Planavimo proceso organizavimo budai
5 (100%) 1 vote

Planavimo proceso organizavimo budai

TURINYS

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS 4

ĮVADAS 5

1. PLANAVIMAS. KAS TAI? 6

1.1. Planavimo esmė 6

1.2. Planavimo funkcija 7

1.3. Planavimo žingsniai 7

2. STRATEGINIS PLANAVIMAS 11

2.1. Strateginio planavimo proceso stadijos 11

2.1.1. Analizės stadija 12

2.1.2. Veiklos stadija 12

IŠVADOS 15

NAUDOTA LITERATŪRA 16

SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS

Išorės veiksnių analizė – veiksnių, esančių organizacijos išorinėje aplinkoje ir jų galimo poveikio strategijos pasirinkimui, galimybėms bei sėkmei nustatymas, ištyrimas, apskaičiavimas ir įvertinimas.

Planavimas – būsimos veiklos sumanymas, glaudžiai susijęs su informacijos kaupimu, prognozavimu ir sprendimų priėmimu.

Planavimas – tai vadybos funkcija, nurodanti, ką daryti, kada daryti (tikslo nustatymas, veiklos programos sudarymas).

Strategija – tai sprendimų visuma, įvardijanti svarbiausius ateities tikslus, veiksmus ir priemones tiems tikslams pasiekti.

Strateginis planavimas – formalus procesas, kuriuo vadovai tiksliai apibrėžia savo planus raštu, analizuoja įvairių strategijų santykinius pranašumus ir susitinka aptarti veiklos, kuriai teikiama pirmenybė, kryptį. Problemos sprendimo procesas, reikalaujantis iš organizacijos numatyti įvykius ir nustatyti, kaip geriausiai panaudoti galimybes ir apsisaugoti nuo grėsmių. Priemonė, naudojama įmonei pritaikyti prie ateities aplinkos.

Vidaus veiksnių analizė – organizacijos vidinių pranašumų ir trūkumų įvertinimas. Ji apima turimų išteklių kiekio ir kokybės nustatymą.

ĮVADAS

Darbo tikslas: nustatyti planavimo proceso organizavimo būdus įmonėje.

Darbo uždaviniai: aprašyti planavimo esmę, išskirti planavimo funkcijas ir žingsnius, išanalizuoti strateginio planavimo procesą.

Planavimas yra viena verslo organizavimo ir valdymo funkcija. Nuo jo priklauso įmonės veiklos tikslai ir rezultatai.

Verslas yra tokia veikla, kurią sudaro produkcijos gamyba ar paslaugų teikimas ir jų pardavimas. Verslas – ne tik pagamintos produkcijos pardavimas, bet ir gamybos aprūpinimas įrengimais, žaliavų įsigijimas, darbuotojų samdymas, žemės ir pastatų pirkimas ar nuoma, draudimas ir kita ūkinė veikla. Verslininkas turi pasirinkti geriausią gamybinių, finansinių, žmogiškųjų ir visų kitų išteklių derinį, gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų kiekį ir organizuoti verslą rizikos sąlygomis. Ypač svarbu pasirinkti tokias išteklių rinkas ir pirkimo laiką bei mastą, kad gamybos kaštai būtų mažiausi, o uždirbamas pelnas kuo didžiausias. Verslo valdymas susideda iš šių tarpusavyje susijusių funkcijų:

 Planavimo, nes reikia numatyti būdus iškeltiems tikslams pasiekti;

 Apskaitos, nes nuolat reikia rinkti, sisteminti ir apibendrinti verslo valdymui ir planų įgyvendinimo kontrolei reikalingą informaciją;

 Analizės ir kontrolės, kurios leidžia numatyti tolesnes verslo plėtros tendencijas.

Šiame darbe bus aptariama pirmoji funkcija – planavimas.

1. PLANAVIMAS. KAS TAI?

1.1. Planavimo esmė

Planavimą galima įsivaizduoti kaip garvežį, traukiantį organizavimo, vadovavimo ir kontrolės traukinį. Planavimas – prioritetinė vadybos funkcija. Jis nėra vienkartinis veiksmas, kurio pradžia ir pabaiga aiški. Tai nenutrūkstamas procesas, atspindintis aplinkos pokyčius bei prisitaikymą prie jų.

Planavimas organizacijose – tai tikslų nustatymas ir priemonių tiems tikslams pasiekti parinkimas. Be plano vadovai nežinotų, kaip efektyviai organizuoti žmones ir tvarkyti išteklius. Jie net negalėtų aiškiai įsivaizduoti, ko reikia organizacijai. Be plano jie negalėtų su pasitikėjimu vadovauti ar tikėtis, kad kiti jais seks. Neturėdami kokybiško plano, vadovai turi labai mažai galimybių pasiekti tikslą ar žinoti, kada ir kur nuklydo nuo kelio. Kontrolė taptų beprasmė. Labai dažnai netinkami planai veikia visos organizacijos būklę. Plano poreikis padidėja, kai vadovui tenka reaguoti į aplinkos pokyčius. Aplinkos pastovumas yra didelė prabanga, todėl planavimas tapo būtina organizacijos vadovų veikla.

Vadovai, kurie nesugeba sudaryti organizacijos veiklą koordinuojančių planų, padidina visos organizacijos nesėkmės galimybes [5].

Planavimas prasideda valdymo sprendimų visose įmonės veiklos srityse priėmimu. Reikia planuoti medžiagų, žaliavų tiekimą, ekonominius ir finansinius rodiklius, išlaidas, pajamas, kapitalą, pelną, rentabilumą ir kt.

Planavimas, kaip viena svarbiausių verslo įmonės valdymo funkcijų, mobilizuoja įmonės darbuotojus siekti bendrų tikslų, koordinuoja tarpusavio ryšius. Parenka gamybos, valdymo organizacines struktūras, specialistus, atlieka kontrolės funkcijas. Darbo ir įmonės veiklos planavimu užsiima visų lygių darbuotojai – nuo įmonės vadovų specialistų iki eilinių darbuotojų – derindami bendrus veiksmus, įgyvendindami tikslus.

Planavimo efektyvumas vertinamas pagal tai, kaip įgyvendinami verslo įmonės tikslai. Pavyzdžiui, esant gaminamų prekių paklausai, būtina didinti gamybos apimtis, perskaičiuoti ir pakeisti įmonės veiklos planinius rodiklius, pakoreguoti tikslus. Todėl galima teigti, kad planavimas yra ne tik valdymo funkcija, bet ir veiklos efektyvumo garantas.

Kiekvienas planas turi savo ir kontrolės tikslą, kuris atspindi tam tikrą dalį bendro įmonės tikslo (bendro ir dalinio) [2].

1.2. Planavimo funkcija

Planavimas – tai
vadybos funkcija, nurodanti, ką daryti, kada daryti (tikslo nustatymas, veiklos programos sudarymas). Planavimas – būsimos veiklos sumanymas, glaudžiai susijęs su informacijos kaupimu, prognozavimu ir sprendimų priėmimu.

Sprendimų priėmimas – tai veiksmų konkrečiai problemai spręsti numatymas ir geriausio varianto parinkimas iš kelių galimų alternatyvų.

Kiekvieno tipo įmonė – tai sudėtinga atviro tipo sistema. Jos funkcionavimą sąlygoja daugybė ją sudarančių elementų, įvairių padalinių (gamybos, paslaugų, aptarnavimo, finansų, komercijos). Kad visa įmonė efektyviai veiktų, reikia koordinuoti visus elementus, sujungti veiksmus ir nukreipti juos į bendrą įmonės tikslą. Šią funkciją atlieka planavimas – jis padeda išvengti chaoso.

Planavimas – svarbiausia (pirminė) vadybos funkcija, kuri kaip koordinacinė įmonės vadybos funkcija yra kitų funkcijų pagrindas. Planavimas yra vadybos funkcija, kuri turi būti realizuojama visuose organizacijos lygmenyse. Jo tikslas yra koordinuoti padalinių veiklą organizacijoje ir jos aplinkoje. Nuo suplanuotų tikslų ir numatytų įgyvendinimo priemonių priklauso organizacijos struktūra, vadovavimo ir kontrolės metodų parinkimas.

Planavimas – valdymo veiksmingumo garantas. Bendrasis įmonės veiklos veiksmingumas paprastai išreiškiamas tikslo ir rezultato santykiu. Valdymo rezultatyvumas ne visada sutampa su planuotais efektyvumo rodikliais. Valdymo rezultatyvumą rodo situacija, kiek įmonei pavyksta įgyvendinti savo tikslus [5].

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 899 žodžiai iš 2901 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.