Pirmykštės religijos
5 (100%) 1 vote

Pirmykštės religijos

Pirmykštės religijos

Pirmykštės religijos – istoriškai seniausios religinės formos, būdingos gimininei, gentinei bendruomenei. Prie pirmykščių religijų priskiriama fetišizmas, totemizmas, aminizmas, manizmas iš dalies magija. Pirmykštėse religijose vyrauja utilitarinė funkcija(antgamtinių jėgų panaudojimas kovai su gamta). Pirmykštės religijos yra integraliai susijusios su bendruomenės gamybine veikla ir visuomenine organizacija. Pirmykščių religijų problema yra susijusi su bendrąja religijos istorija, jos kilmės, raidos klausimais. Pagrindinis žinių apie pirmykštes religijas šaltinis yra šiuolaikinių žemos civilizacijos bendruomenių gyvenimo ir religijų tyrimo etnografinė medžiaga, jos sugretinimo su pirmykštės gimininės-gentinės bendruomenės archeologijos duomenimis rezultatai. Tirti pirmykštes religijas padeda ir kiti mokslai – gnoseologija psichologija, etnolingvistika. Bandymais rekonstruoti pirmykštes religijas ieškoma atsakymo į klausimą, kokia yra religijos kilmė, jos pirminis pavidalas. Manoma, kad pirmykštės bandos stadijoje religijos žmonija neturėjo. Kuri religijos forma buvo pirminė, vieningos nuomonės nėra. Pirmykštės bendruomeninės santvarkos laikų kultūros negalima tapatinti su šiuolaikinių žemos civilizacijos bendruomenių kultūra, todėl ir pastarųjų religijas tik sąlygiškai galima vadinti pirmykščių religijų terminu. Joms būdingi pagrindiniai pirmykštės bendruomenės santvarkos laikų religijų elementai, bet jie yra pakitę dėl tarpusavio sąveikos ilgaamžėje evoliucijoje ir labiau išsivysčiusių religijų, ypač universalistinių (krikščionybės, islamo) įtakos. Todėl šiuolaikinės Afrikos, Amerikos, pietryčių Azijos, Australijos, Okeanijos aborigenų yra gyvas ir toliau kintantis konglomeratas, kuriame vyrauja maginės apeigos, burtininko institucija. Tiriant šias, taip pat išsivysčiusias religijas absorbavusias pirmykščių religijų elementus, galima tik apytikriai atkurti pirmykštes religijas.

Animizmas

Gyvosios ir negyvosios gamtos personifikacijos išsivystė į augalų, gyvūnų ir šiaip daiktų kultus, o žmogaus fantazijos sukurtų ir neva savarankiškai egzistuojančių dvasinių būtybių vaizdiniai susiformavo į atskirą dvasių pasaulį (animizmas). Žmonės, nesuprasdami psichinių reiškinių, visų pirma sapnų, manė, kad egzistuoja savarankiškas, nuo kūno nepriklausantis antrininkas – dvasia.Įvairių tautų tikėjimuose animistiniai įvaizdžiai labai skirtingi, bet visur jie yra kaip tam tikros personifikacijos. Toks buvo ir mūsų perkūnas, girinis, laumė ir kitos mitinės būtybės. Iš animizmo pamažu išsivystė tikėjimas į pomirtinį gyvenimą. Manyta, kad dvasia gyvena ir žmogui mirus; ji gali gyviesiems darytis gera arba bloga. Todėl mirusiems buvo dedama maisto, rūbų. Ginklų, medžioklės įrankių, stengiamasi juos švariai nuprausti, gražiai aprengti. Tikintiesiems atrodė, kad dvasios mėgsta būti draugę. Jų buveinės – tam tikros formos akmenys ar akmenukai, medinės plokštelės, kriauklės ir kiti. Jas žmonės saugojo specialiose slėptuvėse. Vėliau tos slėptuvės tapo šventyklomis, maldos namais. Pagarba mirusiųjų vėlėms, tikėjimas, kad jos gyvena ir žmogui mirus (persikūnijusios), padėjo formuotis protėvių kultui. Protėvių kultas buvo nauja pasaulio supratimo pakopa. Protėvių kultas ilgai neišnyko ir vergovinėse bei feodalinėse – senovės indų, graikų, romėnų visuomenėse. Vienokia ar kitokia forma jis išsilaikė iki mūsų dienų Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje. Jo pėdsakų pasitaiko marių, udmurtų ir kitose tautose.

Totemizmas

Mokslininkai yra išsiaiškinę, jog net vėlyvojo paleolito epochoje buvo tikima, kad žmonių grupes (gimines) sieja ypatinga antgamtinė giminystė su kai kuriais gyvūnais. Tie gyvūnai buvo laikomi vienos ar kitos žmonių giminės protėviais, globėjais – totemais. (Šiaurės Amerikos gentyse šis žodis reiškė „jo giminė“. Kiekviena giminė vadinosi savo totemo (erelio, varlės, gyvatės ar pan.) vardu. Mat tikėta, kad visi tos giminės žmonės yra kilę iš šio gyvūno. Giminės nariai negalėjo žudyti savo „protėvio“ ir vartoti jo maistui. Tiesa, vieną kartą per metus atlikdami apeigas protėvių garbei, jie valgydavo totemo mėsą. Buvo tikima, kad tokiu būdu totemas priverčiamas daugintis, veistis. Tas apeigas neretai paįvairindavo nesudėtingi vaidinimai, savotiškos draminės inscenizacijos apie toteminius protėvius, jų gyvenimą it likimą. Totemizmas nuo gyvulių kulto skyrėsi tuo, kad totemų žmonės nelaikė dievybėmis. Buvo ne tik bendrų, kolektyvinių totemų, garbinamų visos giminės, bet ir grupinių arba pavienių. Antai Australijos vyrai ir moterys turėjo atskirus totemus. Buvo genčių, kur kiekvienas žmogus individualiai šlovino protėvio simbolį. Totemizmas – viena seniausių religinių tikėjimų formų. Jo žymių sutinkame beveik viso pasaulio tautose. Nykstant motininei gimininei santvarkai, nyko ir jos pagimdytas totemizmas. Dabar kai kurių toteminio tikėjimo apraiškų sutinkame Okeanijos, Amerikos, Afrikos, Australijos tautelių religijose.

Zoolatrija

Senovėje visur buvo garbinami gyvuliai. Tai byloja Indijos ir Kinijos, Graikijos ir Romos istorikų raštai ir poetų kūriniai, tai pat germanų romėnų, slavų ir kitų tautų padavimai. Gyvūnų garbinimas,
paplitęs senovės žmonių religijose, vadinamas zoolatrija.

Bene labiausiai gyvulių kultas buvo įsigalėjęs senajame Egipte. Čia jis buvo įgavęs savotišką valstybinės religijos formą. Gyvulių garbei žmonės statydavo nuostabiausias šventyklas. Jose stovėdavo ne dievų statulos, o narvais su gyvuliais. Jų garbei tikintieji šventyklose laikydavo iškilmingas pamaldas, aukodavo aukas. Už švento gyvulio nudobimą būdavo baudžiama net mirtimi.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 859 žodžiai iš 2705 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.