Planeta pavojuje kodel taip yra
5 (100%) 1 vote

Planeta pavojuje kodel taip yra

11

ŠVENTEŽERIO VIDURINĖ MOKYKLA

11 klasės mokinio

Dariaus Šukio

REFERATAS

PLANETA PAVOJUJE – KODĖL TAIP YRA?

2002

Žmogus vienu metu gyvena keliose aplinkose – nė pats kartais to nesuvokdamas. Jas galima įvairiai sugrupuoti:

Ų į visuomenines;

Ų kultūrines;

Ų geografines; gamtinę arba šeimą;

Ų mokyklą;

Ų vietinę bendruomenę;

Ų tautą;

Ų namus, gyvenvietę, kaimą, miestą, rajoną.

Visos šios aplinkos glaudžiai tarpusavyje susiję.

Žmonės yra gamtos dalelė. Mumyse ir šalia mūsų egzistuoja įvairūs organizmai – augalai, gyvūnai, grybai, bakterijos, virusai, dažnai kenksmingi mums, tačiau būtini gyvybei Žemėje palaikyti. Maitinamės augalinės ir gyvulinės kilmės maistu. Augalai išskiria deguonį, kuriuo kvėpuojame, valo vandenį, kurį geriame, dėl gamtoje vykstančios apykaitos perdirba atliekose susikaupusias medžiagas.

Verta prisiminti, kad žmogus, siekdamas harmonijos, su jį supančia gamta turi sudaryti vieningą visumą – rūpintis žvėreliais, kvėpuoti gėlių aromatu, klausytis medžių ošimo, paukščių čiulbėjimo, pastebėti grakščius stirnos judesius ar drąsų vanago skrydį, gulėti pievoje ir klausytis vabzdžių dūzgimo.Tačiau mūsų planetai Žemei gresia didelis pavojus.

Žmonių santykis su aplinka atsispindi jų kasdieninėje veikloje. Pravartu atsakyti į klausimus: ar jautriai reaguojame į gyvūnų kančias? Ar retkarčiais atsisakome automobilio ir kaip transporto priemonę pasirenkame dviratį? Ar mieliau plaukiojame burlaiviu nei triukšminga motorine valtimi? Ar mums kenkia gatvės triukšmas?

Reikia įtikinti aplinkinius, jog visi, jei norime išsaugoti aplinką, turime laikytis tam tikrų reikalavimų: draustiniuose reikia vaikščioti griežtai pažymėtais takeliais, sodinti medelius, rūpintis gyvūnais (ypač ligotais), nešiukšlinti, naudoti nebalintą popierių, nors jis ir nėra toks gražus kaip popierius, balintas chloru, prašyti suaugusiųjų pagalbos įrengti sveikas žaidimų aikšteles.

Didžiulės žmonių gyvenimo permainos žaloja natūralią aplinką. Atsiranda naujų triukšmo šaltinių, vis daugiau dujų išmeta automobiliai, fabrikai ir katilinės. Norint užkirsti kelią gyvosios gamtos teršimui, pirmiausiai reikėtų identifikuoti teršalus ir ištirti jų žalingą poveikį.

Didžiulę grėsmę kelia kenksmingos atliekos, kurių kasdien vis daugėja.

Aplinkoje vykstančios permainos tiesiogiai ir netiesiogiai veikia aplinką: vartojama energija, gaminamos materialinės vertybės, tam naudojamos žaliavos ir paskui kaupiasi atliekos, apstatomos vis didesnės teritorijos, paliekant mažai vietos augalijai ir gyvūnijai, naikinamas natūralus gamtovaizdis ir pagaliau teršiama aplinka.

Viena iš žmonių teisių – teisė gyventi neužterštoje aplinkoje.

Visame pasaulyje žmonės gyvena laikydamiesi tam tikrų taisyklių. Daugybė organizacijų yra atsakingos už įvairių klausimų sprendimą. Deja, ne viską reguliuoja teisės aktai. Valdžia sprendžia nenutrūkstamus komunikacijų funkcionavimus, švaraus geriamojo vandens tiekimą, išmetamų kenksmingų medžiagų kontrolę, piliečiai – žvėrelių globą, pagarbą gamtai, tvarkos laikymąsi miškuose. Abi pusės kartu sprendžia efektyvų energijos taupymą, šiukšlių rūšiavimą.

Savo pilietines pareigas atliekame pirmiausiai seniūnijoje, savivaldybėje, paskui savo rajone ir šalyje: negalima žaloti aplinkos ir privalome reaguoti, jei tai daro kiti.

Mes turime žinoti, kad demokratinėje valstybėje gerbiama žmogaus teisė gyventi neužterštoje aplinkoje.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 510 žodžiai iš 1009 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.