Planavimas
5 (100%) 1 vote

Planavimas

TURINYS

ĮVADAS………………………………………………………………………………………………………………………..3

1. PLANAVIMAS………………………………………………………………………………………….4

2. PLANAVIMO ORGANIZACIJOSE SVARBA……………………………………………..4

3. PLANAVIMO ESMĖ IR PAGRINDINIAI ETAPAI……………………………………..5

4. TIKSLŲ SVARBA…………………………………………………………………………………….6.

5. STRATEGINIO PLANAVIMO ESMĖ………………………………………………………..6.

6. STRATEGINIO PLANAVIMO REIKŠMĖ…………………………………………………..9

7. STRATEGINIO PLANAVIMO GALIMYBĖS…………………………………………….10

8. STRATEGINIO PLANAVIMO YPATYBĖS………………………………………………11

9. STRATEGINIO PLANAVIMO PRIVALUMAI…………………………………………..12

10. PARUOŠIMAS PLANAVIMUI…………………………………………………………………12

11. KAIP PLANUOTI SAVO VERSLA: ŽINGSNIS PO ŽINGSNIO………………….13

12. PLANAVIMO PROBLEMOS IR SUVARŽYMAI………………………………………………16

IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………………….17

LITERATŪRA IR ŠALTINIAI…………………………………………………………………………………….18

ĮVADAS

Valdymas – tai organizacijos narių pastangų planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės procesas bei visų kitų organizacijos išteklių panaudojimas siekiant organizacijos užsibrėžtų tikslų. Planavimas – vadovai, remdamiesi logika ir metodais, iškelia tikslus ir numato veiksmus.

Vadybos savarankiškas darbas „Planavimas“ skirtas apžvelgti planavimo svarbą organizacijose, jo esmę ir pagrindinius etapus. Ši tema pasirinkta atsižvelgiant į jos aktualumą. Yra įdomu stebėti bei analizuoti planavimą kaip mąstymo procesą, kuris skatina tikslingai kurti.

Savarankiško darbo tikslas – išnagrinėti planavimo reikšmę organizacijų valdyme Savarankiškame darbe siekiama supažindinti su teorine planavimo dalimi, kuri sudarys bendrą planavimo vaizdą ir kokį vaidmenį jis vaidina organizacijose.

Darbe daug dėmesio skirta planavimo pasiruošimui, planavimo pagrindiniams etapams, tikslų svarbai, planavimo galimybėms ir ypatybėms bei planavimo privalumams.

Nagrinėjant pasirinktąją temą buvo remtasi P. F. Drakeris „Valdymo procesas“; Damašienė V. „Valdymo pagrindai“; Butkus F. S. „Organizacija ir vadyba“; Verslo žinių priedas „vadyba“. Laikraštis.Verslo žinios; taip pat šaltiniais iš interneto.

P L A N A V I M A S

Planavimas: tikslų formulavimo bei jų įgyvendinimui tinkamos veiksmų eigos nustatymo procesas.

Planavimas reiškia, kad vadovai apgalvoja savo tikslus bei veiksmus iš anksto ir jų veiksmai remiasi kokia nors taisykle, planu ar logika, o ne atliekami spontaniškai. Planuose pateikiami organizacijų tikslai ir geriausios procedūros tikslams pasiekti. Be to, planai yra gairės, kuriomis vadovaudamasi:

1. organizacija gauna būtinus išteklius tikslams pasiekti ir jais disponuoja;

2. organizacijos nariai veikia pagal parinktus tikslus ir procedūras;

3. artėjimas pasirinktų tikslų link yra valdomas ir vertinamas, kad būtų galima laiku imtis priemonių, pataisyti situaciją, jei prie pasirinkto tikslo artėjama nepatenkinamai.

Pirmasis planavimo žingsnis yra organizacijos tikslų formulavimas. Po to nustatomi tikslai kiekvienam tos organizacijos smulkesniam vienetui: departamentams, skyriams, poskyriams ir pan. Nustačius tikslus, kuriamos programos jiems pasiekti, žinoma, formuluodamas tikslus ir kurdamas programas, pagrindinis organizacijos vadovas atsižvelgia į galimybę juos realiai įgyvendinti ir į tai, ar jie bus priimtini kitiems organizacijos vadovams ir darbuotojams.

Santykiai su žmonėmis ir laikas planavimo veikloms yra labai svarbūs. Planavimu įgalina įsivaizduoti norimas ateities aplinkybes atsižvelgiant į išteklius, ankstesnę patirtį ir t.t.

Aukščiausio lygio vadovų, atsakingų už visą organizaciją, sudaryti planai gali apimti penkerių ar dešimties metų laikotarpį. Kita vertus, kai kuriose organizacijos dalyse planai sudaromi daug trumpesniems laikotarpiams. Pavyzdžiui, gali būti kitos dienos darbo ar po savaites įvyksiančio dviejų valandų susitikimo planai.

PLANAVIMO ORGANIZACIJOSE SVARBA

Planavimo sąvoka daugeliui dabartinių vadovų nėra nauja, tačiau ji buvo ilgą laikotarpį nepopuliari dėl pernelyg uolaus ir netikusio laikymo periodu.

Planavimas – ypatinga sprendimų rūšis, nukreipta į konkrečią ateitį, kurios savo organizacijai trokšta vadovai. Planavimas pirmas iš keturių pagrindinių valdymo proceso veiklų: planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės. Planavimą galėtume įsivaizduoti kaip garvežį, traukiantį organizavimo, vadovavimo ir kontrolės traukinį. Arba planavimą galima įsivaizduoti
kaip pagrindinę didingo ąžuolo šaknį, iš kurios auga organizavimo, vadovavimo ir kontrolės šakos. Planavimas vadovams yra labai svarbus.

Planavimas (planning)– schemos, programos ar metodo suformulavimas konkretiems tikslams siekti ar ketinimams vykdyti.

PLANAVIMO ESMĖ IR PAGRINDINIAI ETAPAI

Planavimo reikšmę organizacijų valdyme pabrėžė dar A. Fajolis. Posakis „valdyti – reiškia numatyti“ leidžia suprasti planavimo dalykiniame pasaulyje svarbą. Ir tai teisinga, kadangi numatymas – jeigu ir ne viskas valdyme, tai bent jau svarbiausia jo dalis. Veiklos planas – tai kartu ir laukiamas rezultatas, ir veiklos kryptis, kuria reikia sekti, ir etapai, kuriuos reikia praeiti, ir metodai, kuriuos reikia prilaikyti. Dabartinėje išorinėje bei vidinėje organizacijų aplinkoje vykstantys pokyčiai yra tokie spartūs, kad planavimas tampa vieninteliu visiems prieinamu būsimų galimybių ir problemų prognozavimo būdu, jis sumažina neteisingų sprendimų priėmimo riziką, leidžia nustatyti vieningus organizacijų ir jų narių tikslus, sudaro veiksmingos kontrolės pagrindą.

Dažniausiai į planavimą yra žiūrima kaip į procesą, susidedantį iš kelių etapų. 1 lentelėje pateikiami tokio suskirstymo pavyzdžiai.

Planavimo etapai 1 lentelė.

Autoriai Planavimo etapai

1.K.Kilenas 1. Tikslų iškėlimas 2. Prielaidų nustatymas 3. Alternatyvų nustatymas 4. Geriausios alternatyvos išrinkimas 5. Plano sudarymas 6. Plano vykdymas

2. G.Kuncas, O’Donelas 1. Galimybių įvertinimas 2. Tikslų nustatymas 3. Prielaidų įvertinimas 4. Alternatyvų nustatymas 5. Alternatyvų palyginimas ir įvertinimas 6. Veiklos plano pasirinkimas 7. Pagalbinių planų sudarymas 8. Biudžeto, kaip skaitmeninės plano išraiškos, sudarymas

3. M.Meskonas,

M. Albertas,

F.Hedouri 1. Misijos nustatymas 2. Tikslų nustatymas 3. Išorinės aplinkos analizė 4. Organizacijos vidinių stiprių ir silpnų pusių nustatymas 5. Strateginių alternatyvi] analize 6. Strategijos pasirinkimas 7. Strategijos įgyvendinimas 8. Strategijos įvertinimas

Nors įvairūs autoriai pateikia skirtingą planavimo etapų skaičių bei pavadinimus, tačiau paprastai planavimo pradžia laikomas organizacijos tikslų nustatymas, toliau akcentuojami tokie aspektai: išorinės aplinkos bei vidinių galimybių analizė, galimų veiklos kelių nustatymas, įvertinimas, pasirinkimas ir įgyvendinimas

TIKSLŲ SVARBA

Kiekvienas iš mūsų svajoja apie garbę ir sekmę, siekia kitų pagarbos bei žavėjimosi. Kad svajonės išsipildytų, reikia nustatyti konkrečius, išmatuojamus tikslus su realiomis pasiekiamomis ribomis. Tai taikytina ir organizacijoms. Tikslai svarbūs mažiausiai dėl keturių priežasčių.

1. TIKSLAI SUTEIKIA KRYPTIES POJŪTĮ. Be tikslo žmonės ar organizacijos dirba bet kaip, reaguoja į aplinkos pokyčius aiškiai nesuvokdami, ką iš tikrųjų nori pasiekti. Numatydami tikslus, žmonės ir organizacijos save motyvuoja ir įgyja įkvėpimo šaltinį, padedantį jiems nugalėti neišvengiamas kliūtis.

2. TIKSLAI SUTELKIA MŪSŲ PASTANGAS. Tiek kiekvieno asmens, tiek ir organizacijos ištekliai ir plačios jų panaudojimo galimybės yra ribotos. Pasirinkdami vieną arba kelis tarpusavyje susijusius tikslus, mes apsisprendžiame, kaip panaudosime negausius išteklius, nustatome prioritetus. Tai ypač svarbu organizacijai, kur vadovai turi koordinuoti daugelio asmenų veiklą.

3. T1KSLAI ORIENTUOJA MŪSŲ PLANUS IR SPRENDIMUS. Ar norite tapti šachmatų čempionu? O gimnastikos čempionu? Atsakymai į šiuos klausimus lems jūsų trumpalaikius ir ilgalaikius planus ir padės jums priimti pagrindinius sprendimus. Žmonės organizacijose susiduria su panašiais sprendimais, kurie paaiškėja paklausus: Koks mūsų tikslas? Ar šis veiksmas priartins, ar nutolins organizaciją nuo jos tikslo?

4. TIKSLAI PADEDA ĮVERTINTI MŪSŲ PAŽANGĄ. Aiškiai suformuluotas, išmatuojamas tikslas su konkrečiu įgyvendinimo terminu tampa veiklos standartu, įgalinančiu ir darbuotojus, ir vadovus įvertinti savo daromą pažangą. Taigi tikslai yra svarbiausia kontrolės proceso dalis, garantuojanti, kad veiksmai atitiks tikslus ir jų įgyvendinimo planus. Jei matome, kad nutolome ar susidūrėme su nenumatytais atvejais, galime priimti koreguojančius veiksnius, modifikuojančius mūsų planą.

STRATEGINIO PLANAVIMO ESMĖ

Strateginio planavimo kaip metodo vaidmuo ir reikšmė šiandien didėja. Tai susiję su sparčiais socialiniais, technologiniais pokyčiais. Vakarų valstybių privačios kompanijos jau 6-7 dešimtmetyje ėmė skirti žymiai daugiau dėmesio sisteminiam verslo programų ir projektu vystymui. Šių programų realizavimo sėkmę vis labiau ėmė lemti strateginio planavimo elementai.

Strateginis planavimas tai fundamentalių sprendimų veiksmų paieška bei konstrukcijos. Jis apima informacijos kaupimą, aplinkos monitoringą, strateginių galimų alternatyvų paieškas, būsimųjų politinių sprendimų numatymą bei jų įgyvendinimo galimybes ir sąlygas.

Dažnai strateginis planavimai suprantamas perdėm tiesmukiškai. Reikia skirti strateginį planavimą nuo planavimo veiklos, kurią kuriais nors būdais vykdo visos organizacijos. Toks planavimas yra tiesiogiai susijęs su iškeltų uždavinių ir tikslų įgyvendinimu per tam
laiką; jo galima išskirti tam tikrus etapus. Strateginis planavimas kaip visuma sudaryta iš daugelio veiksmų, kurie lemia dabartinį (ir ateities) organizacijos veiklos turinį. Tačiau strateginis planavimas, nors ir orientuojasi į ateitį, bet turi svarbią užduotį – padėti tobulinti dabartinius sprendimus, priimamus organizacijoje.

Strateginis planavimas yra procesas, kurio metu nustatoma, kokia organizacija ketina būti ateityje ir kaip tai pasiekti. Toks planavimas apima esminių organizacijai sprendimų priėmimą:

– Kokia bus organizacijos misija ir pagrindiniai tikslai?

– Kokios programos, paslaugos arba produktai bus siūlomi vykdant misiją?

– Kokių išteklių reikia, kaip juos gauti ir panaudoti?

Kitaip strateginį planavimą galima apibrėžti kaip procesą, kurio metu yra suderinami trys veiksniai. Šie veiksniai yra:

– Organizacijos misija – ką yra norima pasiekti.

– Galimybės ir grėsmės, su kuriomis susiduria organizacija – tai, ko reikia

organizacijos klientams ir ką yra įmanoma padaryti.

– Organizacijos stipriosios ir silpnosios pusės – ką organizacija sugeba

įvykdyti.

Strateginis planavimas – ilgalaikių ir sudėtingų problemų sprendimo procesas, per kurį institucija prognozuoja bei numato kryptis bei būdus, kaip efektyviausiai panaudoti turimus bei planuojamus gauti finansinius, materialinius ir darbo išteklius misijai vykdyti ir užsibrėžtiems tikslams/prioritetams pasiekti.

Strateginis planavimas (strategic planning) – formalus procesas, kuriuo vadovai tiksliai apibrėžia savo planus raštu, analizuoja įvairių strategijų santykinius pranašumus ir susitinka aptarti veiklos, kuriai teikiama pirmenybė, kryptį. Problemos sprendimo procesas, reikalaujantis iš organizacijos numatyti įvykius ir nustatyti, kaip geriausiai panaudoti galimybes ir apsisaugoti nuo grėsmių. Priemonė, naudojama įmonei prisilaikyti prie ateities aplinkos.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1482 žodžiai iš 4855 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.