Pjovimo teorija
5 (100%) 1 vote

Pjovimo teorija

ABRAZYVINIAI ĮRANKIAI IR MEDŽIAGOS. Įrankiai klasifikuojami pagal jų pagr.:1) abrazyvinę medžiagą; 2)grūdelių stambumą; 3)rišančiąją medžiagą; 4)kietumą; 5)struktūrą; 6)formą ir matmenis. Pagal abrazyvinią medž.įrankiai skirstomi į: abrazyvinius, deimantinius ir kūginio boro nitrido. Pagal grūdelių stambumą: šlif.miltelius, mikromiltelius, grudelius.

ABRAZYVINIŲ ĮRANKIŲ FORMA Pagrindiniai šlifavimo įrankiai yra:šlifavimo segmentai, diskai, strypeliai. Standartai nustato jų formą ir žymėjimą. Segmentai – tai įgaubto stačiakampio strypeliai, naudojami surenkamiems diskams. Strypeliai – tai stačiakampio kitokio profilio strypeliai, naudojami honingavimui.

ABRAZYVINIŲ MEDŽIAGŲ ŽYMEJIMAS 200(D)*80(H)*76(d) 24A 10 CM1 7 K5 35m/s. 1 A CT: 24A- elektrokorundas baltasis; 10- grūdėtumas; CM1- vidutinio minkštumo; 7- struktūros numeris; K5- keramine medžiaga; 35m/s-max leistinasis linijinis greitis; A- tikslumo klasė; - plokščias stačiakampis. Pagal ISO: 1 450(D)*100(H)*127(d) A 60 K 8 V 35. 1- plokščias stačiakampis; A- korundas; C-silicio korbidas; B-boro nitridas; D-deimantas; 60- grūdėtumas; 8- struktūros numeris; V- keraminės medžiagos; 35- leistinasis max greitis.

ANGLINIAI ĮRANKINIAI PLIENAI. Įrankiniais plienais vadinami plienai kurie turi daugiau negu 0,7% anglies (pagerintos kokybės). Jie žymimi Y7A, Y8A, …, Y12A (Y – anglinis plienas, 0,7% anglies, A – pagerintas). Iki terminio padirbimo HB 220-240, po terminio apdirbimo HRC 62-65. Pagrindiniai šių plienų trūkumai: a) žemas atsparumas temperatūroms Qk=220-2500C; b) didelis šiluminio plėtimosi koeficientas; c) neatsparus korozijai. Apdirbimo greitis v10 m/min, todėl gaminami tik rankiniai įrankiai.

APDIRBIMO PJOVIMU BŪDAI. 1) išimtinis tekinimas – tai pagrindinis apdirbimo mechaniniu pjovimu būdas. V=(dn)/1000 mmin; v – pjovimo greitis (greitis, kurio pjaunančioji briauna yra pjovimo greitis). Pastūma s (mm/aps) – kelias, kurį praeina įrankis ašies kryptimi per vieną apsisukimą; pjovimo gylis – t – nupjaunamo sluoksnio storis matuojamas radialine kryptimi: t=(D–d)/2 (mm). 2) ištekinimas: šiame procese reikšmę turi standumas, ypač ištekinant gilią skylę. 3) gręžimas: proceso ypatumas kintamas greitis išilgai pjovimo briaunos. Didžiausias greitis periferijoje. 4) skersinis tekinimas: pjovimo greitis kinta nuo maximalaus iki nulio. 5) fasoninių paviršių tekinimas. 6) frezavimas: tai spartus apdirbimo būdas, kadangi pjovime dalyvauja daug dantų. Specifika, kad kiekvienas dantis apdirbimo metu dalį laiko pjauna, dalį ilsisi ir ataušta, tai teikia didelį frezos ilgaamžiškumą.

DEIMANTINIAI TEKINIMO PEILIAI. Jais glotniai tekinami spalvotieji metalai, žalvaris, aliuminis, titano lydiniai ir nemetalinės medžiagos (plastmasės ir t.t.), o taip pat VK tipo kietlydiniai. Jais galima apdirbti tiksliai, mažu šiurkštumu. Apdirbtas paviršius beveik nesukietinamas., tačiau tokiam apdirbimui reikia gerų staklių, špindelis turi suktis dideliu dažniu. Peiliams gaminti naudojami iki 1,5 karato grūdeliai, kurie lituojami specialiame laikiklyje, kuris po to tvirtinamas peilio korpuse. Kūginio barmitrido turi gerų savybių pjaunant grūdintą plieną, ketų ir kitas sunkiai apdirbamas medžiagas. Jie dažnai naudojami skylių ištekinimui, šlifavimo preciziniam apdirbimui. Šių peilių patvarumas tinkamai eksploatuojant siekia virš 100 valandų.

DROŽLĖS SUBĖGIMAS. Plastinė deformacija iššaukia nupjaunamo sluoksnio (drožlės) matmenų pasikeitimą. Drožlės storis ad, pasidaro didesnis už nupjaunamo sluoksnio storį a. drožlės ir nupjauto sluoksnio matmenų pasikeitimas apibūdinamas ir santykiais išreiškiamas drožlės subėgimo (sustūmimo) koeficientais: išilginės deformacijos koeficientu KL=L/Ld ir skersinės deformacijos koeficientu Ka=ad/a; KL=Ka; L – nupjaunamo sluoksnio ilgis, Ld – drožlės ilgis; ad – drožlės storis, a – nuopjovos storis; beveik visada L>LdD; ad>a, išimtis titano lydiniai, jų K=1,54. K=l0/l=(sin(900–1+))/sin1=(cos(1–))/sin1. Didėjant kampui, , K mažėja. Tepimo aušinimo skystis taip pat mažina sustūmimą. Plastiškesnė medžiaga daugiau subėga. Didėjant pjovimo greičiui subėgimas mažėja, nes išsiskiriant daugiau šilumos, medžiaga darosi plastiškesnė, sumažėja trintis tarp medžiagos ir peilio, tačiau būna ir kitaip, nes priklausomai nuo pjovimo greičio ant peilio priekinio paviršiaus gali susidaryti prieauga. (brėž. 1- pjovimas kai nesusidario prieauga, 2 – pjovimas kai susidaro prieauga).

DROŽLĖS SUSIDARYMO NAUDOJIMO METODAI. Būna stebėjimo, filmavimo, kvadratinio dalinimo tinklelio, metalografinis, mikrokietumo matavimo ir rentgeno metodai. Nupjaunamame sluoksnyje a išskiriame lygiagretaiį mnpq, mažu aukščiu X, kuris liečiasi su sąlygine persislinkimo plokštuma mn. 1 – šlyties kampas, kurio sąlyginė persislinkimo plokštuma pasvirus į pjovimo paviršių. Peiliui persislinkus iš pirmos padėties į 2 padėtį atstumu l, taškas q persislinks į q1, o p į p1, tada lygiagretainis pavirs į mnp1q1, kuris jau bus drožlėje. Peiliui slenkant procesas kartojasi ir drožlė susidaro nuosekliai kartojantis mažų sluoksnių pasislinkimai (brėž.). Prieš pjovimo įrankio pleištą susidaro
pradinės deformacijos zona 1. Virš linijos OC grūdeliai galutinai deformuoti, ten šlyties nėra. Įrankio priekinis paviršius ir drožlės kontaktinis paviršius judant intensyviai trinasi, todėl drožlės medžiaga toliau deformuojasi veikiant trinties jėgoms. Susidaro antrinės deformacijos zona. Jos ilgis apytikriai lygus pusei bendro kontakto ilgio, o maximalus aukštis apie 0,1ad. grūdelių deformacija priklauso nuo trinties dydžio. Mažinant nupjauto sluoksnio storį a, didinant  ir naudojant tyrimo aušinimo skystį II zonos matmenys smarkiai mažėja. Nupjovus įrankio briaunai drožlę, apdirbtas paviršius dėl tampriosios deformacijos paaukštėja dydžiu ht, dėl to padidėja kontakto tarp įranki užpakalinio paviršiaus ir apdirbtojo paviršiaus plotas. Padidėja trintis ir įtempimai, kurie sukelia papildomą plastinę deformaciją. Dėl to apdirbtas paviršius sukietinamas, pasikeičia jo struktūra, grūdeliai įgyja pailgą formą ir orientuojami viena kryptimi.

DROŽLĖS SUSIDARYMO PROCESAS. Peilio priekiniam paviršiui spaudžiant metalą atskiri drožlės elementai, išilgai skilimo plokštumos aa sudarančio su pjovimo plokštuma kampą 1, nes skilimo plokštumoje vyksta tamprioji ir plastinė deformacija. Atskeltieji elementai tarp savęs būna susikibę arba laisvi, pgal tai drožlės skirstomos į: sanariuotas, ištisines, elementines, aukštines. Ištisinės drožlės gaunamos pjaunant tąsų metalą dideliu pjovimo greičiu ir nedideliu gyliu, tokia drožlė priklausomai nuo peilio parametrų būna juostos arba kt. formos. Sanariuotoji drožlė sudaryta iš aiškiniai įžiūrimų, tvirtai tarp savęs sukibusių narelių drožlė susidaro iš įvairaus ilgio gabalų. Elementinės drožlės sudarytos iš menkai sukibusių dalelių, gaunamos pjaunant nedideliu greičiu, vidutinio plastiškumo metalus. Laužtinės drožlės gaunamos pjaunant trapias medžiagas, peilis pjaudamas išplėšia atskirus gabaliukus, todėl paviršius gaunamas šiurkštus, nelygus, matinis. Pjaunant medžiagas atskiri kristalai deformuojasi, po to suyra per kristalografines plokštumas. Pradiniu momentu, kai peilis judėdamas greičiu v pjovimo įrankio priekinis paviršius metalą spaudžia jėga P nupjaunamame sluoksnyje sukeliamos tampriosios deformacijos, kurios palaipsniui didėja ir viršijus stiprumo ribą metalas pradeda plastiškai deformuotis. Plokštumoje sutampančioje su briaunos pjovimo trajektorija veikia tangentiniai ir normaliniai įtempimai. Didžiausi tangentiniai įtempimai veikia prie briaunos , o tolstant nuo jos mažėja iki nulio. Normaliniai įtempimai pradžioje yra tempimo, todėl stengiasi metalo sluoksnį atskelti nuo pagrindinio metalo. Didžiausi tempimų įtempimai veikia ties pjovimo briauna O, o nuo jos greitai mažėja, pasiekia nulinę reikšmę, keičia ženklą pavirsdami gniuždymo įtempimu.

FASONINIAI TEKINIMO PEILIAI. Jais tekinamos sudėtingo profilio detalės. Visos detalės gaunamos vienodos formos, o darbas labai našus, tačiau jų gamyba yra sudėtinga, brangi, todėl jie dažniausiai naudojami serijinėje gamyboje, detales apdirbant revolverinėmis aptekinimo staklėmis arba automatais. Fasoniniai tekinimo peiliai būna: strypiniai, prizminiai ir apskriti. Plačiausiai naudojami apskritieji fasoniniai tekinimo peiliai, nes juos galima lengviau bei tiksliau pagaminti ir daugiau kartų galąsti. Peilio priekinį paviršių sudaroma išpjova sudaroma taip, kad peilio viršūnė būtų žemiau peilio užpakalinio paviršiaus atstumu h. tuomet susidaro užpakalinis kampas, kurį galima apskaičiuoti: h=(1/2)Dsin.

FREZAVIMAS PRIEŠ IR PAGAL PASTŪMĄ. 2 BRĖŽ. Jei pjovimo greičio vektorius ir pastumų vektorius yra nukreipti priešingomis kryptimis frezavimas vadinamas prieš pastūmą, jei viena kryptimi, pagal pastūmą. Frezuojant prieš pastūmą, frezos dantys įsijungia į darbą palaipsniui, pjauna iš apačios nuo taško k iki m, dantis slysta frezuojamu paviršiumi, kol nuopjovos storis a neviršija danties užapvalinimo spindulio . Paviršius sukietinamas, dantys intensyviai dyla, mažėja frezos patvarumas. Pagal pastūmą dantys pradeda pjauti drožles. Nuo storiausios amax ir baigia ploniausia, todėl pjovimo jėgos nuo didžiausios iki mažiausios. Pagal pastūmą pjaunama ramiau, mažiau dyla dantys, gaunamas glotnesnis paviršius, tačiau staklės turi būti specialiai paruoštos.

FREZAVIMO STAKLES. 6H 80- 6-frezavimo staklės; H-modernizacijos lygis; 8-horizontalinis koncolinis frezavimas; 0-stalo dydis. Koncolinės yea universalios. Išilginės pritaikytos didelėms jėgoms. Naudojant krumpliaračių frezavimui dedama dalinamoji galvutė. Ji pritvirtinama prie stalo.

GALINIS FREZAVIMAS. Galiniame frezavime frezos ašis statmena apdirbaman paviršiui, freza pjauna Me pjovimo briaunomis, esančiomis pradiniame ir galiniame paviršiuje. Būna simetrinis(1) ir nesimetrinis(2). (1) kai ašis eina per ruošinio simetrijos linija; (2) kai frezos ašis eina šalia apdirbamo paviršiaus simetrinės linijos. Taip pat gali būti pilnas ir nepilnas. Pilnas- kai BD.

GILINIMAS IR PLĖTIMASIS. Skylės gilinamos ir plečiamos, norint padidinti jų matmenis, formos tikslumą ir sumažinti paviršiaus šiurkštumą. Gilinant pasiekiamas 9-10 tikslumo kvalitetas, Ra=2,5-1,25m. Norint pasiekti didesnį tikslumą ir mažesnį šiurkštumą, gilinimo operacija dar plečiama. BRĖŽ.: 1) paprastas gilinimas;
varžto atraminių paviršių nuvalymas; 3) kūginių įgilinimų padarymas; 4) atraminių paviršių veržlėms įgilinimas. Plėtimas – tai galutinis skylių apdirbimas, jis būna pusiau glotnus, glotnus ir tikslus. Glotniu plėtimu pasiekiamas 7 kvalitetas. Plečiant nuimama mažesnė užlaida negu gilinant. Glotniai plečiant užlaida būna ne mažesnė kaip 0,05 mm. Pakilus per mažą užlaidą plitimui, plėstuvo pjovimo briaunos ne pjaus, o slys vidiniu skylės paviršiumi, jį sukietinę, apdirbtą paviršių sušiurkštins ir greitai atšips plėstuvo matmenys. Gilinimo įrankis – gilintuvai, kurie būna vientisi ir užmaunamieji. Vientisi gilintuvai panašūs į spiralinius grąžtus, tik turi daugiau pjovimo briaunų (3), neturi skersės. Gaminami iš greitapjūvio plieno su kietlydinio plokštelėmis, kurios prilituojamos mechaniškai. FREZAVIMAS. Naudojamos plokštumų, griovelių, sriegių, išdrožų, krumpliaračių apdirbimui, paruošų atpjovimui ir pjaustymui. Tinka visi dėsniai išnagrinėti tekinimui, tačiau frezavimas turi savo ypatumų. Kievienas frezos dantis per vieną apsisukimą metalą pjauna palyginti mažą laiko dalį. Didesnę laiko dalį dantis randasi ore ir aušinasi, kas teigiamai veikia įpjovimo procesą. Pjovimo judesys yra frezos sukimasis , o pastūmos judesys – ruošinio slinkimas. Kartais pastūmos judesys suteikiamas ruošiniui ir frezai. Neigiamas proceso bruožas yra tai, kad frezos dantys pjauna kintamo skerspjūvio drožles. Ji iš pradžių slysta pjovimo paviršiumi, jį sukietindami ar šiurkštindami. Pjovimo jėgos yra pulsuojančios, atsiranda vibracijos. Pagal apdirbtų paviršių šiurkštumą ir tikslumą frezavimas skirtomas į: rupujį, pusiau glotnųjų, glotnųjį ir tikslujį. BRĖŽ.: 1) plokštumų frezavimas cilindrinėmis formomis; 2) plokštumų frezavimas galinėmis frezomis; 3) griovelių frezavimas diskinėmis frezomis, tripusė diskinė freza. Kai Bf<5, bus atpjovimo freza; 4) griovelių frezavimas pintinėmis frezomis; 5) krumpliaračių frezavimas diskinėmis – modulinėmis frezomis. Frezos profilis turi atitikti tarpkrumplės profilį. Atpjovus 1 tarpkrumplės ruožą, ruošinys dalijimo galvute pasukamas per vieną krumpliaračio žingsnį; 6) kampinės frezos, panašios ir fasoninės frezos. frezos labiausiai paplitęs metalo apdirbimo įrankiai. Jos skirstomos į: 1) cilindrines; 2) diskines; 3) galines; 4) kampines; 5) pirštines ir t.t. Nežiūrint į daugelį frezų tipų, frezavimas skirstomas į cilindrinį ir galinį. Cilindriniame frezavime ašis horizontali. Cilindrinės frezos būna su tiesiais ir įstrižais dantimis BRĖŽ. Priekinis kampas  randasi tarp priekinio paviršiaus ir špindelio einančio per tą tašką, o užpakalibnis kampas  randasi tarp užpakalinio paviršiaus liestinės tame taške. BRĖŽ. Frezoms su sraigtiniais dantimis užpakalinis kampas matuojamas taip, kaip ir tiesėms, o priekinis kampas matuojamas normalinėje plokštumoje. Priekinis kampas  matuojamas statmenoje povimo briaunai plokštumoje. Kad būtų patogiau galąsti ir gaminti frezas, naudojamas ir skersinis priekinis kampas ‘, matuojamas statmename frezos ašiai plokštumoje. Tarp jų yra toks ryšys tg=tgcos; tg=tgN. nuo užpakalinio kampo dydžio priklauso frezos dantų trintis į apdirbtąjį paviršių. Didinant , trintis mažėja, bet mažėjas ir dantų atsparumas. Cilindrinės frezos  šiek tiek keičiasi frezuojant, nes kiekvieno frezos pjovimo briaunos taško sukimosi judesiai sumuojasi, o šių taškų trajektorijos yra ne apskritimai. BRĖŽ.: t= – .

GILINTUVAI. Gilintuvai būna vientisi ir užmaunami. Vientisi gilintuvai panašūs į spiralinius grąžtus, tik turi daugiau pjovimo briaunų (3), neturi skersės. Gaminami iš greitapjūvio plieno su kietlydinio plokštelėmis, kurios prilituojamos mechaniškai. BRĖŽ: l1 – darbinė dalis; l2 – pjaunančioji dalis; l3 – kreipiančioji dalis; l4 – kakliukas; l5 kotas; l6 – ?. Užmaunami gilintuvai dažniausiai turi 4 ir daugiau dantų. Gilintuvo darbinė dalis dažniausiai gaminama iš greitaphjūvio arba konstrukcinio plieno su prilituotomis kietlydinio plokštelėmis. Didesnių skersmenų gilintuvai (40 mm) daromi su įstatomais kietlydinio dantimis. BRĖŽ. Užmaunamas gilintuvas tvirtinamas ant įspraustinės kūgine skyle, kurio kūgiškumas 1:30. sukimo momentas perduodamas galiniu pleištu. Gilintuvų darbinėje dalyje yra trumpa pjaunančioji ir ilga kalibruojančioji dalis. Kampas =30-600, 1=1-20. spiralinių gilintuvų grioveliai būna sraigtiniai, o trumpų ir surenkamųjų gilintuvų grioveliai įstriži. Griovelio posvyrio kampas  parenkamas priklausomai nuo skylės skersmens, pjovimo medžiagos. Gilintuvai žymimi Nr.1, Nr.2. Nr.2 – galutinio apdirbimo gilintuvas. BRĖŽ.

GREITAPJŪVIAI PLIENAI. Įvairūs elementai skirtingai veikia plieno savybes, pvz.: kobaltas pakelia atsparumą šilumai, chromas termiškai apdirbant padeda gauti gerą pergrūdinimą vienalyte martencipine struktūra. Mechaninės šių plienų savybės panašios į įrankinių pienų. P6M5 geriausiai tinka apdirbti konstrukciniams plienams. Jis sudaro apie 80% visų greitapjūvių plienų. Pvz.: šis plienas apdirbant anglinį plieną išlaiko tiek pat, kiek R18, tačiau apdirbat karščiui atsparų plieną, 2-5 kartus mažiau. Šių plienų ilgaamžiškumą ir patvarumą galima padidinti padengiant juos titano
karbinitrido, titano karbido, cirkonio karbido dangomis, kurių storis būna nuo 5 iki 10 mm. Padengiama cheminiu arba terminiu būdu.

GRĘŽIMAS. Tai viena labiausiai paplitusių ir seniausių medžiagų pjovimo būdų. Pjovimo įrankiai yra grąžtai, jei gręžiamos skylės ištisiniame metale arba didinam anksčiau išgręžtų skylių matmenis. Gręžiant skylę, grąžtas sukasi ir slenka išilgai ašies, o detalė nejudamai įtvirtinta. Pagal konstrukciją grąžtai būna: spiraliniai, su tiesiais grioveliais, plunksniniai, giliojo gręžimo, žiedinio gręžimo, centravimo ir specialūs. Plačiausiai naudojami spiraliniai grąžtai, kurie būna 0,250,8 mm skersmens. Jie gaminami iš greitapjūvio, legiruoto ir anglinio su kietlydinio plokštelėmis plieno arba ištisai iš kietlydinio. Specialiais grąžtais galima gauti 11 – 12 kvaliteto tikslumą, kurių paviršiaus šiurkštumas Ra=2,5 – 1,25m. Spiralinio grąžto elementai: l1 – darbinė dalis, l2 – pjaunančioji dalis, l3 – kreipiančioji dalis, l4 – kakliukas, l5 – kotas, l6 – letenėlė. Letenėlė reikalinga grąžtui išstumti iš lizdo. Kūginio kotu perduodamas sukimo momentas. Kakliukas reikalingas šlifavimo disko išėjimui ir žymėjimui. Spiralinio grąžto elementai: 1 – pjovimo briaunos, 2 – priekinis paviršius, 3 – užpakalinis paviršius, 4 – juostelė, 5 – skersė, jungianti abi pjovimo briaunas ir su jomis sudaranti kampą  (550). Grąžto viršūnėje kiekvieno pjovimo briauna sudaro pagrindinį kampą plane . Pjovimo briaunos tarp savęs sudaro pjovimo kampą 2, kuris būna skirtingas įvairioms medžiagoms gręžti. Pvz.: plienui gręžti 2=1180, aliuminio lydiniams 2=130-1400, marmurui 2=800. Spiralinio grąžto sraigtinio griovelio postūmio kampas  yra tarp grąžto ašies ir juostelės briaunos sraigtinės linijos liestinės: tg=D/H, H – sraigtinio griovelio žingsnis. Pjovimo briaunos taškuose esančiuose arčiau grąžto ašies, kampas  mažesnis.  – mažiausias grąžto viduryje prie skersės. Parenkant  reikia atsižvelgti į gręžiamą medžiagą ir grąžto skersmenį. Kuo minkštesnė gręžiama medžiaga, tuo jis daromas didesnis, pvz.: plienui =25300, aliuminiui =35400.  – didesnis daromas ir gilesnio gręžimo grąžtuose, kad geriau transportuotų drožlę iš skylės. Priekinis kampas  – tai kampas, bet kuriame taške tarp priekinio paviršiaus liestinės plokštumos ir statmens iškelto iš to paties pjovimo briaunos taško į sukimosi paviršių. Kampas  yra kintamas ir jį galima apytiksliai apskaičiuoti: tgx=(dx/d)(tg/sin). Užpakalinis kampas , tai kampas tarp užpakalinio kampo liestinės matuojamame taške ir to paties taško pjovimo paviršiaus liestinės. Jis matuojamas ašinėje plokštumoje 0 – 0. Gręžiant kampai  ir  kiek keičiasi, nes pjovimo paviršius yra ne kūginis, o sraigtinis. Grąžtas sukasi ir slenka ašies kryptimi. Gręžimo pjovimo procesas turi savo ypatumus (Brėž. – tg=Sz/(D), t=–; t=+): 1) labai maži priekiniai kampai grąžto centrinėje dalyje ir neigiami ant skersės smarkiai didina nupjaunamos drožlės deformacija, padidina trinties jėgas, o tuo pačiu ir šilumos išsiskyrimą; 2) dėl to, kad nėra užpakalinių kampų ant juostelės, gaunama padidinta trintis į skylės sieneles; 3) pjovimo metu grąžtas ilgą laiką liečiasi su drožle ir apdirbtu paviršiumi, dėl ko grąžtas labai kaista. Tekinimo drožlė nuvedama nuo peilio ir su ja nusineša didelę dalį šilumos; 4) skirtingi pjovimo greičiai įvairiuose pjovimo briaunos taškuose labai apsunkina drožlės susidarymą ir jos nuvedimą. (Brėž. D>D1; dš1>dš) – pagalbinis kampas plane 1 sudaromas dėl grąžto atbulinio kūgiškumo ir jo dydis būna 1 – 20. Jis reikalingas tam, kad juostelės mažiau trintųsi į skylės sieneles ir mažiau kaistų grąžtas. Grąžto standumas priklauso nuo šerdies skersmens. Standumui padidinti skersmuo daromas storėjantis koto link ir storėjimas yra 1,4 – 1,8mm/100 mm ilgio.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2975 žodžiai iš 9476 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.