Planavimo darbas referatas
5 (100%) 1 vote

Planavimo darbas referatas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

VADYBOS KATEDRA

Audronė Apalainienė, Lucija Jasūdienė

ĮMONĖS VEIKLOS PLANAVIMAS

Kursinio darbo metodiniai nurodymai

Kaunas Technologija 2006

TURINYS

ĮVADAS 4

1.BENDRI KLAUSIMAI 5

2.NURODYMAI ATSKIROMS DARBO DALIMS ATLIKTI 6

2.1.ĮMONĖS EKONOMINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS 6

2.1.1.Produkcijos gamybos programos apskaičiavimas 6

2.1.2.Materialinių ir energetinių išteklių poreikio ir išlaidų nustatymas 7

2.1.3.Personalo poreikio ir darbo kaštų apskaičiavimas 14

2.1.4.Parduodamos produkcijos gamybos kaštų apskaičiavimas 18

2.1.5.Veiklos sąnaudų apskaičiavimas 23

2.1.6.Įmonės pajamų ir pelno apskaičiavimas 24

2.1.7.Pinigų srautų nustatymas 25

2.1.8.Balanso sudarymas 29

2.2. ĮMONĖS VEIKLOS RODIKLIŲ ANALIZĖ 30

2.2.1. Produkcijos asortimento ir gamybos kaštų struktūros analizė 30

2.2.2. Lūžio taško apskaičiavimas ir analizė………………………………………32

2.2.3. Padengimo sumos apskaičiavimas ir analizė 33

2.3.ĮMONĖS METINIO PLANO SUDARYMAS 35

2.3.1. Organizacinių – techninių priemonių planas……………………………..36

2.3.2. Pastovių planinių išlaidų apskaičiavimas………………………………….36

2.3.3. Produkcijos asortimento planas………………………………………………40

2.3.4. Išteklių sąnaudų normos ir normatyvai…………………………………….40

2.3.5. Įmonės gamybinio pajėgumo panaudojimo planas…………………….41

2.3.6. Produkcijos pardavimo ir gamybos planas………………………………42

2.3.7. Aprūpinimo pagrindinėmis medžiagomis planas ………………..45

2.3.8. Personalo ir darbo užmokesčio planas…………………………………….45

2.3.9. Gamybos kaštų planas 47

2.3.10. Įmonės finansinis planas 51

2.4.IŠVADOS 55

LITERATŪRA 56

ĮVADAS

Įmonės veiklos planavimo kursinio darbo tikslas – susisteminti ir pagilinti studentų žinias, išvystyti sugebėjimą sukauptą teorinę ir praktinę patirtį taikyti įmonės veiklos planavimui.

Šiais metodiniais nurodymais gali naudotis KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto bei inžinerinių fakultetų studentai.

Metodiniuose nurodymuose kiekvienam klausimui pateikiamos metodinės rekomendacijos, formulės, dalis normatyvų, kuriais vadovaujantis galima apskaičiuoti konkrečius rodiklius. Manoma, jog šie metodiniai nurodymai padės studentams savarankiškai atlikti kursinį darbą.

1.BENDRI KLAUSIMAI

1.1. Kursinio darbo tikslas ir uždaviniai:

• susisteminti ir pagilinti žinias, įgytas klausant planavimo disciplinos teorinį kursą;

• išmokyti šias žinias taikyti, sprendžiant praktinius klausimus ir grindžiant priimtus sprendimus;

• ugdyti ekonominių apskaičiavimų įgūdžius;

• išmokyti naudotis atitinkama informacine medžiaga.

1.2. Kursinio darbo sudėtis.

Planavimo kursiniame darbe studentas privalo:

• atlikti pagrindinių įmonės veiklos metinio plano skyrių apskaičiavimus;

• apibendrinti ir įvertinti gautus rezultatus;

• numatyti (suplanuoti) technines-organizacines priemones, kurios leistų pagerinti įmonės veiklos rezultatus, ir įvertinti šių priemonių įtaką;

• apskaičiuoti planinius įmonės veiklos rezultatus.

1.3. Kursinio darbo užduotis (1 priedas).

Visi kursinio darbo apskaičiavimai atliekami įmonėje, kurios gaminami gaminiai (prekės) pažymėti raidėmis (A, B, C, …..R). Atliekant kursinį darbą, kiekvienas studentas:

• taria, kad įmonė gamina tris gaminius (raidės nurodytos individualios užduoties variante);

• visiems apskaičiavimams atlikti naudojasi pradiniais duomenimis (2 priedas), kuriuos pasirenka pagal skaičių, nurodytą individualioje užduotyje. Pvz., studento kursinio darbo individuali užduotis yra 1 ABC: tai reiškia, kad įmonė gamina A, B ir C gaminius Todėl pradinius duomenis, reikalingus šių gaminių gamybos apimties ir išteklių poreikiui apskaičiuoti, studentas įmonės aprašyme suras pagal raides A,B, C; kitiems darbo apskaičiavimams atlikti naudos 1 varianto duomenis.

1.4. Kursinio darbo apiforminimas.

Kursinis darbas turi būti apiformintas pagal universiteto studentų darbų apiforminimo reikalavimus Visi apskaičiavimai atliekami lentelėse, kurių pavadinimai ir pavyzdžiai pateikiami šiuose metodiniuose nurodymuose. Po kiekviena lentele studentas nurodo apskaičiavimo nuoseklumą (formulę), panaudotus duomenis ir jų šaltinius. Atlikto ir pateikto darbo aiškinamajame rašte negalima palikti metodinių nurodymų teksto.

Darbą rekomenduojama susegti tokia tvarka:

1.Viršelis. 2.Užduotis. 3. Įmonės veiklos rodiklių ir plano apskaičiavimas pagal užduotyje nurodytą seką. 4.Literatūros sąrašas.

2. NURODYMAI ATSKIROMS DARBO DALIMS ATLIKTI

2.1. ĮMONĖS EKONOMINIŲ RODIKLIŲ APSKAIČIAVIMAS

2.1.1. Produkcijos gamybos programos apskaičiavimas

Produkcijos pardavimo planas parodo numatomą parduoti per planinį laikotarpį “j” gaminių skaičių ir jų vertę, t.y. pinigų sumą, kurią įmonė planuoja gauti, pardavus pagamintą produkciją (Bpardj). Ši suma vadinama pardavimo apimtimi ir apskaičiuojama, padauginus parduodamų “j” gaminių skaičių (Bpj) iš jų pardavimo kainos (Cj):

B pardj =
Bpj x Cj; Bpard =  Bpardj . (2.1)

2.1 lentelė

Produkcijos pardavimo apimtis

Gaminiai Pardavimo apimtis, vnt. Kaina, Lt Pardavimo apimtis, tūkst.Lt

A 4500

B 7000

V 9000

Iš viso

Planuojamos gaminių pardavimo apimtys surašytos 1* duomenų lentelėje. Pabaigti skaičiuoti 2.1 lentelę galima bus tik apskaičiavus gaminių kainas (2.31 lentelė).

Produkcijos gamybos programa parodo numatomą pagaminti per planinį laikotarpį “j” gaminių skaičių (Bgj). Gamybos apimtis priklauso nuo produkcijos pardavimo plano ir prekių (gatavų gaminių) atsargų plano gatavos produkcijos sandėlyje. Prekių atsargos sandėlyje periodo pradžioje (PAprj) ir periodo pabaigoje (PApabj) pateiktos 1 lentelėje. Produkcijos gamybos apimtis apskaičiuojama 2.2 lentelėje pagal formulę:

Bgj = Bpj + PApabj – PAprj. (2.2)

B a =4500+850-0=5350 vnt

B b=7000+950-1500=6450 vnt

B v=9000+0-3000=6000 vnt

2.2 lentelė

Produkcijos gamybos apimtis

Rodikliai Gaminiai Iš viso

A B V

Pardavimo apimtis, vnt. 4500 7000 9000 20500

Prekių atsargos periodo pabaigoje,vnt. 850 950 0

Prekių atsargos periodo pradžioje,vnt. 0 1500 3000

Gamybos apimtis (programa), vnt. 5350 6450 6000 17800

Gaminio kaina, Lt

Pagaminta produkcija, tūkst.Lt

Pagamintos produkcijos vertė (Bpag) apskaičiuojama, kai žinomos gaminių kainos (2.31 lentelė), pagal šias formules:

Bpagj = Bgnj x Cj; Bpag =  Bpagj. (2.3)

Kai žinoma gamybos programa, toliau galima skaičiuoti žaliavų, medžiagų, energijos, darbo ir kitų išteklių poreikį, reikalingą planuojamai gamybos apimčiai įvykdyti.

2.1.2. Materialinių ir energetinių išteklių poreikio ir išlaidų nustatymas

Planuojant gamybos aprūpinimą žaliavomis ir pagrindinėmis medžiagomis, pirmiausia apskaičiuojamas šių medžiagų kiekis, reikalingas gamybos programai įvykdyti. Po to, įvertinus medžiagų atsargų lygį sandėlyje, nustatomas reikalingas nupirkti medžiagų kiekis.

Duomenys šiems apskaičiavimams atlikti parodyti 2 ir 3  duomenų lentelėje: tai pagrindinių medžiagų nomenklatūra (Mi), jų kainos (Cmi) , sunaudojimo normos (Hmij) – medžiagos kiekis, reikalingas gaminio vienetui pagaminti ; medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje (MApri) ir pabaigoje (MApabi). Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų apskaičiavimas atliekamas 2.3 lentelėje.

Kiekvienos i-osios medžiagos poreikis produkcijos gamybai apskaičiuojamas pagal šią formulę:

Bmij = Bgnj x Hmij; Bmi =  Bmij; (2.4 ir 2.5)

čia: Bmij – i-osios medžiagos poreikis j gaminio gamybai, nat.vnt.;

Bgnj – j-ojo gaminio gamybos apimtis, vnt;

Bmi – bendras i-osios medžiagos poreikis visai gamybos apimčiai nat.vnt.

B ma=5350*(2+0.4+4.6)=37450

B mb=6450*(3+0.9+0.7)=29670

B mv=6000*(2.8+1.7+6.4)=65400

Išlaidos pagrindinėms medžiagoms (medžiagų kaštai) apskaičiuojamos, padauginus medžiagų kiekį (Bmi) iš jų kainos (Cmi):

Ki = Bmi x Cmi; MKij = Bmij x Cmi; MKj =  MKij; (2.6)

čia: MKi – išlaidos i-tajai medžiagai, Lt;

MKij – i-tosios medžiagos kaštai j gaminio gamybai, Lt;

MKj – j gaminio medžiagų kaštai, Lt.

Ka=(2*10)+(0.4*2.5)+(4.6*5)=44 lt

Kb=(3*7)+(0.9*4.4)+(0.7*3.8)=27.62

Kv=(2.8*10)+(1.7*2.5)+(6.4*1.5)=41.85

2.3 lentelė

Pagrindinių medžiagų poreikio ir išlaidų apskaičiavimas

Medžiagos Gamybos apimtis, vnt. Medžiagų sunaudojimo norma gaminiui,kg Medžiagos kaina,

Lt/kg Medžiagos poreikis, t Medžiagų kaštai

Iš viso, tūkst.Lt Gaminio, Lt

A Gaminys 5350

112 2.0 10.00 10.700 107.000 20.00

116 0.4 2.50 2.140 5.350 1.00

120 4.6 5.00 24.610 123.050 23.00

Viso 37.450 235.4 44.00

B Gaminys 6450

111 3.0 7.00 19.350 135.450 21.00

117 0.9 4.40 5.805 25.542 3.96

119 0.7 3.80 4.515 17.157 2.66

Viso 29.670 178.149 27.62

V Gaminys 6000

112 2.8 10.00 16.800 168.000 28.00

114 1.7 2.50 10.200 25.500 4.25

120 6.4 1.50 38.400 57.600 9.60

Viso 65.400 251.100 41.85

Iš viso medžiagų 132.520

Kadangi ta pati medžiaga gali būti naudojama kelių gaminių gamyboje, tai bendram kiekvienos medžiagos poreikiui apskaičiuoti sudaroma medžiagų poreikio suvestinė, į kurią surašomi duomenys iš 2.3 lentelės. 2.4 lentelė

Medžiagų poreikio suvestinė

Gaminiai Medžiagų poreikis, t

111 112 114 116 117 119 120

A 10.700 2.140 24.610

B 19.350 5.805 4.515

V 16.800 10.200 38.400

Iš viso 19.350 27.500 12.340 24.610 5.805 4.515 38.400

Kada apskaičiuojama, kiek ir kokių medžiagų reikės gamybos programai įvykdyti, aprūpinimo tarnyba įvertina turimas medžiagų atsargas sandėlyje periodo pradžioje (MApri) ir numatomas atsargas periodo pabaigoje (MApabi) ir nustato, kokį kiekį medžiagų reikės nupirkti (Bmpi). Vėliau sudaromas medžiagų tiekimo planas:

Bmpi = Bmi + MApabi – MApri.

B111=19350+1000-0=20350 kg

B112=27500+4000-2000=29500 kg

B114=12340+0-2800=9540 kg

B116=24610+2000-4000=22610 kg

B117=5805+2000-4000=3805
kg

B119=4515+0-7000=-2485 kg (neperku,nes perteklius)

B120=38400+6000-3800=40600 kg (2.7)

Medžiagų atsargų lygį įvertiname 2.5 lentelėje, o reikalingą nupirkti medžiagų kiekį galima apskaičiuoti 2.6 lentelėje, naudojantis 2 ir 2.4 lentelės duomenimis. Numatant medžiagų atsargas, reikia įvertinti tik medžiagas, naudojamas nurodytų užduotyje trijų gaminių gamyboje.

2.5 lentelė

Medžiagų atsargos

Medžiagos Kaina Lt/kg Atsargos periodo pradžioje Atsargos periodo pabaigoje

Dydis, t Vertė, tūkst.Lt Dydis, t Vertė,tūkst.Lt

111 7.00 0 0.00 1.000 7.000

112 10.00 2.000 20.000 4.000 40.000

114 2.50 2.800 7.000 0 0

116 5.00 5.400 27.000 5.400 27.000

117 4.40 4.000 17.600 2.000 8.800

119 3.80 7.000 26.600 0 0

120 1.50 3.800 5.700 6.000 9.000

Viso 103.900 91.800

2.6 lentelė

Pagrindinių medžiagų pirkimo planas

Rodikliai Medžiagos Iš viso

111 112 114 116 117 119 120

Medžiagų poreikis gamybos programai vykdyti, t 19.350 27.500

Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pabaigoje, t

Medžiagų atsargos sandėlyje periodo pradžioje, t

Reikalingas nupirkti medžiagų kiekis, t

Medžiagų kaina, Lt/kg

Išlaidos medžiagoms, tūkst.Lt.

Įmonėms reikia įvairių rūšių energijos (elektros, šiluminės energijos, šalčio, vandens ir kt.). Energija įmonėje naudojama įvairiems reikalams: technologijai, įrengimų variklių varymui (jėgai), apšvietimui, apšildymui ir t.t Įmonės aprūpinimas energija planuojamas ir organizuojamas pagal atskiras jos rūšis. Energijos poreikis gali būti nustatomas įvairiais būdais. Šiame darbe elektros, šiluminės energijos ir vandens poreikis apskaičiuojamas tiesioginiu apskaičiavimo metodu (energija technologijai, apšildymui, apšvietimui) ir įvertinus faktiškai sunaudojamą jos kiekį buitiniams reikalams.

Tariama, kad:

• šiluminė energija įmonėje naudojama technologijoje, patalpoms apšildyti ir buitiniams tikslams;

• elektros energija – varikliams varyti ir apšvietimui;

• vanduo – technologiniams ir buitiniams tikslams.

Šiluminės energijos poreikis technologijai apskaičiuojamas, remiantis 5 lentelėje pateiktomis šiluminės energijos sunaudojimo normomis (Gkal/gaminiui), šiluminės energijos kaina (4*lentelė) ir produkcijos gamybos planu. Skaičiavimas atliekamas 2.7 lentelėje.

2.7 lentelė

Šiluminės energijos technologijai poreikio ir išlaidų apskaičiavimas

Gaminiai Gamybos apimtis, vnt. Energijos sunaudojimo norma, Gkal/vnt. Energijos kaina, Lt/Gkal Energijos poreikis, Gkal Energijos kaštai, tūkst.Lt

A

B

C

Iš viso

Šiluminės energijos poreikis apšildymui ir buitiniams reikalams apskaičiuojamas atskirai įmonės administracijai ir gamybiniams cechams, remiantis 6* lentelėje nurodytu faktiniu energijos sunaudojimu. Įmonės gamybinių cechų ir įmonės administracijos plotas pateiktas 9* lentelėje.

Šiluminės energijos poreikis ir apšildymo bei buitinių reikalų išlaidos apskaičiuojamas 2.8 lentelėje.

2.8 lentelė

Šiluminės energijos poreikio ir apšildymo bei buitinių reikalų išlaidų apskaičiavimas

Rodikliai Reikšmė

Šildymo sezono trukmė, mėn.

Šilumos sunaudojimo norma per mėnesį 1m2 apšildyti,Gkal

Šiluminės energijos kaina, Lt/Gkal

Gamybiniai cechai:

Gamybinis plotas, m2

Šiluminės energijos poreikis per metus, Gkal:

Apšildymui

Buitiniams reikalams

Išlaidos šiluminei energijai, tūkst. Lt:

Apšildymui

Buitiniams reikalams

Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai:

Plotas,m2

Šiluminės energijos poreikis, Gkal:

Apšildymui

Buitiniams reikalams

Išlaidos šiluminei energijai, tūkst.Lt:

Apšildymui

Buitiniams reikalams

2.9 lentelė

Šiluminės energijos poreikis ir išlaidos Paskirtis Poreikis, Gkal Išlaidos, tūkst.Lt

Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso

Technologijai

Apšildymui

Buičiai

Iš viso Analogiškai apskaičiuojamas ir vandens poreikis bei išlaidos. Įmonėje vanduo naudojamas technologijai ir buitiniams reikalams. Jo poreikis ir išlaidos apskaičiuojamos atskirai gamybiniams cechams ir įmonės administracijai . Apskaičiavimui reikalingi duomenys surašyti 4*, 5* ir 6* lentelėse. Apskaičiavimas atliekamas 2.10 ir 2.11.lentelėje.

2.10 lentelė

Vandens poreikio technologijai ir išlaidų apskaičiavimas

Gaminiai Gamybos apimtis, vnt. Vandens sunaudojimo norma m3/vnt. Vandens kaina, Lt/ m3 Vandens poreikis, m3 Vandens kaštai, tūkst.Lt

A

B

C

Iš viso

2.11 lentelė

Vandens poreikis ir išlaidos buitiniams reikalams

Rodikliai Reikšmė

Vandens tarifas, Lt/m3

Gamybiniai cechai:

Vandens poreikis, m3

Išlaidos vandeniui, tūkst.Lt

Įmonės administracija ir kiti negamybiniai padaliniai:

Vandens poreikis,m3

Išlaidos vandeniui,
lentelė

Vandens poreikis ir išlaidos Paskirtis Poreikis, m3 Išlaidos, tūkst.Lt

Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso

Technologijai

Buičiai

Iš viso Elektros energija įmonėje naudojama įrengimų varikliams varyti (Wjėgai) ir apšvietimui (Wapšv). Elektros energijos poreikis jėgai priklauso nuo įrengimų variklių bendro galingumo (Pa) ir jų efektyvaus darbo laiko (T ef.įr), todėl elektros energijos poreikis jėgai šiame darbe apskaičiuojamas tik gamybiniams cechams.

Pradiniai duomenys šiems rodikliams apskaičiuoti pateikti 7 lentelėje.

Tefįr = ndd x Tpam x kpam x kįr ; (2.8)

čia: T ef.įr. – efektyvus įrengimų darbo laikas,h;

ndd – darbo dienų skaičius;

Tpam – pamainos trukmė,h ;

kpam – pamainų skaičius;

kįr – įrengimų panaudojimo koeficientas, kuris įvertina įrengimų planines prastovas, susijusias su jų remonto ir priežiūros darbais ir apskaičiuojamas pagal šią formulę:

kįr = 1–a/100 ; (2.9)

čia: a – įrengimų planinės prastovos,% ;

Wjėgai = Pa x kg x T ef.įr. ; (2.10)

čia: Wjėgai – elektros energijos poreikis varikliams varyti, kWh;

kg – variklių galingumo panaudojimo koeficientas.

Elektros energijos poreikis apšvietimui apskaičiuojamas atskirai gamybiniams cechams ir įmonės administracijai bei kitiems negamybiniams įmonės padaliniams. Jis priklauso nuo apšviečiamo ploto (Q), šviestuvų galingumo normos 1m2 ploto apšviesti (Hapšv) ir apšvietimo laiko (Tapšv):

Wapšv = Q x Hapšv x T apšv. (2.11)

Apšvietimo laikas, šviestuvų galingumo norma, elektros energijos tarifas parodytas 4* lentelėje. Nepamirština, kad įmonės administracija dirba 1 pamaina.

Elektros energijos poreikis ir išlaidos apskaičiuojamos 2.13 lentelėje.

2.13 lentelė

Elektros energijos poreikio ir išlaidų apskaičiavimas

Rodikliai Reikšmė

Šviestuvų galingumo norma, W/m2

Elektros energijos tarifas, Lt/1kWh

Gamybiniai cechai:

Įrengimų variklių bendras galingumas, kW

Variklių galingumo panaudojimo koeficientas

Įrengimų metinis efektyvus darbo laikas,h

Elektros energijos poreikis jėgai, kWh

Išlaidos už elektros energiją jėgai, tūkst.Lt

Gamybinis plotas, m2

Apšvietimo laikas, h

Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh

Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst.Lt

Įmonės administracija

Patalpų plotas,m2

Apšvietimo laikas, h

Elektros energijos poreikis apšvietimui, kWh

Išlaidos už elektros energiją apšvietimui, tūkst.Lt

2.14 lentelė

Elektros energijos poreikis ir išlaidos

Poreikis, kWh Išlaidos, tūkst.Lt

Paskirtis Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso Gamy-biniai cechai Įmonės adminis-tracija Iš viso

Varikliams varyti

Apšvietimui

Iš viso Kaip matome, energija naudojama visuose įmonės padaliniuose įvairiems tikslams. Apskaičiuojant gamybos išlaidas, energijos išlaidos įtraukiamos į skirtingas išlaidų sąmatas. Todėl 2.15 lentelėje energijos išlaidos, apskaičiuotas 2.9, 2.12 ir 2.14 lentelėse, sugrupuojamos pagal atitinkamas išlaidų rūšis: gamybos tiesiogines ir netiesiogines išlaidas bei veiklos sąnaudas.

2.15 lentelė

Energijos išlaidų paskirstymas, tūkst.Lt

Išlaidų rūšys

Energijos rūšys

Tiesioginės gamybos Netiesioginės gamybos Veiklos Iš viso

Elektros energija

Šiluminė energija

Vanduo

Iš viso

Pastaba:

• atskiras energijos išlaidų sumas įrašome (priskiriame) kuriai tai išlaidų rūšiai tik vieną kartą;

• tiesioginėms gamybos išlaidoms priskiriamos išlaidos susijusios su technologiniu procesu; gamybinėms netiesioginėms išlaidoms – su gamybinių cechų išlaikymu; veiklos sąnaudoms – su bendru įmonės valdymu ir administracijos išlaikymu.

2.1.3.Personalo poreikio ir darbo kaštų apskaičiavimas

Sudarant įmonės personalo planą, yra planuojamas darbo našumo lygis, darbuotojų skaičius, jų darbo užmokestis.

Darbo našumas (metinis išdirbis) yra darbo efektyvumo (rezultatyvumo) vertinis rodiklis. Jis rodo, už kokią sumą produkcijos per metus pagamino vienas įmonės darbuotojas (DNper) arba darbininkas (DNdarb), ir apskaičiuojamas, dalijant metinę pagamintos produkcijos apimtį (Bpag) iš darbuotojų ar darbininkų skaičiaus (nper arba ndarb):

DNdarb = Bpag/ndarb . (2.12)

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2430 žodžiai iš 8061 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.