Pjovimo procesai paruostuk bilietas
5 (100%) 1 vote

Pjovimo procesai paruostuk bilietas

1.1. Įrankiu dilimo reiskiniai:

Pag. irankių kokybės rodiklis yra jų sugebėjimas per tam tikrą laiką išlaikyti aštrią pjovimo briauną ir užtikrinti reikiamą apdirbto pav.kokybę. Įrankis pjaunančiąsias sąvybes praranda dėl šių priežasčių: 1. pjaunančiųjų briaunų ištrupėjimo; 2. pjaunančiojo pleišto plastinės deformacijos. 3; peilio darbinio paviršių išdilimo. Briaunų ištrupėjimas dažniausiai gaunamas dėl neteisingai parinktų per daug intensyvių pjovimo rėžimų, smūginio įrankio darbo pobūd-žio, terminių įtempimų, mikroplyšių, atsirandančių įrankių gamybos bei galandimo metu. Ištrupėjimas yra labai nepageidautinas, nes norint atstatyti pjaunančiąsias sav. reikia nugaląsti daug įrankinės medžiagos, o esant dideliems nuskilimams įrankį tenka brokuoti. Pas-taruoju metu daugėja įrankių su mecha-niškai tvirtinamomis plokštelėmis ir mažėja su prilituotomis, kadangi lita-vimo metu dėl terminių įtempimų gau-nami mikro įtrukimai ir tokie įrankiai greičiau skyla. Pjaunančio pleišto plasti-nė deformacija gaunama dėl įrankio perkaitimo. Tai ypač būdinga apdirbant medžiagas, turinčias blogą šiluminį laidumą.pveiksle parodyta charakteringa pjaunančiojo pleišto deformavimo forma. Teisingai eksplotuojant įrankius pag. pjaunančiųjų savybių praradimo priežąstis yra darbiniu paviršių išdili-mas. Įrankio dilimas yra sudėtingas kompleksinis reiškinys, kuris apima įvairius kontatinio pav irimo reiškinius. Dažniausiai vyrauja vienas iš šių reišknių. 1)Abrazyvinis dilimas. Šiuo atveju apdirbamos medžiagos kietosios dalelės braižo įrankio kontaktinius paviršius ir formuoja dilimo duobeles, juosteles ir t.t. Abrazyvinis dilimas vyksta sparčiau jei medžiagoje yra kietųjų metalų karbidų, nemetalinių abrazyvinių intarpų, taip pat jei pjaunama esant auglio susidarymo reiškiniui. Kietos suirusio auglio dalelės taip pat braižo įrankio paviršių. 2)Adherinis dilimas. Apdirbant medžiagas nedideliais pjovimo greičiais, kai kontaktinė temp nedidelė, kontaktas tarp apdirbamos ir įrankines medžiagos nėra ištisinis.Liečiamasi atskirais taškais, kuriuose dėl didelių lyginamujų slydimų suardomos paviršius skiriančios plėvelės. Ivyksta šaltas apdirbamos ir įrankinės medžia-gos sukibimas, susivirinimas. Kadangi paviršiai juda vienas kito atžvilgiu, su-jungimo taškuose ivyksta trūkis, isplė-šiama silpnesnė apdirbama medžiaga, todėl apdirbtas paviršius gaunamas labia šiurkštus. Padirbus ilgesnį laiką, įrankio paviršiuje pasireiškia nuovargis, atsiran-da įtrukimai ir sumikštėjusios zonos, trū-kio metu pradeda irti ir įrankio paviršius. Tai didina trintį ir skatina dar intensy-vesnį sukibimą. 3)difuzinis irimas būdingas kietlydinio įrankiams, kai pjovimo temperatūra būna 800-1000 laipsnių. Esant tokiai temp prasideda apdirbamos ir įrankinės medžiagos cheminių elementų tarpusavio sąveika. Atskiri elementai pereina iš vieno paviršiaus į kitą, sudarydami cheminius junginius, kurie paprastai būna mechaniškai neatsparūs ir sparčiai dyla. 4)Oksidinis rezimas. Būdingas kietlydinio įrankiams kai pjovimo temp viršija 900 laipsniu. Kobalto, volframo karbidas, titano karbidas reaguoja su deguonimi, susidaro minkštos dilimui neatsparios oksidų plėvelės. 5)plastinis pavirsiniu sluoksniu irimas. Būdingas kietlydiniams, kai pjovimo temp viršija 1000 laipsnių. Įkaitus kontaktiniams paviršiams dėl didelių lyginamųjų spaudimų judant apdirbamai medžiagai, prasideda labiausiai įkaitusių paviršiaus sluoksnelių plastinis tekėjimas. Susiformuoja sriegio pavidalo grioveliai, kurie kopijuojami ant apdirbto paviršiaus. Realaus pjovimo sąlygomis vyksta visi išvardinti reiškiniai, tačiau kaip minėta vienas ar du iš jų yra vyraujantys. Eksperimentiškai nustatyta, kad egsistuoja temp., prie kurios suminis irimas yra mažiausias

h-nudilimo dydis θ-temp. θopt-optimali temp.

taip pat nustatyta, kad optimali temp yra tokia, prie kurios apdirbamos ir įrankines medžiagos kietumo santykis yra didžiausias.Θopt→HVpl/HVk→max.

2. Įrankių dilimo dėsningumai, pastovumas ir leistinas pjovimo greitis.

Vykstant įrankio paviršių dilimui, pjaunantysis pleištas keičia savo formą. Priekiniame paviršiuje susiformuoja dilimo duobutė, užpakaliniame dilimo jostelėh-nudilusios juostelės plotis; hp-duobutės gylis; lp – duobutės plotis. Išdilimui viršijus tam tikras ribas, pagal tam tikrą mažiausio pasipriešinimo paviršių τ, paprastai vyksta skilimas. Dilimo priklausomybė nuo laiko yra charakteringas pobūdis, būdingas daugeliui irimo procesų.Priklausomybėje yra 3 stadijos: I – pradinio dilimo stadija. Joje nudyla paviršiuose esantys nelygumai, susiformuoja dilimo paviršiai, reikalaujantys mažiausiu energetinių sąnaudų tarpusavio judesiui atlikti; II – normalaus dilimo stadija. Tai pag. eksploatavimo stadija, kurioje dilimo dydis beveik tiesiai proporcingas laikui. Šioje stadijoje vyksta tolygus, nuoseklus paviršinių defektų kaupimas; III – katastrofinio dilimo stadija. Šioje stadijoje paviršiaus pažeidimų dydis ir tankis pasiekia tokią reikšmę, kad prasideda spartus paviršiaus dilimas. Išplečiami stambūs įrankinės medžiagos blokai, didėja trintis, dilimas dar labiau suintensyvėja. Eksploatuoti įrankius III stadijoje nerekomenduojama. Vadovaujantis šia
kreive yra suformuoti įrankio pastovumo kriterijai. 1) leistino nudilimo kriterijus. Daugybes eksperimentų pagrindu nustatyta, leistini nudilimo dydžiai ivairiems įrankiams ir apdirbimo būdams, kurie užtikrina, kad dilimas nepereis į katastrofinio dilimo stadiją. Rekomenduojami nudilimo dydžiai ir laikas, kuris atitinka šį nudilimą ir vad patvarumo laikotarpiu, duodami žynynuose, pvz. tekinant konstrukcinius plienus kietlydinio įrankiu leistinas užpakalinio paviršiaus nudilimas yra 0.8-1 mm, tekinant nerudijantį plieną leistinas nudilimas h=0.5-0.6 mm. 2) technologinis kriterijus. Jis netiesiogiai siejamas su leistinu nudilimo kriterijumi. Apdirbimo metu stebima apdirbto paviršiaus kokybė, dažniausiai šiurktštumas. Staigiai pablogėjus šiurkštumui skaitoma, kad prasidėjo katastrofinio dilimo stadija, įrankis prarado patvarumą. Technologinis kriterijus dažniausiai yra taikomas baigiamiesiems apdirbimo būdams. Apdirbimo procesuose labai svarbus patvarumo ryšys su pjovimo greičiu. Siekiant didesnio našumo racionalu naudoti didesnius pjovimo greičius, tačiau pjovimo greitį riboja įrankio patvarumas. 1-greitapjoviam plienui, 2-kietlydiniam.

Netolygumas 2-kreiveje aiškinamas auglio susidarymo reiškiniu. Ryšys tarp greičio ir patvarumo 1-ajai kreivei ir 2-ajai kreivei monotonineje kreivės dalyje išreiškiams Teiloro lygtimi: V1T1m=V2T2m=…VnTnm=const. T-patvarumo laikotarpis, m – santykinis patvarumo rodiklis. Teiloro lygties pagrindu yra sudaroma formulė leistinam pjovimo greičiui apskaičiuoti V=A/Tm. A-koeficientas, ivertinantis pastovių pjovimo procesų parametrų įtaką. Tekinimui:

Koef Cv ir pastovus laipsnio rodikliai m, xv, yv priklauso nuo apdirbamos ir įrankinės medžiagos savybių ir randami žynynuose. Leistinu pjovimo greičiu vad greitis, kuris prie pasirinktų pjovimo sąlygų išlaiko reikalingą įrankio patvarumą. Kv-pataisos koeficientu sandauga, pvz. tekinimui: Kv=Kmv∙Knv∙Kuv∙Kφv∙Kov∙Kqv∙Knv. Sandaugos nariai įvertina nukrypimus nuo sąlygų, prie kurių buvo sudaryta formulė, pvz. koeficientas Kmv-įvertina apdirbamos medžiagos sąvybių pasikeitimą. Apdirbant plienus formulė buvo sudaryta, kada σv=750 MPa. Jeigu apdirbam tokią medžiagą, koeficientas Kmv=1. Jei σv≠750, reikia naudoti pataisos koef.

3. Įrankių dilimas, patvarumas ir leistinas pjovimo greitis kituose apdirbimo buduose:

3.1 Drožimas: Drožimo peiliu dilimas yra analogiškas tekinimo peiliams. Panašiai randama ir leistinas pjovimo greitis, tačiau įvertinamos dinaminis peilio darbo pobūdis, kadangi kiekvieno įsgilinimo metu peilis patiria smūgį .

3.2 Gręžimas, gilinimas, plėtimas: Priklausomai nuo darbo sąlygų grąžtui yra būdingi 4 dilimo atvejai:

1)vyrauja priekinio paviršiaus dilimas hp ir užpakalinio paviršiaus hu, šis atvejis būdingas apdirbant konstrukcinius plienus. 2)vyrauja kampučių dilimas hk. Šis atvejis būdingas apdirbant ketų ir kitas trapias medžiagas. 3)vyrauja juostelės dilimas hj. Šis atvejis būdingas apdirbant minkštas tąsias medžiagas. 4)Vyrauja skersės dilimas hsk. Dažniausiai pasitaiko grąžtams, turintiems didesnę skersę, taip pat jeigu grąžtas nekokybiškai termiškai apdirbtas, t.y. per minkštas. Grąžto patvarumo laikotarpis nustatomas pagal intensyviausiai dylantį grąžto elementą. Leistini nudilimo dydžiai duodami žynynuose. Labiausiai nepageidautini yra juostelės ir kampučių dilimai., kadangi norint atstatyti pjaunančiąsias sav tenka nugaląsti nemažą grąžto ilgį. Skersės dilimą labai padidina ašinės apkrovos, todėl grąžtams, turintiems didesnę skesrsę ji dažniausiai nugalandinama. Grąžtas yra palyginti nebrangus įrankis, todėl patvarumo laikotarpiai priimami palyginus nedideli. Greitapjovio plieno grąžtams 15-45 min. Leistinas pjovimo greitis: Cv ir laipsnio rodikliai priklauso nuo apdirbamos ir įrankines medžiagos; D-grąžto skersmuo; T-įrankio patvarumo laikotarpis; S – pastūma; Kv-pataisos koef sandauga. Pakartotinai gręžiant: .

Gilinimui: būdingi tie patys dilimo atvejai kaip ir gręžimui, tačiau nėra skersės dilimo, kurios gilintuvas neturi. Leistinas pjovimo greitis randamas pagal formulę :Skirtumas tas, kad koef parenkami iš lentelių, skirtų gilinimui.

Plečiant: nupjaunamas labai plonas sluoksnis, todėl vyrauja užpakalinio dantuko paviršiaus dilimas. Patvarumo kriterijumi paimamas leistinas užpakalinio paviršiaus nudilimas, taip pat gali būti naudojamas technologinis kriterijus t.y. apdirbamo paviršiaus kokybės pablogejimas. Leistinas pjovimo greitis pagal formule:koeficientai ir laipsniu rodikliai randami iš lentelių, skirtų plėtimui.

4. Frezavimas:

Frezuojant galimi du dilimo atvejai: 1) vyrauja užpakalinio paviršiaus dilimas, šis atvejis būdingas kai pjaunamas nestoras sluoksnis, iki 0.1 mm. arba apdirbamos trapios medžiagos: ketus ir t.t. 2) maždaug vienodai dyla priekinis ir užpakalinis dantuko paviršius. Šis atvejis būdingas apdirbant plastiškas medžiagas, kai dantuko nupjaunamas sluoksnio storis viršija 0.1 mm. Patvarumo kriterijumi dažniausiai priimamas leistinas užpakalinio dantuko paviršiaus nudilimas. Patvarumo laikotarpis T priimamas 30÷240 min, paparastom ir pigiom frezom patvarumo laikotarpis priimamas trumpesnis. Brangesnėm ir sudėtingom – ilgesnis. Leistinas pjovimo greitis yra:

D-frezos skersmuo, t-pjovimo gylis,
pastuma, Z-frezos dantų skaičius, B – frezuojamas plotas.

5.Pratraukimas:

Pratraukiant dantukai pjauna labai mažą storį, todėl vyrauja užpakalinio paviršiaus dilimas. Leistinas nudilimas priimamas priklausomai nuo pratraukimo tipo ir sudėtingumo, pvz cilindriniams 0.2mm, išdrožiniam pratrauktuvui 0,3mm. Leistinas patvarumo laikotarpis pratrauktuvams yra palyginti didesnis, nes tai yra sudėtingi ir brangūs įrankiai, pvz plėštiniam pratraukimui. T=120 min, apvaliam T=240 min, išdrožiniam T=420 min. Leistinas pjovimo greits

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1595 žodžiai iš 5173 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.