KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS
VADYBOS KATEDRA
Audronė Apalainienė, Lucija Jasūdienė
ĮMONĖS VEIKLOS PLANAVIMAS
Kursinio darbo metodiniai nurodymai
Kaunas Technologija 2006
TURINYS
ĮVADAS 4
1.BENDRI KLAUSIMAI 5
2.NURODYMAI ATSKIROMS DARBO DALIMS ATLIKTI 6
2.1.ĮMONĖS EKONOMINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS 6
2.1.1.Produkcijos gamybos programos apskaičiavimas 6
2.1.2.Materialinių ir energetinių išteklių poreikio ir išlaidų nustatymas 7
2.1.3.Personalo poreikio ir darbo kaštų apskaičiavimas 14
2.1.4.Parduodamos produkcijos gamybos kaštų apskaičiavimas 18
2.1.5.Veiklos sąnaudų apskaičiavimas 23
2.1.6.Įmonės pajamų ir pelno apskaičiavimas 24
2.1.7.Pinigų srautų nustatymas 25
2.1.8.Balanso sudarymas 29
2.2. ĮMONĖS VEIKLOS RODIKLIŲ ANALIZĖ 30
2.2.1. Produkcijos asortimento ir gamybos kaštų struktūros analizė 30
2.2.2. Lūžio taško apskaičiavimas ir analizė………………………………………32
2.2.3. Padengimo sumos apskaičiavimas ir analizė 33
2.3.ĮMONĖS METINIO PLANO SUDARYMAS 35
2.3.1. Organizacinių – techninių priemonių planas……………………………..36
2.3.2. Pastovių planinių išlaidų apskaičiavimas………………………………….36
2.3.3. Produkcijos asortimento planas………………………………………………40
2.3.4. Išteklių sąnaudų normos ir normatyvai…………………………………….40
2.3.5. Įmonės gamybinio pajėgumo panaudojimo planas…………………….41
2.3.6. Produkcijos pardavimo ir gamybos planas………………………………42
2.3.7. Aprūpinimo pagrindinėmis medžiagomis planas ………………..45
2.3.8. Personalo ir darbo užmokesčio planas…………………………………….45
2.3.9. Gamybos kaštų planas 47
2.3.10. Įmonės finansinis planas 51
2.4.IŠVADOS 55
LITERATŪRA 56
ĮVADAS
Įmonės veiklos planavimo kursinio darbo tikslas – susisteminti ir pagilinti studentų žinias, išvystyti sugebėjimą sukauptą teorinę ir praktinę patirtį taikyti įmonės veiklos planavimui.
Šiais metodiniais nurodymais gali naudotis KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto bei inžinerinių fakultetų studentai.
Metodiniuose nurodymuose kiekvienam klausimui pateikiamos metodinės rekomendacijos, formulės, dalis normatyvų, kuriais vadovaujantis galima apskaičiuoti konkrečius rodiklius. Manoma, jog šie metodiniai nurodymai padės studentams savarankiškai atlikti kursinį darbą.
1.BENDRI KLAUSIMAI
1.1. Kursinio darbo tikslas ir uždaviniai:
• susisteminti ir pagilinti žinias, įgytas klausant planavimo disciplinos teorinį kursą;
• išmokyti šias žinias taikyti, sprendžiant praktinius klausimus ir grindžiant priimtus sprendimus;
• ugdyti ekonominių apskaičiavimų įgūdžius;
• išmokyti naudotis atitinkama informacine medžiaga.
1.2. Kursinio darbo sudėtis.
Planavimo kursiniame darbe studentas privalo:
• atlikti pagrindinių įmonės veiklos metinio plano skyrių apskaičiavimus;
• apibendrinti ir įvertinti gautus rezultatus;
• numatyti (suplanuoti) technines-organizacines priemones, kurios leistų pagerinti įmonės veiklos rezultatus, ir įvertinti šių priemonių įtaką;
• apskaičiuoti planinius įmonės veiklos rezultatus.
1.3. Kursinio darbo užduotis (1 priedas).
Visi kursinio darbo apskaičiavimai atliekami įmonėje, kurios gaminami gaminiai (prekės) pažymėti raidėmis (A, B, C, …..R). Atliekant kursinį darbą, kiekvienas studentas:
• taria, kad įmonė gamina tris gaminius (raidės nurodytos individualios užduoties variante);
• visiems apskaičiavimams atlikti naudojasi pradiniais duomenimis (2 priedas), kuriuos pasirenka pagal skaičių, nurodytą individualioje užduotyje. Pvz., studento kursinio darbo individuali užduotis yra 1 ABC: tai reiškia, kad įmonė gamina A, B ir C gaminius Todėl pradinius duomenis, reikalingus šių gaminių gamybos apimties ir išteklių poreikiui apskaičiuoti, studentas įmonės aprašyme suras pagal raides A,B, C; kitiems darbo apskaičiavimams atlikti naudos 1 varianto duomenis.
1.4. Kursinio darbo apiforminimas.
Kursinis darbas turi būti apiformintas pagal universiteto studentų darbų apiforminimo reikalavimus Visi apskaičiavimai atliekami lentelėse, kurių pavadinimai ir pavyzdžiai pateikiami šiuose metodiniuose nurodymuose. Po kiekviena lentele studentas nurodo apskaičiavimo nuoseklumą (formulę), panaudotus duomenis ir jų šaltinius. Atlikto ir pateikto darbo aiškinamajame rašte negalima palikti metodinių nurodymų teksto.
Darbą rekomenduojama susegti tokia tvarka:
1.Viršelis. 2.Užduotis. 3. Įmonės veiklos rodiklių ir plano apskaičiavimas pagal užduotyje nurodytą seką. 4.Literatūros sąrašas.
2. NURODYMAI ATSKIROMS DARBO DALIMS ATLIKTI
2.1. ĮMONĖS EKONOMINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS
2.1.1. Produkcijos gamybos programos apskaičiavimas
Produkcijos pardavimo planas parodo numatomą parduoti per planinį laikotarpį “j” gaminių skaičių ir jų vertę, t.y. pinigų sumą, kurią įmonė planuoja gauti, pardavus pagamintą produkciją (Bpardj). Ši suma vadinama pardavimo apimtimi ir apskaičiuojama, padauginus parduodamų “j” gaminių skaičių (Bpj) iš jų pardavimo kainos (Cj):
B pardj =
Bpj x Cj; Bpard = Bpardj . (2.1)
2.1 lentelė
Produkcijos pardavimo apimtis
Gaminiai Pardavimo apimtis, vnt. Kaina, Lt Pardavimo apimtis, tūkst.Lt
A 4500
B 7000
V 9000
Iš viso
Planuojamos gaminių pardavimo apimtys surašytos 1* duomenų lentelėje. Pabaigti skaičiuoti 2.1 lentelę galima bus tik apskaičiavus gaminių kainas (2.31 lentelė).
Produkcijos gamybos programa parodo numatomą pagaminti per planinį laikotarpį “j” gaminių skaičių (Bgj). Gamybos apimtis priklauso nuo produkcijos pardavimo plano ir prekių (gatavų gaminių) atsargų plano gatavos produkcijos sandėlyje. Prekių atsargos sandėlyje periodo pradžioje (PAprj) ir periodo pabaigoje (PApabj) pateiktos 1 lentelėje. Produkcijos gamybos apimtis apskaičiuojama 2.2 lentelėje pagal formulę:
Bgj = Bpj + PApabj – PAprj. (2.2)
B a =4500+850-0=5350 vnt
B b=7000+950-1500=6450 vnt
B v=9000+0-3000=6000 vnt
2.2 lentelė
Produkcijos gamybos apimtis
Rodikliai Gaminiai Iš viso
A B V
Pardavimo apimtis, vnt. 4500 7000 9000 20500
Prekių atsargos periodo pabaigoje,vnt. 850 950 0
Prekių atsargos periodo pradžioje,vnt. 0 1500 3000
Gamybos apimtis (programa), vnt. 5350 6450 6000 17800
Gaminio kaina, Lt
Pagaminta produkcija, tūkst.Lt
Pagamintos produkcijos vertė (Bpag) apskaičiuojama, kai žinomos gaminių kainos (2.31 lentelė), pagal šias formules:
Bpagj = Bgnj x Cj; Bpag = Bpagj. (2.3)
Kai žinoma gamybos programa, toliau galima skaičiuoti žaliavų, medžiagų, energijos, darbo ir kitų išteklių poreikį, reikalingą planuojamai gamybos apimčiai įvykdyti.
2.1.2. Materialinių ir energetinių išteklių poreikio ir išlaidų nustatymas
Planuojant gamybos aprūpinimą žaliavomis ir pagrindinėmis medžiagomis, pirmiausia apskaičiuojamas šių medžiagų kiekis, reikalingas gamybos programai įvykdyti. Po to, įvertinus medžiagų atsargų lygį sandėlyje, nustatomas reikalingas nupirkti medžiagų kiekis.
Duomenys šiems apskaičiavimams atlikti parodyti 2 ir 3 duomenų lentelėje: tai pagrindinių medžiagų nomenklatūra (Mi), jų kainos (Cmi) , sunaudojimo normos (Hmij) – medžiagos kiekis, reikalingas gaminio vienetui pagaminti ; medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje (MApri) ir pabaigoje (MApabi). Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų apskaičiavimas atliekamas 2.3 lentelėje.
Kiekvienos i-osios medžiagos poreikis produkcijos gamybai apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Bmij = Bgnj x Hmij; Bmi = Bmij; (2.4 ir 2.5)
čia: Bmij – i-osios medžiagos poreikis j gaminio gamybai, nat.vnt.;
Bgnj – j-ojo gaminio gamybos apimtis, vnt;
Bmi – bendras i-osios medžiagos poreikis visai gamybos apimčiai nat.vnt.
B ma=5350*(2+0.4+4.6)=37450
B mb=6450*(3+0.9+0.7)=29670
B mv=6000*(2.8+1.7+6.4)=65400
Išlaidos pagrindinėms medžiagoms (medžiagų kaštai) apskaičiuojamos, padauginus medžiagų kiekį (Bmi) iš jų kainos (Cmi):
Ki = Bmi x Cmi; MKij = Bmij x Cmi; MKj = MKij; (2.6)
čia: MKi – išlaidos i-tajai medžiagai, Lt;
MKij – i-tosios medžiagos kaštai j gaminio gamybai, Lt;
MKj – j gaminio medžiagų kaštai, Lt.
Ka=(2*10)+(0.4*2.5)+(4.6*5)=44 lt
Kb=(3*7)+(0.9*4.4)+(0.7*3.8)=27.62
Kv=(2.8*10)+(1.7*2.5)+(6.4*1.5)=41.85
2.3 lentelė
Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų apskaičiavimas
Medžiagos Gamybos apimtis, vnt. Medžiagų sunaudojimo norma gaminiui,kg Medžiagos kaina,
Lt/kg Medžiagos poreikis, t Medžiagų kaštai
Iš viso, tūkst.Lt Gaminio, Lt
A Gaminys 5350
112 2.0 10.00 10.700 107.000 20.00
116 0.4 2.50 2.140 5.350 1.00
120 4.6 5.00 24.610 123.050 23.00
Viso 37.450 235.4 44.00
B Gaminys 6450
111 3.0 7.00 19.350 135.450 21.00
117 0.9 4.40 5.805 25.542 3.96
119 0.7 3.80 4.515 17.157 2.66
Viso 29.670 178.149 27.62
V Gaminys 6000
112 2.8 10.00 16.800 168.000 28.00
114 1.7 2.50 10.200 25.500 4.25
120 6.4 1.50 38.400 57.600 9.60
Viso 65.400 251.100 41.85
Iš viso medžiagų 132.520
Kadangi ta pati medžiaga gali būti naudojama kelių gaminių gamyboje, tai bendram kiekvienos medžiagos poreikiui apskaičiuoti sudaroma medžiagų poreikio suvestinė, į kurią surašomi duomenys iš 2.3 lentelės. 2.4 lentelė
Medžiagų poreikio suvestinė
Gaminiai Medžiagų poreikis, t
111 112 114 116 117 119 120
A 10.700 2.140 24.610
B 19.350 5.805 4.515
V 16.800 10.200 38.400
Iš viso 19.350 27.500 12.340 24.610 5.805 4.515 38.400
Kada apskaičiuojama, kiek ir kokių medžiagų reikės gamybos programai įvykdyti, aprūpinimo tarnyba įvertina turimas medžiagų atsargas sandėlyje periodo pradžioje (MApri) ir numatomas atsargas periodo pabaigoje (MApabi) ir nustato, kokį kiekį medžiagų reikės nupirkti (Bmpi). Vėliau sudaromas medžiagų tiekimo planas:
Bmpi = Bmi + MApabi – MApri.
B111=19350+1000-0=20350 kg
B112=27500+4000-2000=29500 kg
B114=12340+0-2800=9540 kg
B116=24610+2000-4000=22610 kg
B117=5805+2000-4000=3805
kg
B119=4515+0-7000=-2485 kg (neperku,nes perteklius)
B120=38400+6000-3800=40600 kg (2.7)
Medžiagų atsargų lygį įvertiname 2.5 lentelėje, o reikalingą nupirkti medžiagų kiekį galima apskaičiuoti 2.6 lentelėje, naudojantis 2 ir 2.4 lentelės duomenimis. Numatant medžiagų atsargas, reikia įvertinti tik medžiagas, naudojamas nurodytų užduotyje trijų gaminių gamyboje.
2.5 lentelė
Medžiagų atsargos
Medžiagos Kaina Lt/kg Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje
Dydis, t Vertė, tūkst.Lt Dydis, t Vertė,tūkst.Lt
111 7.00 0 0.00 1.000 7.000
112 10.00 2.000 20.000 4.000 40.000
114 2.50 2.800 7.000 0 0
116 5.00 5.400 27.000 5.400 27.000
117 4.40 4.000 17.600 2.000 8.800
119 3.80 7.000 26.600 0 0
120 1.50 3.800 5.700 6.000 9.000
Viso 103.900 91.800
2.6 lentelė
Pagrindinių medžiagų pirkimo planas
Rodikliai Medžiagos Iš viso
111 112 114 116 117 119 120
Medžiagų poreikis gamybos programai vykdyti, t 19.350 27.500
Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pabaigoje, t
Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje, t
Reikalingas nupirkti medžiagų kiekis, t
Medžiagų kaina, Lt/kg
Išlaidos medžiagoms, tūkst.Lt.
Įmonėms reikia įvairių rūšių energijos (elektros, šiluminės energijos, šalčio, vandens ir kt.). Energija įmonėje naudojama įvairiems reikalams: technologijai, įrengimų variklių varymui (jėgai), apšvietimui, apšildymui ir t.t Įmonės aprūpinimas energija planuojamas ir organizuojamas pagal atskiras jos rūšis. Energijos poreikis gali būti nustatomas įvairiais būdais. Šiame darbe elektros, šiluminės energijos ir vandens poreikis apskaičiuojamas tiesioginiu apskaičiavimo metodu (energija technologijai, apšildymui, apšvietimui) ir įvertinus faktiškai sunaudojamą jos kiekį buitiniams reikalams.
Tariama, kad:
• šiluminė energija įmonėje naudojama technologijoje, patalpoms apšildyti ir buitiniams tikslams;
• elektros energija – varikliams varyti ir apšvietimui;
• vanduo – technologiniams ir buitiniams tikslams.
Šiluminės energijos poreikis technologijai apskaičiuojamas, remiantis 5 lentelėje pateiktomis šiluminės energijos sunaudojimo normomis (Gkal/gaminiui), šiluminės energijos kaina (4*lentelė) ir produkcijos gamybos planu. Skaičiavimas atliekamas 2.7 lentelėje.
2.7 lentelė
Šiluminės energijos technologijai poreikio ir išlaidų apskaičiavimas
Gaminiai Gamybos apimtis, vnt. Energijos sunaudojimo norma, Gkal/vnt. Energijos kaina, Lt/Gkal Energijos poreikis, Gkal Energijos kaštai, tūkst.Lt
A
B
C
Iš viso
Šiluminės energijos poreikis apšildymui ir buitiniams reikalams apskaičiuojamas atskirai įmonės administracijai ir gamybiniams cechams, remiantis 6* lentelėje nurodytu faktiniu energijos sunaudojimu. Įmonės gamybinių cechų ir įmonės administracijos plotas pateiktas 9* lentelėje.
Šiluminės energijos poreikis ir apšildymo bei buitinių reikalų išlaidos apskaičiuojamas 2.8 lentelėje.
2.8 lentelė
Šiluminės energijos poreikio ir apšildymo bei buitinių reikalų išlaidų apskaičiavimas
Rodikliai Reikšmė
Šildymo sezono trukmė, mėn.
Šilumos sunaudojimo norma per mėnesį 1m2 apšildyti,Gkal
Šiluminės energijos kaina, Lt/Gkal
Gamybiniai cechai:
Gamybinis plotas, m2
Šiluminės energijos poreikis per metus, Gkal:
Apšildymui
Buitiniams reikalams
Išlaidos šiluminei energijai, tūkst. Lt:
Apšildymui
Buitiniams reikalams
Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai:
Plotas,m2
Šiluminės energijos poreikis, Gkal:
Apšildymui
Buitiniams reikalams
Išlaidos šiluminei energijai, tūkst.Lt:
Apšildymui
Buitiniams reikalams
2.9 lentelė
Šiluminės energijos poreikis ir išlaidos Paskirtis Poreikis, Gkal Išlaidos, tūkst.Lt
Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso
Technologijai
Apšildymui
Buičiai
Iš viso Analogiškai apskaičiuojamas ir vandens poreikis bei išlaidos. Įmonėje vanduo naudojamas technologijai ir buitiniams reikalams. Jo poreikis ir išlaidos apskaičiuojamos atskirai gamybiniams cechams ir įmonės administracijai . Apskaičiavimui reikalingi duomenys surašyti 4*, 5* ir 6* lentelėse. Apskaičiavimas atliekamas 2.10 ir 2.11.lentelėje.
2.10 lentelė
Vandens poreikio technologijai ir išlaidų apskaičiavimas
Gaminiai Gamybos apimtis, vnt. Vandens sunaudojimo norma m3/vnt. Vandens kaina, Lt/ m3 Vandens poreikis, m3 Vandens kaštai, tūkst.Lt
A
B
C
Iš viso
2.11 lentelė
Vandens poreikis ir išlaidos buitiniams reikalams
Rodikliai Reikšmė
Vandens tarifas, Lt/m3
Gamybiniai cechai:
Vandens poreikis, m3
Išlaidos vandeniui, tūkst.Lt
Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai:
Vandens poreikis,m3
Išlaidos vandeniui,
lentelė
Vandens poreikis ir išlaidos Paskirtis Poreikis, m3 Išlaidos, tūkst.Lt
Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso
Technologijai
Buičiai
Iš viso Elektros energija įmonėje naudojama įrengimų varikliams varyti (Wjėgai) ir apšvietimui (Wapšv). Elektros energijos poreikis jėgai priklauso nuo įrengimų variklių bendro galingumo (Pa) ir jų efektyvaus darbo laiko (T ef.įr), todėl elektros energijos poreikis jėgai šiame darbe apskaičiuojamas tik gamybiniams cechams.
Pradiniai duomenys šiems rodikliams apskaičiuoti pateikti 7 lentelėje.
Tefįr = ndd x Tpam x kpam x kįr ; (2.8)
čia: T ef.įr. – efektyvus įrengimų darbo laikas,h;
ndd – darbo dienų skaičius;
Tpam – pamainos trukmė,h ;
kpam – pamainų skaičius;
kįr – įrengimų panaudojimo koeficientas, kuris įvertina įrengimų planines prastovas, susijusias su jų remonto ir priežiūros darbais ir apskaičiuojamas pagal šią formulę:
kįr = 1–a/100 ; (2.9)
čia: a – įrengimų planinės prastovos,% ;
Wjėgai = Pa x kg x T ef.įr. ; (2.10)
čia: Wjėgai – elektros energijos poreikis varikliams varyti, kWh;
kg – variklių galingumo panaudojimo koeficientas.
Elektros energijos poreikis apšvietimui apskaičiuojamas atskirai gamybiniams cechams ir įmonės administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės padaliniams. Jis priklauso nuo apšviečiamo ploto (Q), šviestuvų galingumo normos 1m2 ploto apšviesti (Hapšv) ir apšvietimo laiko (Tapšv):
Wapšv = Q x Hapšv x T apšv. (2.11)
Apšvietimo laikas, šviestuvų galingumo norma, elektros energijos tarifas parodytas 4* lentelėje. Nepamirština, kad įmonės administracija dirba 1 pamaina.
Elektros energijos poreikis ir išlaidos apskaičiuojamos 2.13 lentelėje.
2.13 lentelė
Elektros energijos poreikio ir išlaidų apskaičiavimas
Rodikliai Reikšmė
Šviestuvų galingumo norma, W/m2
Elektros energijos tarifas, Lt/1kWh
Gamybiniai cechai:
Įrengimų variklių bendras galingumas, kW
Variklių galingumo panaudojimo koeficientas
Įrengimų metinis efektyvus darbo laikas,h
Elektros energijos poreikis jėgai, kWh
Išlaidos už elektros energiją jėgai, tūkst.Lt
Gamybinis plotas, m2
Apšvietimo laikas, h
Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh
Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst.Lt
Įmonės administracija
Patalpų plotas,m2
Apšvietimo laikas, h
Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh
Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst.Lt
2.14 lentelė
Elektros energijos poreikis ir išlaidos
Poreikis, kWh Išlaidos, tūkst.Lt
Paskirtis Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso
Varikliams varyti
Apšvietimui
Iš viso Kaip matome, energija naudojama visuose įmonės padaliniuose įvairiems tikslams. Apskaičiuojant gamybos išlaidas, energijos išlaidos įtraukiamos į skirtingas išlaidų sąmatas. Todėl 2.15 lentelėje energijos išlaidos, apskaičiuotas 2.9, 2.12 ir 2.14 lentelėse, sugrupuojamos pagal atitinkamas išlaidų rūšis: gamybos tiesiogines ir netiesiogines išlaidas bei veiklos sąnaudas.
2.15 lentelė
Energijos išlaidų paskirstymas, tūkst.Lt
Išlaidų rūšys
Energijos rūšys
Tiesioginės gamybos Netiesioginės gamybos Veiklos Iš viso
Elektros energija
Šiluminė energija
Vanduo
Iš viso
Pastaba:
• atskiras energijos išlaidų sumas įrašome (priskiriame) kuriai tai išlaidų rūšiai tik vieną kartą;
• tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos išlaidos susijusios su technologiniu procesu; gamybinėms netiesioginėms išlaidoms – su gamybinių cechų išlaikymu; veiklos sąnaudoms – su bendru įmonės valdymu ir administracijos išlaikymu.
2.1.3.Personalo poreikio ir darbo kaštų apskaičiavimas
Sudarant įmonės personalo planą, yra planuojamas darbo našumo lygis, darbuotojų skaičius, jų darbo užmokestis.
Darbo našumas (metinis išdirbis) yra darbo efektyvumo (rezultatyvumo) vertinis rodiklis. Jis rodo, už kokią sumą produkcijos per metus pagamino vienas įmonės darbuotojas (DNper) arba darbininkas (DNdarb), ir apskaičiuojamas, dalijant metinę pagamintos produkcijos apimtį (Bpag) iš darbuotojų ar darbininkų skaičiaus (nper arba ndarb):
DNdarb = Bpag/ndarb . (2.12)