pradėti tam, kurį galima greičiau išgelbėti. Nebėkite prie to kuris šaukia garsiausiai, eikite prie to kuris tyli. Vertinkite situaciją, pagal turimas galimybes.

Pirmumo seka:

I. neatidėliotini – kvėpavimo sutrikimai, širdies darbo sutrikimai, arterinis kraujavimas. Nesuteikus pagalbos per keletą minučių, jie gali mirti. Tinkamai suteikus PMP jie galės laukti profesionalios med. pagalbos.

II. skubūs – kraujavimas iš stambių kraujagyslių, atviri kaulų lūžiai.

III. galintys laukti – kaulų lūžiai, sumušimai, nestiprus kraujavimas.

IV. galintys laukti amžinai – tie kuriems jau negalima padėti.

PMP eiliškumas

• aplinkos ir nukentėjusiojo būklės įvertinimas;

• stipraus kraujavimo stabdymas, gaivinimas;

• žaizdų sutvarstymas;

• įtvėrimas;

• reikalingos padėties suteikimas;

• normalios kūno temperatūros palaikymas.

Nukentėjusio būklės įvertinimas

Nukentėjusio būklę pradėti vertinti tik tada, kai įsitikinama savo saugumu ir yra nors nedidelė viltis išgelbėti nukentėjusį. Vertinant reikia kuo mažiau judinti nukentėjusį.

Būklės vertinimo metu radus gyvybei svarbių funkcijų sutrikimą, tolesnis vertinimas nutraukiamas ir teikiama pagalba. Esant galimybei, įvertinimas pratęsiamas vėliau. Jei matomas stiprus kraujavimas, pirmiausia greitai užveržiama skarele virš kraujavimo vietos, po to eilės tvarka vertinama būklė. Jei yra kiaurinė krūtinės žaizda, pirmiausia reikia hermetizuoti žaizdą, po to vertinti ir teikti pagalbą.

Teisingai ir nuosekliai patikrinkite ir įvertinkite:

A. odos spalvą, išoriškai matomus sužeidimus, nukentėjusiojo padėtį (vertinti artėjant prie nukentėjusio);

B. sąmonę (paklausk, kas atsitiko, pajudink už peties ir stebėk, ar reaguoja);

C. kvėpavimą (atsiklaupk, prikišk ausį apie 2 cm nuo nukentėjusiojo burnos, klausyk kvėpavimo garso, jausk iškvepiamo oro šilumą, o akimis stebėk, ar kilnojasi krūtinė). Jei nekvėpuoja, užtikrink kvėpavimo takų praeinamumą ir gaivink;

D. kraujotaką (užčiuopk miego arterijos pulsavimą);

E. kraujavimą (ar matosi kraujo čiurkšlė, krauju permirkę rūbai, įėjimo ir išėjimo žaizdos, po nematoma kūno dalimi pakišamos ir ištraukiamos rankos kūno nejudinant);

F. šoko požymius (odos spalvą, temperatūrą, drėgnumą, sąmonę, kvėpavimo dažnį, pulsą, troškulį, pykinimą, vėmimą);

G. lūžius (skausmą, patinimą, tirpimą, sumažėjusį jautrumą, galimybę pajudinti galūnes, deformaciją, lūžgalių krebždėjimą, judrumą neįprastoje vietoje – tikrinama nuo galvos žemyn);

H. nudegimus (paraudimą, pūsles, apdegusią odą, rūbus);

I. galvos sužeidimus (kaukolės deformacijas, vyzdžių vienodumą, skysčio tekėjimą iš ausų, nosies, burnos ar sužeistos vietos, mieguistumą, neaiškią kalbą, galvos svaigimą, pykinimą, traukulius).

Įtarus pavojų gyvybei ar sveikatai, kuo greičiau stenkitės informuoti medikus.

Pirmosios medicinos pagalbos ABC

Teikdami PMP nukentėjusiam kuris yra be sąmonės, vadovaukitės šiuo principu:

A. – kvėpavimo takai. Jei radote žmogų be sąmonės, pirmiausia įvertinate kvėpavimo takų praeinamumą ir atverkite
kvėpavimo takus.

B. – kvėpavimas. Nukentėjusiojo kvėpavimo funkcijos įvertinimas. Nesant kvėpavimo atlikite dirbtinį kvėpavimą.

C. – kraujotaka. Nukentėjusiojo kraujotakos įvertinimas, tikrinant miego arterijos pulsą. Nesant pulso, netiesioginis širdies masažas. Intensyvaus kraujavimo stabdymas. Kova su šoku.

Kvėpavimo takų atvėrimas, sužeistojo paguldymas

Kvėpavimas yra viena iš organizmo gyvybinių funkcijų. Nekvėpuodamas žmogus gali išgyventi tik kelias minutes, todėl teikiant PMP pirmiausiai reikia atverti kvėpavimo takus, o stabilizavus nukentėjusiojo būklę, suteikti jam reikiamą padėtį, užtikrinančią gyvybinių funkcijų palaikymą. Kartais žmonės miršta vien todėl, kad teikiantys pagalbą nemoka atverti kvėpavimo takų ar nepagalvoja, kad iš viso tai reikia padaryti, palieka esančius be sąmonės gulėti ant nugaros, atsipalaidavusi liežuvio šaknis ar atpiltas skrandžio turinys užkemša kvėpavimo takus, žmogus uždūsta. Dažnam tenka pastebėti, kad valgant galima užspringti. Ir tik apmokintas žmogus gali išgelbėti gyvybę. Jeigu teisingai mokėsite atverti kvėpavimo takus, pašalinti svetimkūnį, žinosite, ką daryti paspringus, galėsite padėti ne vienam žmogui.

Kvėpavimo takų atvėrimas.

Pirmiausia priėjus prie sužeistojo patikrinate ar laisvi kvėpavimo takai. Jeigu žmogus gali kalbėti, kosėti, kilnojasi krūtinės ląsta – praeinamumas geras. Jeigu girdisi silpnas kosulys, cypiantis garsas tarp kosėjimų, sunku įpūsti orą (darant dirbtinį kvėpavimą) – praeinamumas sumažėjęs. Jeigu nukentėjęs negali kalbėti, kosėti, kvėpuoti, negalima įpūsti oro – kvėpavimo takai nepraeinami. Šiuo atveju reikia atverti kvėpavimo takus: sužeistasis paguldomas ant nugaros ir pakeliamas apatinis žandikaulis (atsiklaupus prie galvos, nykščių pagalvėles uždėti ant smakro, pirštais suimti už apatinio žandikaulio kampų, nykščiais smakras pastumiamas link krūtinės, kitais pirštais žandikaulis pakeliamas taip, kad apatiniai dantys būtų aukščiau viršutinių). Taip galima ilgą laiką palaikyti kvėpavimo takų praeinamumą be sąmonės esančiam nukentėjusiam.

Svetimkūnio pašalinimas.

Jei be sąmonės esančio burnoje matomi svetimkūniai ar vėmalai, juos reikia skubiai pašalinti pirštais. Draudžiama valyti burną sąmoningam, nes galima sukelti vėmimą. Pirmiausiai reikia atverti burną. Jei atverti sunku, tai galima padaryti kryžiuojant pirštus, t. y. nykštį įremti į viršutinius dantis, o rodomuoju spausti apatinius. Kitos rankos nykštį įkišti iki liežuvio šaknies, sugriebti liežuvį kartu su žandikauliu ir pakelti, kad matytųsi įstrigęs svetimkūnis. Laisvos rankos rodomąjį pirštą kišti pagal vidinį skruosto paviršių iki liežuvio šaknies ir kabliniu judesiu pašalinti svetimkūnį, o jei jis įstrigęs, stengtis nustumti į šoną, saugant, kad svetimkūnis nebūtų nustumtas giliau į kvėpavimo takus (tai reikėtų atlikti pakreipus galvą ant šono, kadangi kitaip bandant pašalinti svetimkūnį jis gali nuslysti dar giliau). Pašalinus svetimkūnį, patikrinkite kvėpavimo takų praeinamumą (darote du įputimus). Jei krūtinės ląsta pasikelia, oras lengvai praeina, vadinasi kvėpavimo takai laisvi. Atminkite, kad pirmiausia turite patikrinti ar nėra įstrigusio svetimkūnio ir tik vėliau atlikti patikrinimą įpučiant orą, nes darant atvirkščiai svetimkūnis gali įstrigti dar giliau. Jeigu oras nepraeina, krūtinės ląsta nepasikelia, svetimkūnis yra įstrigęs giliau ir jo nesimato. Tada atliekamas pilvo paspaudimas (Hemliko manevras).

PMP užspringus

Jei kvėpavimo takų praeinamumas sumažėjęs, žmogus sąmoningas, dar stovi, reikia prieiti, prilaikyti, paprašyti kad pasilenktų ir kosėtų. Jei kvėpavimo takai nepraeinami ar dingsta sąmonė, atlikti pilvo paspaudimą (Hemliko manevrą):

a) stovinčiam (atsistoti už užspringusiojo nugaros, apkabinti rankomis liemenį, vienos rankos kumštį nykščiu įremti per vidurį tarp krūtinkaulio apačios ir bambos, antrąją ranką sukabinti su pirmąja ir 5 kartus paspausti 45° kampu link savęs ir į viršų, po to patikrinti kvėpavimo takų praeinamumą, jei reikia pašalinti pirštais svetimkūnį iš burnos). Jei nepavyko, veiksmą kartoti iki tol, kol pats pradės kvėpuoti.

b) gulinčiam (atlošti galvą, atsisėsti ant nukentėjusiojo kelių, vienos rankos delną dėti per vidurį tarp krūtinkaulio apačios ir bambos, antrąją ranką uždėti ant pirmosios, sunerti pirštus, rankos pilnai ištiestos, nugara tiesi ir 5 kartus paspausti 45° kampu link galvos ir žemyn, po to patikrinti kvėpavimo takų praeinamumą, jei reikia, pašalinti pirštais svetimkūnį iš burnos). Taip darome tol, kol pavyks įpūsti orą.

Kūdikis guldomas kniūpsčias ant rankos, galva žemiau už kūną ir su plaštaka 4 kartus, vidutinio stiprumo judesiu suduoti per nugarą arba dviem pirštais, kaip darytumėte suaugusiam. Atminkite, kad su kūdikiais reikia elgtis itin atsargiai, jei suduosite per smarkiai rizikuojate, kad galite pažeisti vidaus organus.

Vaikams atliekama taip pat, kaip suaugusiems tik paspaudimas turi būti silpnesnis.

Stabili šoninė pozicija

Norint paguldyti nukentėjusįjį į stabilią šoninę padėtį atliekame šiuos veiksmus:

• Guldome ant dešinio arba sužeisto šono sužeistąjį,

• priklaupiame iš tos
kurią versime nukentėjusį,

• pilnai sulenkiame tolimesnę koją per klubo ir kelio sąnarius,

• tolimą ranką delnu į veidą uždedame virš artimesnės ausies, artimesnę sulenkiame per alkūnės sąnarį.

• Viena ranka paimame už žasto, kita už sulenktos kojos ir atsargiai paverčiame link savęs,

• pakreipiame galvą truputėlį atgal, kad užtikrintumėm kvėpavimo takų praeinamumą

• pataisome po ja esančią ranką.

Gaivinimas

Trenkus elektros srovei, apsinuodijus smalkėmis, skendus, pasikorus, gavus traumą, infarktą ar įvykus kitokiai nelaimei, gali išnykti kvėpavimas ir širdies veikla. Išnykus kvėpavimui ar širdies veiklai, po 1-2 min. išnyksta sąmonė, dar po 5 min. žmogus miršta. Jei per šį laiką bus suteikta tinkama pagalba (dirbtinis kvėpavimas, dirbtinė kraujotaka, spaudinėjant krūtinės ląstą), gyvybę galima išgelbėti. Tai gali atlikti kiekvienas apmokintas žmogus, tuo metu esantis šalia, nes kol atvyks medikai, praeis per daug laiko, kad jie galėtų padėti. Todėl kiekvienas sąmoningas pilietis privalo mokėti gaivinti, kad galėtų išgelbėti savo draugų, artimųjų ar kitų į nelaimę patekusių žmonių gyvybę.

Kodėl reikia gaivinti?

Norint išgyventi, smegenys nuolat turi gauti deguonį ir maisto medžiagas. Deguonį ir maisto medžiagas į smegenis ir organizmo audinius atneša kraujas. Kraują varinėja širdis. Sutrikus širdies veiklai, sutrinka ir smegenų aprūpinimas deguonimi ir maisto medžiagomis. Dar apie 5 min. smegenys gali pragyventi iš vidinių resursų. Per šį laiką būtina atstatyti širdies veiklą ar kompensuoti ją, atliekant dirbtinį širdies masažą, nes maždaug po 5 minučių įvyks negrįžtami pokyčiai smegenyse. Įkvepiant į plaučius patenka oras. Per plaučius tekėdamas kraujas iš oro pasisavina deguonį, kuris nunešamas į smegenis. Sutrikus kvėpavimui, oras nepatenka į plaučius, kraujas nepasisavina deguonies, nes jo nėra plaučiuose, todėl į smegenis deguonis nepatenka. Gyvybę gali išgelbėti tik dirbtinis kvėpavimas. Taigi, išgyventi galima tik palaikant gyvybines organizmo funkcijas: kvėpavimas, širdies veikla, CNS (centrinė nervų sistema). Sutrikus vienai iš jų, sutrinka ir kitos. Būklė, kai nėra kvėpavimo, širdies veiklos, CNS veiklos (sąmonės), vadinama klinikine mirtimi, žmogų dar galima atgaivinti.

Atsiradus negrįžtamiems pokyčiams smegenyse, ištinka klinikinė mirtis. Tikslią ribą tarp klinikinės ir biologinės mirties pastebėti be specialių prietaisų praktiškai neįmanoma, todėl gaivinti reikia visada, jei yra nors truputis abejonių, kad mirtis yra negrįžtama.

Dirbtinis kvėpavimas

a) prieš gaivinimą būtina nuimti mantą, nukentėjusį atversti ant nugaros. Jei nukentėjęs guli ant pilvo, reikia ištiesti tos pusės, į kurią planuojama versti, ranką virš galvos išilgai kūno, sukryžiuoti kojas, ant viršaus dedant priešingą vertimo pusei koją, ir, prilaikant už peties, galvos ir dubens atversti ant nugaros. Ranką grąžinti prie kūno.;

b) atveriame kvėpavimo takus, pakeldami apatinį žandikaulį (atsiklaupiame ties pečiu, uždedame vieną ranką ant nukentėjusiojo kaktos ir delnu truputėli atlošiame galvą, o kitos rankos pirštų pagalvėlėmis pakeliame smakrą (pakeliame apatinį žandikaulį, jei burnoje matomi svetimkūniai, juos kuo skubiau pašalinti); jei sužalotas apatinis žandikaulis, pūsti į nosį).

c) patikriname kvėpavimą 3-5 sek. (ausį priartiname prie nukentėjusiojo burnos, klausome iškvepiamo oro garso ir pajaučiame šilumą, o akimis stebime krūtinės judesius);

d) taisyklingai įpučiame (ant kaktos esančios plaštakos nykščiu ir rodomuoju pirštais užspaudžiame nosį, žr. pav. viršuje) truputį daugiau nei įprastai įkvepiame, sandariai apžiojame burną ir tolygiai per 1.5-2 sekundes įpučiame orą, kad pakiltų krūtinės ląsta (800-1200 ml oro), palaukiame, kol oras išeis ir įpūtimą pakartojame. Jei įpūsti nepavyko bandykite dar kartą. Jei vėl nepavyko, patikrinkite gerklę ir spaudinėkite pilvą, kaip užspringusiam. Taip darykite tol, kol galėsite įpūsti. Įpučia 8—12 kartų/min

e) po 2 įpūtimų (žr. pav. apačioje) tikriname kaklo arterijos pulsą, jei pulso nėra darome dirbtinį širdies masažą.

Dirbtinė kraujotaka spaudinėjant krūtinę

Atsiklaupiame ant abiejų kelių, per 2 pirštus nuo krūtinkaulio apačios link galvos surandame spaudimo tašką, įremiame į jį delno pagrindą, kitą delną dedame virš pirmojo, suneriame ir atlošiame pirštus, rankos pilnai ištiestos ir statmenos krūtinei, nugara tiesi, staigiu fiksuotu judesiu spaudžiame ir atleidžiame vertikaliai žemyn, kad krūtinkaulis pasislinktų 4—5 cm, paspaudžiame 50—60 kartų/min.

Kūdikiams darome dviems pirštais, o vaikams viena ranka.

Gaivinimas

Gaivinant išlaikyti įpūtimų/paspaudimų santykį:

a) 2/15 (1 ciklas) – gaivinant vienam;

b) 1/5 (1 ciklas) – gaivinant dviese.

Kas 12 įpūtimų 2 kartus įpūskite ir patikrinkite kvėpavimą ir širdies veiklą (3-5 sek.). Jei nei kvėpavimas, nei širdies veikla neatsistatė, tęskite gaivinimą, pradėdami nuo įpūtimų. Jei atsistatė širdies veikla, o kvėpavimo nėra, darykite dirbtinį kvėpavimą, o kas 12 įpūtimų 2 kartus įpūskite ir patikrinkite kvėpavimą ir širdies veiklą (3-5 sek.).

Kraujavimas

Kiekvieną dieną įvyksta
įvairios nelaimės. Net ir per smulkią žaizdelę patekę mikrobai gali sukelti viso organizmo infekciją, kuri gali baigtis mirtimi (stabligė), ar negrįžtamu sveikatos sužalojimu (reumatinis širdies vožtuvų ir sąnarių pažeidimas). Ypač pavojingos plačios ar gilios žaizdos. Pažeidus kraujagyslę galima mirtinai nukraujuoti. Pvz.: nesenas įvykis policijos šaudykloje, kai peršovus koją ir nesuteikus skubios pagalbos sužeistasis skubiai buvo vežamas į ligoninę, tačiau pakeliui nukraujavo ir mirė, nes kulka pažeidė stambią arteriją. Šis įvykis akivaizdžiai įrodo, kad neatidėliotiną pagalbą reikia suteikti iš karto įvykio vietoje, o suteikti turi mokėti ne tik medikai, bet kiekvienas šalia esantis sąmoningas pilietis.

Žaizda

Tai audinių vientisumo pažeidimas, kuriam būdingas skausmas, kraujavimas ir žiojėjimas. Žaizdų tipai:

• Pjautinės žaizdos – šioms žaizdoms būdingi aštrūs kraštai. Kadangi kraujagyslės būna pažeistos išilgai, pjautinėms žaizdoms būdingas gausus kraujavimas.

• Plėštinės žaizdos – joms būdingi nelygūs kraštai. Kraujavimas mažesnis, nei pjautinių žaizdų. Šios žaizdos labiau užterštos, todėl yra didesnis infekcijos pavojus.

• Nubrozdinimai – tai paviršutiniška žaizda, kuriai nebūdingas kraujavimas.

• Muštinės žaizdos – odos vientisumas nepažeistas. Joms būdingos mėlynės.

• Durtinės žaizdos – tai nedidelės, bet gilios ir labai pavojingos žaizdos. Labai didelis infekcijos pavojus.

• Šautinės žaizdos – tai žaizdos kurios turi įėjimo ir išėjimo angas. Įėjimo anga nedidelė, išėjimo didelė, atidaromas kelias infekcijai, sužalojami vidaus organai, kaulai, kraujagyslės.

Žaizdos pavojingos, nes:

a) per žaizdą į audinius gali patekti infekcija;

b) per žaizdą galima nukraujuoti;

c) dėl žaizdos gali sutrikti kūno dalies ar organo funkcija;

d) gali ištikti šokas;

e) sužeistasis gali mirti ar likti invalidas.

Žaizda tuo pavojingesnė, kuo ji yra arčiau gyvybiškai svarbių organų ar kuo stambesnė kraujagyslė ar nervas yra pažeisti. Žaizdų dydis, ypač durtinių, yra apgaulingas, nes ir per nedidelę skylutę galima sužaloti gyvybiškai svarbius organus ar paskleisti infekciją. Šautinės žaizdos ypač pavojingos. Jos dažnai turi įėjimo ir išėjimo angas, kulka dažnai sulaužo kaulus, pažeidžia vidaus organus ir kraujagysles, sukelia šoką.

Esant bet kokio dydžio žaizdai ar nubrozdinimui, būtina skubiai suteikti PMP:

a) nuraminkite sužeistąjį;

b) apnuoginkite sužeistą sritį ir nustatykite, kokia žaizda;

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2856 žodžiai iš 9505 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.