Pirmoji pagaba
5 (100%) 1 vote

Pirmoji pagaba

Pirmoji pagalba šias atvejais:

Apsinuodijus per burną

Praskiesti nuodą dideliu kiekiu vandens, sulčių arba arbatos! Neatidėlioti tais atvejais, kai apsinuodijama ėdriomis/deginančiomis medžiagomis

Pienas nėra priešnuodis, o kartais gali būti net ir žalingas. Nenaudokite sodos, valgomosios druskos. Be konsultacijos su medikais neplaukite skrandžio.

Nebandykite sukelti vėmimo, jei apsinuodyta plovimo priemonėmis, rūgštimis, šarmais arba šampūnais. Taip pat vengti vimdymo tais atvejais, kai trinka sąmonė, nes pacientas gali paspringti, o skrandžio turinys labai pakenkti plaučiams.

Geriau surišti toksines medžiagas išgėrus aktyvintos anglies. Todėl namuose visada turėtų būti mažiausiai 50 g aktyvintos anglies (toks kiekis yra 100 anglies tablečių).

Apsinuodijus per odą

Apsinuodijusį visiškai nurengti ir nuplauti tekančiu vandeniu ir muilu

Jei įmanoma apsimaukite pirštines, kad nuodingos medžiagos nepatektų ant jūsų odos

Apsinuodijus per plaučius

Aplinkoje esantys nuodai gali būti pavojingi pačiam gelbstinčiajam (ypač kanalizacijos dujos). Jie gali sudaryti sprogų mišinį su oru (venkite jungti elektros prietaisus, degti ugnį).

Išneškite nukentėjusį iš toksinės aplinkos, o jie tai neįmanoma – pabandykite patalpą pravėdinti – atidarykite langus, duris ir neatidėliodami kvieskite pagalbą.

Jei būtina – dirbtinis kvėpavimas burna į burną kol atvyks greitoji pagalba (dėl pavojaus apsinuodyti stenkitės įkvėpti orą toliau nuo paciento).

Akių pakenkimas

Plauti tekančiu vandeniu 10 – 15 minučių, po to kreipkitės pagalbos pas okulistą

Jei pacientas neteko sąmonės

Paverskite ant šono, veidą pasukite žemyn

Nebandykite girdyti skysčių

Nebandykite vimdyti

Greičiau kvieskite gydytoją

Pirmoji pagalba, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe

Dirbantis žmogus niekada nėra saugus. Objektyvūs ir subjektyvūs pavojingi veiksniai veikia dirbantįjį, ir dirbantysis yra traumuojamas, staiga pablogėja jo sveikata, netenka darbingumo ir ištinka staigi mirtis. Toks reiškinys darbų saugos požiūriu suprantamas kaip nelaimingas atsitikimas darbe. Pavojingi ir kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, dėl kurių dirbantysis traumuojamas arba suserga, skirstomi į fizinius ir cheminius, biologinius ir psichofizinius. veikiant šiems veiksniams, traumos būna labai įvairios – sužeidimai, sumušimai, nudegimai, nušalimai, apsinuodijimai, įkandimai ir t.t. Traumos sužaloja žmogų ir sutrikdo organizmo fiziologinius procesus. Tokio pobūdžio traumos dažnai būna ypač pavojingos. Pavyzdžiui elektros srovė (fizinis pavojingas veiksnys) sutrikdo širdies ir kvėpavimo sistemas ir žmogus staiga miršta. taip gali atsitikti ir esant neuro – psichiniam persitempimui (psichofizinis pavojingas veiksnys). Dėl to sutrinka širdies raumens aprūpinimas deguonimi ir kitomis gyvybiškai svarbiomis medžiagomis, išsivysto kraujagyslių spazmai, gali ištikti širdies raumens infarktas ir įvykti staigi mirtis.

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ypač jei nelaimingas atsitikimas sunkus ar mirtinas, susidaro ypatinga gamybinė situacija, atskleidžianti bendradarbių ir ypač vadovų kvalifikacines, organizacines, o taip pat ir moralines – psichologines savybes. Aplinkinių elgsena priklauso nuo moralinių – psichologinių savybių bei sugebėjimo teikti pirmąją pagalbą nelaimingo atsitikimo metu.

Darbo saugumą reglamentuojantys įstatymai, nuostatai bei taisyklės įpareigoja darbų vadovus nedelsiant teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems žmonėms. Darbuotojams skirtose saugumo technikos instrukcijose turi būti įrašytas nurodymas nedelsiant teikti pirmąją pagalbą bendradarbiams bei kitiems nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusiems žmonėms. Dirbantieji turi būti nuosekliai mokomi ir psichologiškai rengiami teikti pirmąją pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui.

Už nesuteikimą būtinos ir neatidėliotinos pagalbos asmeniui, kurio gyvybei gresia pavojus, jeigu tokią pagalbą galima suteikti be pavojaus sau ir kitiems, Lietuvos baudžiamajame kodekse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Pirmoji pagalba staigios mirties atveju

Staigi mirtis ištinka, sutrikus kraujotakai dėl širdies skilvelio virpėjimo, paveikus elektros srovei, įvykus širdies infarktui arba staiga sustojus kvėpavimui (skendus, užspringus ir t.t.)

Tam tikrų organų gyvybingumas mirties atveju išlieka skirtingą laiką. Širdies raumuo miršta lėčiau, negu galvos smegenų ląstelės, todėl kartais pavyksta atgaivinti širdies ir kvėpavimo funkciją, tačiau dėl įvykusių pakitimų galvos smegenyse, žmogui grąžinti gyvybės nepavyksta. Organizmo būklė, kai sustojus kvėpavimui ir širdies veiklai, galvos smegenų ląstelės išlieka gyvybingos, vadinama klinikine mirtimi, o laikotarpis, per kurį šių ląstelių veiklą galima atgaivinti – klinikinės mirties trukme.

Klinikinė mirtis nustatoma remiantis trimis požymiais:

1. Nėra sąmonės (nėra kontakto);

2. nėra kvėpavimo (nematyti krūtinės ląstos kvėpavimo judesių);

3. nėra kraujotakos (neužčiuopiamas pulsas);

Pirmoji pagalba staiga mirusiam yra gaivinimas, atliekant krūtinkaulio paspaudimus ir dirbtinį kvėpavimą (reanimacija).

Dirbtinė kraujotaka sudaroma ritmiškai spaudžiant krūtinkaulį. Nukentėjusį skubiai paguldyti ant kieto pagrindo, apnuoginti krūtinės ląstą. Spausti reikia
apatinę krūtinkaulio pusę plaštakų pagrindu uždėjus ranką ant kitos lygiagrečiai taip, kad pirštai neliestų krūtinės ląstos. Spausti ištiestomis per alkūnę rankomis, krūtinkaulį įspausti 3,5-5 cm, 60 kartų per minutę. Kiekvieno krūtinkaulio paspaudimo metu turi būti jaučiama pulsinė banga ties miego arterija.

Dirbtinis kvėpavimas atliekamas gaivinamajam gulint ant nugaros. Išvaloma burnos ertmė ir atveriami kvėpavimo takai. Tai daroma atlošiant galvą ir pakeliant apatinį žandikaulį. Įpūsti orą galima pro burną arba nosį. Per vieną minutę reikia atlikti 10-12 įpūtimų. Dirbtinio kvėpavimo efektyvumą rodo krūtinės ląstos išsipūtimas pučiant orą.

Pirmoji pagalba įvykus elektros traumai

Elektros trauma įvyksta elektros srovei pratekėjus pro žmogaus organizmą. Elektros srovės poveikis priklauso nuo jos stiprumo, veikimo trukmės, srovės kelio ir organizmo varžos. Jei žmogų paveikia mažos įtampos srovė, žmogus gali mirti nuo širdies skilvelių virpėjimo, o jei srovės įtampa didelė (daugiau kaip 1000 V), tai mirtis ištinka sustojus širdžiai ir nutrūkus kvėpavimui. Esant didelei srovės įtampai, žmogaus organizmas sužalojamas ir termiškai, nes srovei praeinant pro audinius labai stipriai pakyla jų temperatūra. Gali suanglėti oda, termiškai būti pažeidžiami raumenys ir kraujagyslės. Nukentėjęs nuo elektros srovės poveikio žmogus netenka sąmonės, sustoja širdis ir kvėpavimas.

Pirmoji pagalba turi būti itin skubi. Pirmiausia būtina nutraukti susidariusią elektros grandinę. Tai būtina atlikti naudojant medžiagas, nelaidžias elektros srovei. Būtina prisiminti, kad aukštos įtampos elektros srovė veikia apie 30 metrų spinduliu – todėl negalima artintis prie laidų, esant drėgnai aplinkai ir neturint izoliuojančių (guminių) priemonių. Elektros laidai nukeliami sausu plastiko ar medžio gabalu. Po to būtina pradėti daryti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą, jei nėra širdies veiklos. Kuo skubiau būtina iškviesti greitąją pagalbą. Jei srovės įėjimo (kontakto su elektra) vietoje matoma žaizda, būtina ją sutvarstyti steriliu tvarsčiu prieš tai žaizdos kraštus dezinfekavus 5% jodo tirpalu.

Pirmoji pagalba skendus

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1127 žodžiai iš 3467 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.