Pirmoji pagalba elektrai nutrenkus
5 (100%) 1 vote

Pirmoji pagalba elektrai nutrenkus

Įvadas

Nelaimingas atsitikimas darbe – tai staigus darbuotojo sveikatos pakenkimas, kai pavojingi ar kenksmingi veiksniai sukelia traumą arba taip pakenkia sveikatai, kad darbuotojas netenka arbingumo bent vienai dienai arba miršta.

Dėl nelaimingų atsitikimų darbe Lietuvoje kasmet nukenčia apie 20 stančių žmonių. 1000 dirbančiųjų tenka 3 nelaimingi atsitikimai darbe, iš kurių 0,14 mirtini. Nelaimingo atsitikimo liūdininkai nemoka teikti pirmosios pagalbos ir gritai organizuoti medicinos pagalbos nukentėjusiam.

Organizmo gyvybei palaikyti būtina nuolatinė kraujotaka ir kvėpavimas. Nelaimingo atsitikimo metu sutrikus šioms funkcijos ištinka mirtis. Staigios mirties atvejupradinės stadijos (klinikinė mirtis0 pakitimai yra grįžtamieji, todėl skubiai suteikti kvalifikuota pagalba ir pradėtas gaivinimas gali išgelbėti nuo mirties.

Pirmoji pagalba, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe

Dirbantis žmogus niekada nėra saugus darbe. Pavojingi ir kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, dėl kurių dirbantysis traumuojamas arba suserga, skirstomi į fizinius, biologinius ir psichofizinius. Veikiant šiems veiksniams, traumos būna labai įvairios – sužeidimai, sumušimai, nudegimai, nušalimai, apsinuodijimai, įkandimai ir t.t. traumos sužaloja žmonių ir sutrikdo organizmo fiziologinius procesus.

Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, ypač jei nelaimingas atsitikimas sunkus ar mirtingas, susidaro ypatinga galimybė situacija, atskleidžianti bendradarbių ir ypač vadovų kvalifikacines, organizacines, o taip pat ir moralines – psichologines savybes. Aplinkinių elgsena priklauso nuo moralinių- psichologinių savybių bei sugebėjimo teikti pirmąją pagalbą nelaimingo atsitikimo metu.

Darbo saugumą reglamentuojantys įstatymai, nuostatai bei taisyklės įpareigoja darbų vadovus nedelsiant teikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems žmonėms. Darbuotojams skirtose saugumo technikos institutuose turi būti įrašytas burodymas nedelsiant teikti pirmąją pagalbą bendradarbiams bei kitiems nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusiems žmonėms. Dirbantieji turi būti nuosekliai mokomi ir psichologiškai rengiami teikti pirmąją pagalbą įvykus nelaimingam atsitikimui.

Už nesuteikiną būtinos ir neatideliotinos pagalbos asmeniui, kurio gyvybei gresia pavojus, jeigu tokią pagalba galima suteikti be pavojaus sau ir kitiems, Lietuvos baudžiamajane kodekse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Svarbiausios sėkmės sąlygos, teikiant pirmąją pagalbą nukentėjusiems nuo elektrossrovės ir kitųir litų nelaimingų atsitikimų atvejais, yra teikiančio pagalbą veiksmų greitumas ir teisingumas. Kiekvienas privalo mokėti greitai ir teisingai atpalaiduoti nukentėjusį nuo elektros srovės, daryti išorini (netiesioginį) šordies masažą ir dirbtinį kvėpavimą, sustabdyti kraujavimą, perrišti žaizdą ir nudegimus, pritvirtinti įtvarą lužimų atvejais, pernešti ir pervežti nukentėjusį.

Delsiant ir ilgai ruošiantis, nukentėjęs gali žuti. Ypatingai svarbu laiku suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiems nuo elektros srovės.

Jei nukentėjęs nekvėpuoja ir neapčiuopiamas jo pulsas, reiškia nedelsiant teikti jam pirmąją pagalbą, o ne laikyti jį mirusiu. Daryti išvadą, kad nukentėjęs yra miręs, turi teisę tik gydytojas. Niekada nereikia pamiršti, kad gaivinimo rezultatai bus teigiami tik tada, jei nuo širdies sustojimo praėjo ne daugiau kaip 4 minutės, todėl pirmoji pagalba turi būti teigiama tuojau pat ir, jei galima, nelaimės įvykio vietoje.

Visus dirbančius įmonėse riekia periodiškai instruktuoti apie pirmisios pagalbos teikimo būdus nukentėjusiems, taip pat reikia praktiškai apmokyti, kaip atpalaiduoti nukentėjusį nuo elektros srovės ir kaip daryti dirbtinį kvėpavimą ir išorinį (neitesioginį) širdies masažą. Šiuos užsiėmimus turi pravesti kompentingi medicinos ir technikos bei inžinerijos darbuotojai. Už apmokymo organizavimą įmonėse atsakingi vadovai ir cechu viršininkai.

Kad pirmiji pagalba būtų savalaikė ir efektyvi, personalo nuolatinio budėjimo vietose turi būti:

– vaistinėlės (arba pirmosios pagalbos krepšeliai pas brigadininkus, dirbant už įmonės teritorijos ribų) su medikamentų ir priemonių rinkiniu, reikalingu suteikti pirmąją pagalbą cechuose;

– matomose vietose iškabinti plakatai su pirmosios pagalbos teikimo, dirbtinio kvėpavimo ir išorinio širdies msažo taisyklėmis nelaimingų atsitikimų atvejais;

– rodyklės ir ženklai, kurie nurodo, kur teritorijoje yra pirmosios pagalbos vaistinėlės ir medicinos punktai. Jei įmonės teritorijoje darbus atlieka kitų žinybų darbuotojai, juos reikia informuoti, kur yra vaistinėlės ir medicinos punktas;

Kad pirmoji pagalba būtų organizuota teisingai, reikia įvykdyti šias salygas:

– kiekvienoje įmonėje, ceche, turi būti paskirti asmenys, atsakingi už pirnosios pagalbos priemonių ir medikamentų papildymą ir buklę pirmisios pagalbos vaistinėlėse bei krepšeliuose;

– turi būti organizuota griežta ir sisteminga medicinos darbuotojų kortele. Medicinos darbuotojai privalokontroliuoti, ar teisingai teikiama pirmoji pagalba, ar laiku nukentėję pristatomi į medicinos punkta, taip pat tikrinti vaistinėlių būklę ir jų savalaikį papildymą medikamentais bei priemonėmis pirmajai pagalbai teikti.

Atpalaidavimas nuo elektros srovės

Elektros srovės sužalojimo atvejais reikia kuo
greičiausiai atpalaiduoti nukentėjusį nuo elektros srovės, nes nuo srovės veikimo trukmės priklauso elektros traumos sunkumo laipsnis. Prisilietus prie įtampą turinčių srovinių dalių, daugeliu atvejų prasideda savaiminis mėšlungis raumenų susitraukimas ir bendras sujaudinimas, dėl ko gali sutrikti arba visai kvėpavimo organų ir kraujotakos veikla. Jei nukentėjęs laida laiko rankose, tai jo pirštai taip stipriai susispausti, kad bus neįmanoma išlaisvinti laidą iš jo rankų. Todėl teikiantis pagalbą pirmiausia turi greitai atjungti tą įrenginiodalį, kurią liečia nukentėjęs. Atjungti reikia išjungiklio, kirtiklio arba kito atjungiančio aparato pagalos, išsukus kamštinius saugiklius arba ištraukus šakutę iš kištukinio lizdo.

Jeigu nukentėjęs yra aukštai, įrenginį atjungus i atpalaidavus nukentėjusį nuo elektros srovės jis gali nukristi. Tuo atveju reikia imtis priemonių, užtikrinančių nukentėjusiojo saugumą.

Jeigu įenginio atjungti pkankamai gritai negalima, reikia imtis priemonių nukentėjusį atpalaiduoti nuo srovinių dalių, kuias jis liečia.

Visais atvejais liesti nukentėjusį pavojinga teikiančio pagalbą gyvybei, todėl teikiant pagalbą būtina imtis atitinkamų saugumo priemonių. Teikiantis pagalbą turi būti atsargus ir stebėti, kad nepaliestų įtampą turinčių srovinių dalių arba kad neatsidurtų po žingsnio įtampa.

Atitraukti nukentėjusį nuo sroinių dalių galima imant už jo drabužių (jei jie sausi ir neprigludę prie nukentėjusio kūno), pavyzdžiui už švarko arba palto skvernų, už apykaklės, bet vengiant prisiliesti prie greta esančių metalinių ir drabužiais neapdengtų nukentėjusio kūno dalių.

Traukiant nukentėjusį už kojų, teikiantis pagalbą neturi leisti jo avalinės arba drabužių, gerai neioliavus savo rankų, nes avalinė ir drabužiai gali būti drėgni ir laidūs elektros srovei.

Teikiantis pagalbą, ypač jei reikia liestis neapdengtą drabužiais nukentėjusio kūną, rankoms įzoliuoti turi užsimauti dielektrines pirštines arba apvynioti rankas šaliku, užsidėti ant rankos gelumbinę kepurę, užtraukti ant plaštakos švarko ar palto rankovę, ant nukentėjusio užmesti guminį kilimėlį, gumuotą medžiagą (lietpalti) arba paprastą sausą medžiagą. Taip pat galima save izoliuoti atsistojus ant guminio kilimėlio, sausos lentos ar kikio nors kito elektros srovei nelaidaus pakloto, ant drabužių ryšulio ir pan.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1135 žodžiai iš 3740 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.