Planetos
5 (100%) 1 vote

Planetos



Planetos, svarbiausi kosmonautikos

Įvykiai

Saulės sistema

parengė rita bertulytė

SVARBIAUSI KOSMONAUTIKOS ĮVYKIAI

19571004 Į orbitą aplink Žemę paleistas pirmasis dirbtinis palydovas „Sputnik–1“ (TSRS);

1959 Pirmasis TSRS automatinis zondas „Luna 1“praskriejo pro Mėnulį;

Pirmąkart perduotos nematomosios Mėnulio pusės nuotraukos iš zondo „Luna 3“;

1961 04 12 Rusas Jurijus Gagarinas tapo pirmuoju kosmonautu, kosminiu laivu „Vostok–1“ vieną kartą apskriejęs Žemės rutulį;

1962 Pirmasis JAV zondo „Ranger 4“ kontaktas su Mėnuliu;

Pirmoji JAV tarpplanetinė stotis „Mariner 2“ sėkmingai praskriejo pro Venerą;

1963 Pirmosios kosmonautės V.Tereškovos (TSRS) skrydis į kosmosą laivu „Vostok 6“;

1965 Kosmonautas A.Leonovas pirmasis 12 min išbuvo atvirame kosmose šalia skriejančio laivo „Voschod 2“ su kosmonautu P.Beliajevu (TSRS);

JAV kosminė stotis „Mariner 4“ per 9920 km priartėjo prie Marso ir perdavė duomenis apie atmosferą ir paviršių;

Du JAV kosminiai laivai „Gemini 6“ ir „Gemini 7“ pirmąkart suartėjo erdvėje iki 30 cm;

1966 Pirmą kartą minkštai nusileidusi Mėnulyje TSRS stotis „Luna 9“ perdavė paviršiaus nuotraukas;

1966 – 67 Sėkmingai veikė JAV automatinės stotys „Lunar Orbiter –1, 2, 3, 4, 5“. Skriedamos orbitomis apie Mėnulį jos perdavė tūkstančius nuotraukų iš galimo nusileidimo vietovių;

1968 JAV erdvėlaivis „Apollo 8“ su 3 astronautais 10 kartų žema orbita apskriejo Mėnulį ir sėkmingai sugrįžo į Žemę;

1969 07 20 JAV astronautai N.Armstrongas (Neil Armstrong) ir E.Oldrinas (Edwin Aldrin) pirmieji išlipo Mėnulyje, Ramybės jūroje. Surinkę 21,7 kg grunto pavyzdžių sėkmingai sugrįžo į M.Kolinzo (Michael Collins) pilotuojamą erdvėlaivį „Apollo 11“;

1970 Kosminė stotis „Luna 17“ į Mėnulį atgabeno 5,6 kg sveriantį mėnuleigį „Lunochod–1“, sėkmingai veikusį 12 mėnesių;

1971 Paleista pirmoji orbitinė stotis „Saliut 1“ (TSRS);

Pirmą kartą pavyko išvesti erdvėlaivį į orbitą apie kitą planetą – pirmuoju Marso dirbtiniu palydovu tapo „Mariner 9“ (JAV);

1972 Paleistas Jupiterio žvalgas „Pioneer 10“ (JAV). 1973 m. jis praskriejo planetą 132250 km nuotoliu ir atsiuntė daug paviršiaus nuotraukų ir duomenų apie atmosferą;

Pradėta kurti daugiakarčio naudojimo kosminio transporto sistema „Shuttle“ (JAV);

1973 Paleista JAV orbitinė stotis „Skylab“;

1975 Pirmasis jungtinis JAV ir TSRS kosminis skrydis. Susijungus „Sojuz“ ir „Apollo“ laivams įgulos perėjo iš vieno laivo į kitą;

Stotys „Venera–9“ ir „Venera–10“ tapo Veneros palydovais, iš kurių į planetą buvo nuleisti tiriamieji aparatai, veikę apie valandą ir atsiuntę akmenuoto paviršiaus nuotraukų;

Paleistos JAV automatinės stotys „Viking 1“ ir „Viking 2“ su nuleidžiamaisiais apie 600 kg sveriančiais aparatais. Abu aparatai sėkmingai nusileido Marse 1976 m. ir perdavė daug vertingų duomenų;

1977 Paleista JAV tarpplanetinė stotis „Voyager 2“, 1979 m. praskriejusi Jupiterį, 1981 m. – Saturną, 1986 m. – Uraną, 1989 m. – Neptūną;

1981 JAV kosmoplanas „Columbia“ atliko pirmąjį bandomąjį skrydį į kosmosą;

1986 Europos šalių kosminė stotis „Giotto“ įskriejo į pačią Halio kometą ir perdavė pirmąsias stambaus plano kometos branduolio nuotraukas;

1990 Pagal tarptautinį projektą paleistas erdvėlaivis „Ulysses“ Saulei tirti;

1996 Paleista JAV stotis „Mars Pathfinder“ su 10,5 kg nuleidžiamuoju aparatu „Sojourner“. Marso paviršių pasiekė 1997 m. liepos mėn. 83 paras sėkmingai tyrė gruntą, siuntė aukštos kokybės paviršiaus nuotraukas.

Pagal NASA mokslinių tyrimų programą NEAR (Near Earth Asteroid Rendezvous) paleistas erdvėlaivis kometoms ir asteroidams tirti;

1997 Paleista Europos šalių ir JAV kosminė stotis „Saturn Orbiter“ Saturno ir jo palydovų sistemai tirti.

Marsas

Saulės sistemos planeta, ketvirta pagal nuotolį nuo Saulės. Aplink Saulę skrieja elipsine orbita 24.1 km/s vid. greičiu (1 lent.). Geriausiai matomas opozicijos metu. Jei opozicijos metu Žemė yra toliausiai nuo Saulės, o Marsas arčiausiai jos, įvyksta didžioji opozicija (ji pasikartoja vidutiniškai kas 14 m.). Didžiosios opozicijos metu atstumas tarp Marso ir Žemės būna mažiausias (~55 mln. km), Didžiojoje opozicijoje Marso diskas matomas 25″ kampu, jo spindesys siekia -2 ryškį. Marso paviršiuje daug kraterių, yra kanjonų, plokštikalnių, lygumų, ungikalnių. Vidutinis aukščių skirtumas ~10 km. Aukščiausi planetos kalnai yra 4 ugnikalniai (Olimpas, Arsija, Askrėja ir Povas), aukštis 20-25 km. Planetos plutoje yra didžiulių plyšių ir sprūdžių; didžiausia yra ~4000 km ilgio, Marinerio kanjonų sistema. Vietomis vingiuoja sausos upių vagos. Marso p. pusrutulis ~3 km aukštesnis negu šiaurinis, be to, p. pusrutulyje žymiai daugiau kraterių. Marso atmosfera susideda iš anglies dioksido (95%), azoto (2.5%), argono (15%) deguonies (0.1%), vandens garų (<0.2%). Planetos geometr. albedas 20%, slėgis prie planetos paviršiaus ~170 kartų mažesnis negu prie Žemės paviršiaus: 15-45 km aukštyje kartais matomi ploni debesys, sudaryti iš ledo kristalų. Dėl retos ir giedros Marso atmosferos labai kinta paviršiaus t-ra per parą; pusiaujo srityse vidurdienį paviršius įšyla iki 20
C, per naktį atšąla iki -100 C. Atmosferoje pučia stiprūs vėjai (iki 100 m/s), kurie sukelia smėlio audras, apimančias visą planetą. Pasak Marso sandaros teorinių modelių Marsas turi ~1000 km spindulio geležies ir geležies sulfido branduolį, ~2300 km storio silikatų mantiją ir virš jos ~100 km storio granito ir bazaltų plutą. Magn. laukas ~500 kartų silpnesnis negu Žemės. Turi 2 gamtinius palydovus Fobą ir Deimą. Svarbiausių rezultatų apie Marsą ir jo palydovus gauta iš tarpplanetinių stočių: JAV – Mariner 4 (1965), Mariner 6 ir Mariner 7 (1969), Mariner 9 (1971), Viking ir Viking 2 (1976), Mars Pathfinder (1997), Mars Global Surveyor (1997-1998). SSRS – Mars 2 ir Mars 3 (1971), Mars 4, Mars 5, Mars 6 ir Mars 7 (1979).

Šiuo metu Jūs matote 40% šio straipsnio.
Matomi 819 žodžiai iš 2030 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.